TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Serbija – naujoji tarpininkė?

2015 01 05 6:00
Serbijos užsienio reikalų ministras Iviča Dačičius. b92.net nuotrauka

Sausio 1-ąją Serbija iš Šveicarijos metams perėmė pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Šalis turi galimybę sustiprinti savo įvaizdį. Ir ne bet kaip - sureguliuojant Ukrainos konfliktą. Tik ar Serbija sugebės tarpininkauti, kuomet palaiko gerus santykius ir su Rytais, ir su Vakarais?

Užsienio reikalų ministras Iviča Dačičius sausio 15 dieną organizacijos būstinėje Vienoje pristatys savo šalies pirmininkavimo programą. Beje, šiais metais ESBO minės 40 metų Helsinkio baigiamojo akto pasirašymo sukaktį. Šis dokumentas padėjo pagrindus organizacijos sukūrimui. Tad pirmininkaujančiai Balkanų valstybei teks nemenkas iššūkis.

Regioninei tarptautinei organizacijai priklauso 57 valstybės, tarp jų - JAV ir Rusija. ESBO tikslas mažinti karines konfrontacijas ir stiprinti saugumą Europoje. Pernai organizacija į Rytų Ukrainą nusiuntė šimtus stebėtojų, atstovai dalyvavo derybose dėl paliaubų. Serbijos užsienio reikalų ministras teigia, kad konfliktas Ukrainoje yra Europos saugumo silpnumo įrodymas.

Viena vertus, Serbija siekia narystės Europos Sąjungoje (ES) ir oficialiai skelbia savo europietišką politinę kryptį. Kita vertus, Balkanų šalies lyderiai stengiasi stiprinti savo tradiciškai artimus ryšius su Rusija. Dėl šios priežasties Belgradas neparėmė ES sankcijų Rusijai. Dar daugiau, Vladimirą Putiną serbai rudenį sutiko įmantriu kariniu paradu ir surengė bendras karines pratybas su Rusijos kariuomene.

Lyg ir ne visai aišku, ar tokia dviguba Serbijos pozicija gali būti vertinga sprendžiant Ukrainos konfliktą. ESBO generalinio sekretoriaus Lamberto Zannierio manymu, geri santykiai padeda spręsti problemas, todėl ši Balkanų valstybė gali tapti puiki tarpininkė. Pasak Belgrado universiteto politologijos profesoriaus Dragano Simeunovičiaus, valstybė ne tik puoselėja gerus santykius su abiem konflikto šalimis, bet taip pat turi ir nesenos konfliktų patirties. Maža to, subyrėjus Jugoslavijai po kurio laiko nuo Serbijos atsiskyrė buvusi pietinė provincija - Kosovas. Profesoriaus manymu, visa tai kažkiek primena dabartinę Ukrainos padėtį.

Pietryčių Europos ekspertas Dusanas Reljičius pastebi, kad pagrindinės Europos galios, pavyzdžiui, Prancūzija ir Vokietija, palaiko tiesioginį dialogą su Maskva. Joms nereikia jokių tarpininkų. Tuo tarpu mažos valstybės, tokios kaip Serbija, susiduria su savo vidaus ir užsienio politikos iššūkiais, ekonomikos sunkumais, todėl jos negali reikšmingai prisidėti prie globalių problemų sprendimo, net jei ir pirmininkauja ESBO.

Diplomatinis Ukrainos konflikto sprendimas yra iššūkis, su kuriuo iki šiol nepavyko susidoroti daug didesnėms tarptautinėms žaidėjoms už Serbiją. Teigiama, kad nei Maskva, nei Kijevas nėra linkę atsisakyti savo pozicijų dėl Krymo statuso ir Luhansko bei Donecko sričių. D. Reljičiaus manymu, opiu Ukrainos klausimu nėra geresnės platformos kaip ESBO.

Dw.de, osce.org, rferl.org, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"