TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Separatistams duotos 48 valandos

2014 04 10 6:00
Taip atrodo po sėkmingos ir netikėtos operacijos išlaisvinta Charkovo regioninė administracija, kurią buvo užėmę prorusiški protestuotojai. AFP/Scanpix nuotraukos

Ukraina mėgina pažaboti prorusišką maištą rytiniuose regionuose, kur gresia toks pats scenarijus kaip Kryme.

Pirmą kartą nuo to laiko, kai Ukrainoje pratrūko krizė, jos aptarti kitą savaitę susitiks Europos Sąjungos (ES), Rusijos, JAV ir Ukrainos aukšti pareigūnai: ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton, JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos bei Ukrainos užsienio reikalų ministrai Sergejus Lavrovas ir Andrijus Deščyca. Nei tikslus derybų laikas, nei vieta dar nežinomi. Rusija taip pat reikalauja į šias Vašingtono siūlomas keturšales derybas įtraukti Ukrainos pietinių ir rytinių regionų atstovus. Ši sąlyga, visiškai nepriimtina Kijevui. Ukrainos atstovai mano, kad tokio lygio derybose gali dalyvauti tik oficialūs valstybės pareigūnai.

Rusija vis dar nepripažįsta naujos valdžios Kijeve, kuri buvo sudaryta prezidentui Viktorui Janukovyčiui pabėgus į Rusiją, ir nereaguoja į NATO perspėjimus atitraukti pajėgas, kurias ji sutelkė prie rytinių Ukrainos sienų. Savo ruožtu Maskva įspėjo Ukrainą, kad jėgos panaudojimas prieš prorusiškus protestuotojus Donecke, Charkove ir Luhanske atves prie pilietinio karo.

Praplėtė juodąjį sąrašą

Europos Komisija kuria specialią "Ukrainos paramos grupę", kuri koordinuos pagalbą ne tik šiai šaliai, bet ir Gruzijai bei Moldovai. Pastaroji ypač susirūpinusi, kad nepasikartotų Krymo scenarijus su jos separatistiniame Padniestrės rajone, todėl prezidentas Nicolae Timofti įsakė sustiprinti armijos karinę parengtį. Prezidentas neatmetė tikimybės, kad ir Moldovoje gali būti provokacijų, todėl valdžia turi iš anksto pasirūpinti šalies saugumu.

ES taip pat papildė juodąjį sąrašą Rusijos piliečių, kuriems gali būti taikomos sankcijos. Jame 107 asmenys, kone visa Rusijos Federacijos politinė vadovybė, išskyrus prezidentą Vladimirą Putiną, premjerą Dmitrijų Medvedevą ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą. Pirmajame sąraše buvo 33 pavardės.

Kovą ES pranešė apie didžiulės apimties paramos programą Ukrainai - mažiausiai 11 mlrd. eurų paskolų, dotacijų ir verslo sandorių. Briuselis taip pat pasiūlė Kijevui sumažintų muitų režimą ir daugiau prekybos lengvatų, kurios sutaupys šaliai po 500 mln. eurų per metus. Savo ruožtu Tarptautinis valiutos fondas skirs Ukrainai nuo 14 mlrd. iki 18 mlrd. dolerių, bet jis kelia griežtas sąlygas, tarp jų - padidinti mokesčius už dujas gyventojams ir įšaldyti valstybės tarnautojų algas.

Aktyvistai vilko malkas į barikadas prie užimto Luhansko saugumo pastato.

Derasi ir rengiasi šturmui

Tuo metu Ukrainos valdžia pažadėjo per 48 valandas numalšinti krizę trijose rytinėse srityse. Vyriausybė sieks sureguliuoti padėtį derybomis, tačiau neatmeta galimybės panaudoti jėgą. "Antiteroristinės operacijos režimas visose trijose srityse neatšauktas, galime bet kuriuo momentu įvykdyti visus suplanuotus veiksmus", - sakė Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas. Saugumo pastatas Luhanske vakar tebebuvo užimtas kaukėtų separatistų su kalašnikovais ir sprogmenimis. Ten buvo apie 200 ginkluotų žmonių, kurie laikė įkaitus, bet 56 jų vakar buvo paleisti. Pastatą apjuosė aukštos barikados.

Rusijos spaudoje jau rašoma, kad separatistiniai maištai Donecke, Charkove ir Luhanske savo tikslo nepasiekė - jų užmačios pasiskelbti "liaudies respublikomis" ir paskui surengti referendumą dėl šių regionų statuso žlugo. Visi asmenys, pasiskelbę "Charkovo liaudies respublikos" parlamentu, areštuoti. Donecke Ukrainos federalizacijos šalininkai savanoriškai paliko Ukrainos saugumo tarnybos regioninę būstinę, bet dar neišėjo iš srities administracijos pastato, jis apsuptas milicijos.

JAV apkaltino Rusiją, kad ji siunčia savo agentus į rytinę Ukrainą ir organizuoja maištus siekdama suskaldyti Ukrainą, atplėšti nuo jos šiuos regionus ir galbūt taip pat prijungti prie Rusijos.

Dalyvauja oligarchas

Rusijos spaudos teigimu, maištus Donecke organizuoja ne Rusija, o Ukrainos oligarchas Rinatas Ahmetovas, vienas turtingiausių Ukrainos verslininkų, nuo seno - V.Janukovyčiaus rėmėjas. Jis neva dalyvauja derybose su protestuotojais ir taip nori parodyti, kad "viską regione sprendžia jis". R.Ahmetovui svarbu išlaikyti kontrolę Donecke, valdyti vietos elitą, išsaugoti savo pramonės aktyvus. Kita vertus, milijardieriaus įmonių yra visoje Ukrainoje, jam dirba šimtai tūkstančių žmonių ir šalies suskaldymas jam visai nenaudingas, nes jis prarastų dalį verslo. Oligarchų vaidmuo Ukrainos politikoje bent jau iki šiol dažnai būdavo dviprasmiškas.

BBC, AFP, Reuters, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"