TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Separatistinės Pietų Osetijos gyventojai renka prezidentą ir kalbą

2011 11 13 12:12

Nuo Gruzijos vienašališkai atsiskyrusioje Pietų Osetijos respublikoje sekmadienį vyksta naujo lyderio rinkimai - pirmieji po to, kai Rusija po 2008 metų karo su Gruzija pripažino šio regiono nepriklausomybę.

Drauge šiame separatistiniame regione vyksta referendumas dėl valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai.

Iš viso atidarytos 86 rinkimų apylinkės, tarp jų dvi Verchnij Ruko gyvenvietėje, kur balsuoja Pietų Osetijos piliečiai, gyvenantys Šiaurės Osetijoje. Dar po vieną apylinkę dirba Maskvoje ir Suchumyje.

AFP korespondentas iš pagrindinio Pietų Osetijos miesto Cchinvalio pranešė, kad iš pradžių balsavimas vyko ramiai, bet daugumos rinkėjų laukiama tik po pietų.

Tačiau judėti po Cchinvalį, net ir pėsčiomis, yra sunku dėl gausaus sniego, kuris nebuvo nuvalytas. Valdžios nesugebėjimas sutvarkyti aptriušusios regiono sostinės buvo svarbus rinkimų kampanijos klausimas.

Rinkimai vyksta pasibaigus dabartinio respublikos prezidento Eduardo Kokoity įgaliojimams. Pats jis rinkimuose nedalyvauja.

Kad ir kas pakeis E.Kokoity - buvusį imtynių čempioną, kuris Pietų Osetijoje dominavo dešimtmetį, - tas žmogus daugumos pasaulio valstybių bus laikomas neteisėtu lyderiu, nes, be Rusijos, regiono nepriklausomybę pripažįsta tik Venesuela, Nikaragva ir dvi nykštukinės Ramiojo vandenyno valstybėles — Nauru ir Tuvalu.

Dėl Pietų Osetijos vadovo posto iš viso kovoja 11 kandidatų.

Pagrindiniu pretendentu laikomas valdančiosios partijos "Vienybė" atstovas, dabartinis nepaprastųjų situacijų ministras Anatolijus Bibilovas, kurio kandidatūrą atvirai remia Kremlius. Maskva taip pat rėmė E.Kokoity, kuriam jau nebegalima siekti dar vienos kadencijos.

Apie rinkėjų skaičių galima spręsti iš balsalapių: jų buvo išspausdinta 34 tūkst. kopijų. Vietos rinkimų komisijos pirmininkė Bela Plijeva atmetė tikimybę, kad balsalapių gali pritrūkti visiems balsuojantiesiems, o nepanaudotus pažadėjo sunaikinti.

Rinkimai bus pripažinti įvykę, jeigu balsavime dalyvaus daugiau nei pusė rinkėjų, įtrauktų į balsavimo sąrašus.

Kad laimėtų rinkimus, kandidatui būtina surinkti 50 proc. plius vieną balsą.

Tbilisis jau pareiškė, kad "vadinamieji prezidento rinkimai jokios reikšmės neturi".

"Šie rinkimai jokios reikšmės neturi, nes pasaulio bendrija nepripažįsta nei pačių rinkimų, nei jų rezultatų. Tad neturi jie reikšmės ir Gruzijai", - pareiškė Gruzijos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Nino Kalandadzė.

Rinkimų kova neapsiėjo be skandalų. CRK sprendimu dalyvauti prezidento rinkimuose nebuvo leista opozicionieriui ir Rusijos laisvųjų imtynių rinktinės vyriausiajam treneriui Dzambolatui Tedejevui. Dėl šio sprendimo Cchinvalyje kilo riaušės.  

Petų Osetijos CRK išplatino pareiškimą, kuriame sakoma, kad Pietų Osetijos prezidentu, pagal konstituciją, gali tapti tik pilietis, nuolat gyvenantis jos teritorijoje pastaruosius 10 metų. Dz. Tedejevas, respublikos VRM duomenimis, negyveno respublikoje pastaruoju laiku.

Vėliau teismas patvirtino atsisakymą įregistruoti Dz.Tedejevą, tačiau pats opozicionierius vis tiek tikino, kad Pietų Osetijoje "vyksta teisinė savivalė" ir kad jis turi teisę dalyvauti rinkimuose.

Spalio 13 dieną Dz.Tedejevas buvo "išvežtas" iš Pietų Osetijos į Rusijos teritoriją.

Kalbėdamas apie skandalą dėl Dz.Tedejevo kandidatūros iškėlimo E.Kokoity pareiškė, kad išvengti kalėjimo opozicionieriui padėjo "respublikos vadovybės gera valia".

Maskvoje taip pat atidžiai stebimas balsavimas. Stebėtojai sako, kad didelę dalį lėšų, kurias Rusija po 2008-ųjų karo skyrė Pietų Osetijai atstatyti, pasisavino korumpuoti pareigūnai. Cchinvalis po to konflikto vis dar nėra iki galo atstatytas.

2010 metais Rusijos vyriausybės pirmasis vicepremjeras Igoris Šuvalovas, lankydamasis Pietų Osetijoje, pranešė, kad iš viso Rusijos ekonominė pagalba Pietų Osetijai iki to laiko sudarė vos kiek mažiau nei 1 mlrd. dolerių.

Tiek pinigų teoriškai galėjo padaryti laimingus visus Pietų Osetijos gyventojus, bet ekspertai mano, kad finansinė pagalba atsiduria kažkieno kišenėse abipus sienos. Net pats E.Kokoity interviu Rusijos žiniasklaidai pasiskundė, kad pinigai iš Maskvos Pietų Osetijos neva nepasiekia, todėl atkūrimai darbai respublikoje beveik nevyksta.

Maskva oficialiai laiko Pietų Osetiją suverenia valstybe, bet mėgina kontroliuoti, kaip išleidžiamos lėšos, skiriamos respublikai atkurti ir ekonomikai plėtoti tokiais pat būdais, kaip ir Rusijos vidaus projektuose.

Statybos rangos Pietų Osetijoje konkursai skelbiami oficialiame Rusijos valstybinių pirkimų portale, o lėšos nukreipiamos per specialų Rusijos regionų plėtotės ministerijos padalinį.

Tbilisis Pietų Osetijos kontrolę prarado 10-ajame dešimtmetyje žlugus Sovietų Sąjungai ir nesugebėjo jos atgauti per 2008 metų rupjūčio penkių dienų karą su Rusija, kai buvo išvaryta dauguma likusių regiono gruzinų.

Po karo Maskva Pietų Osetiją ir Abchaziją - kitą nuo Gruzijos atsiskyrusį regioną - pripažino nepriklausomomis valstybėmis. Rusija Pietų Osetijoje įkūrė karines bazes ir dislokavo tūkstančius savo karių.

Svarbi rinkimų tema buvo ir tai, ar Pietų Osetija turėtų tapti Rusijos dalimi ir taip susivienyti su kaimyniniu, Rusijos teritorijoje esančių Šiaurės Osetijos regionu. A.Bibilovas šią idėją pavadino "svajone, kurios negalima atsisakyti".

Šiaurės Osetijoje gyvena dauguma osetinų - daugiausia krikščionių ortodoksų, kalbančių iranėniška kalba, kuri yra tolima persų kalbos giminaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"