TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Serbija ir Kosovas apsikeitė ambasadoriais

2013 02 06 6:26
ES pastangomis jau dviejose vietose galima kirsti Serbijos ir Kosovo sieną. /AFP/Scanpix nuotrauka

Serbija savo derybininką su Kosovu paskyrė pirmuoju ambasadoriumi šioje naujoje Balkanų valstybėje, kuri Serbijos Konstitucijoje vis dar figūruoja kaip Serbijos teritorija.

Šis sprendimas laikomas svarbiu žingsniu gerinant Belgrado ir Prištinos santykius. To reikalauja ir šalims tarpininkaujanti Europos Sąjunga. Sprendimas buvo priimtas praėjus vos kelioms dienoms, kai Kosovas savo ambasadoriumi Serbijoje paskyrė karjeros diplomatą Lulzimą Peci. Serbijos ambasadoriumi tapo 33 metų Dejanas Pavičevičius, nors dar neaišku, kada jis pradės eiti pareigas. D.Pavičevičius turės "palengvinti bendravimą ir prižiūrėti, kad būtų įgyvendinami Belgrado ir Prištinos susitarimai". Šis teisės ekspertas buvo vyriausiasis Belgrado derybininkas su Kosovu nuo 2011-ųjų kovo, kai globojant ES pradėtas dialogas su Priština. Abu ambasadoriai kol kas dirbs ES atstovybėse Serbijos ir Kosovo sostinėse.

Kosovą, kuris 2008 metais paskelbė esąs nepriklausomas nuo Serbijos, pripažįsta beveik 100 valstybių, tarp jų ir Lietuva, bet Belgradui vis dar sunku su tuo susitaikyti. Serbija tebelaiko šią teritoriją savo pietine provincija. Tik 2011-ųjų kovą abi šalys, siekdamos normalizuoti santykius, pagaliau pradėjo derybas. Serbijai ir Kosovui pavyko susitarti dėl sienų kontrolės, muitų ir kitų klausimų, kad 1,7 mln. Kosovo gyventojų taptų lengviau gyventi.

Serbijos ministro pirmininko Ivicos Dačičiaus ir Kosovo premjero Hashimo Thaci derybos turi būti tęsiamos šį mėnesį. Serbijos parlamentas dar kartą paskelbė, kad niekada nepripažins atskilusio regiono nepriklausomybės, tačiau kartu paragino Kosove gyvenantiems serbams suteikti didesnę autonomiją. Iš tokio pareiškimo aiškėja du dalykai: Serbija jau nebepuoselėja vilčių atgauti tiesioginę Kosovo kontrolę ir netiesiogiai pripažįsta, jog Priština kontroliuoja visą Kosovą. Taigi galima tikėtis, kad Kosovas nebus padalytas kaip Korėja, t. y. į serbų gyvenamą šiaurinę ir albanų dominuojamą pietinę dalį.

Tačiau abiejų šalių santykiai labai trapūs. Belgradas nenori "parduoti" Kosovo serbų, bet kartu nenori prarasti ir galimybės įsilieti į Europos Sąjungą. Į šį procesą aktyviai įsitraukusi ir pati ES. Briuselis mano, kad būtų negerai, jei pusė Balkanų priklausytų Bendrijai, o kita pusė liktų už jos ribų. Kita vertus, su ekonomikos krize kovojanti ES nerodo didelio entuziazmo dėl naujų valstybių, tarp kurių yra ir jau šią vasarą turinti prisijungti prie Bendrijos

Kroatija, narystės.

Pačioje Serbijoje daug kas sako, kad stojimo į ES klausimas ne tiek susijęs su Belgrado ir Kosovo santykiais, kiek su tuo, kokia valstybe siekia būti Serbija. "Serbijai Europos integracijos procesas - tai kartu ir valstybės kūrimo procesas, - aiškino Serbijos vyriausiojo derybininko dėl narystės ES pavaduotojas Srdjanas Majstorovičius. - Žinoma, ne tuo požiūriu, kad reikia sukurti valstybę, kuri ir taip egzistavo kelis šimtmečius, o šalies demokratinių institucijų steigimo požiūriu, kad šalyje įsitvirtintų teisės viršenybė. Mūsų svarbiausias tikslas - turėti tokias demokratines institucijas, kurios atlaikytų bet kokį politinį spaudimą. Tuomet galėsime tikėtis, kad Belgrado ir Prištinos santykiai bus normalizuoti."

Už narystę ES pasisako tik pusė serbų, tačiau Serbijos parlamente tokių yra net 90 procentų. Vis dėlto šalies vyriausybė, matyt, atsižvelgdama į gyventojų nuotaikas, patvirtino "lėto" judėjimo Europos link integracijos planą, todėl kyla klausimas, ar tokią "strateginę dviprasmybę" yra pasirengę toleruoti Briuselis ir Kosovas.

Padėtis Kosove taip pat sudėtinga. Nors jo institucijos jau administruoja šalies teritoriją, Serbija vis dar kliaujasi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija 1244, kad Kosovą administruoja JT. Pati Serbija jau neturi jokių priemonių atskilusiai teritorijai administruoti, nors jos Konstitucija skelbia, jog Kosovas tebėra Serbijos Respublikos dalis. Tačiau Kosovo institucijos irgi nevaldo serbų gyvenamos šiaurinės šalies dalies. Būtent dėl to pirmiausia ir būtina rasti sprendimą, kad šioje teritorijoje gyvenantys žmonės išsivaduotų iš aklavietės, kurioje yra atsidūrę.

Būtinas kompromisas, nes dabartinė situacija - destabilizavimo faktorius. Socialinė ir ekonominė šio Balkanų regiono padėtis gali privesti prie labai neigiamų pasekmių. Kosove nedarbas siekia 45 proc. (kitų šaltinių teigimu, 60 proc.), o 90 proc. gyventojų yra jauni žmonės. Tai tiksinti socialinė bomba. Serbijoje padėtis šiek tiek geresnė - 25 proc. nedarbas ir 80 proc. gyventojų sudaro jaunimas. Jei artimiausiu laiku nebus rastas taikus ir konstruktyvus sprendimas, jauni žmonės, tikėtina, pasiduos populistinėms ir nacionalistinėms nuotaikoms, o tada tiek Kosove, tiek Serbijoje įsiviešpataus prievartos idėjos ir ideologija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"