TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Serbija – tarsi akrobatė ant lyno tarp ES ir Rusijos

2014 10 16 6:00
Neseniai duris atvėręs "Putino" baras Novi Sado mieste, Šiaurės Serbijoje. Reuters/Scanpix nuotrauka

Nors Serbijos valdžia atkakliai tvirtina, kad šalis eina europietišku keliu, šiandien Belgrade Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stebės karinį Išsivadavimo dienos paradą. Paprastai šią dieną serbai mini spalio 20-ąją, tačiau šiemet šventė rengiama anksčiau, kad joje galėtų dalyvauti Rusijos vadovas.

1944 metų spalio 20-ąją Sovietų Sąjungos armija, padedama Jugoslavijos kovotojų, „išvadavo“ Belgradą iš Vokietijos nacių. Šią dieną pradėta vadinti Išsivadavimo diena ir ta proga rengti karinius paradus. Kai 1948 metais Jugoslavija atsiskyrė nuo Josifo Stalino valdomos Sovietų Sąjungos, iš pagarbos žuvusiesiems šios tradicijos buvo atsisakyta.

Šiandien ginkluoti kariai, tankai ir karo lėktuvai po 30 metų vėl sugrįš į Belgradą. Išsivadavimo dienos iškilmės šiemet rengiamos anksčiau, nes į jas pakviestas V. Putinas. Į Serbiją Rusijos lyderis ketina užsukti pakeliui į Milaną, kuriame numatomos jo derybos su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.

Apžvalgininkų nuomone, toks Serbijos politikų sprendimas labai simbolinis. Taip jie stengiasi palaikyti pusiausvyrą tarp senas tradicijas turinčių valstybės ryšių su Rusija ir Europos Sąjunga (ES), kurioje regi savo ateitį.

Tarp Rytų ir Vakarų

2000-aisiais nuvertus prezidentą Slobodaną Miloševičių Serbija, didžiausia buvusios Jugoslavijos šalis, nesvyruodama pasuko ES link. Tai įtaigiausiai patvirtina jos ekonomikos rodikliai: 2007-2013 metais ši 7,3 mln. gyventojų turinti valstybė į Bendrijos nares eksportavo prekių už 32,6 mlrd. eurų, į Rusiją – vos už 4,2 mlrd. eurų; tuo pačiu laikotarpiu ES šalių tiesioginės investicijos Serbijoje sudarė 9,2 mlrd. eurų, Rusijos – 2,5 mlrd. eurų.

Serbija rimtai ruošiasi pradėti derybas dėl narystės ES. Tačiau spėjama, kad ji netaps Bendrijos nare mažiausiai iki 2020-ųjų.

Serbų valdžia pareiškė paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui, bet atsisakė įvesti ekonomines sankcijas Rusijai, kurių ėmėsi ES. Nors valstybė nenori prisijungti prie NATO, ji derasi su Aljansu dėl glaudžios partnerystės. Šiaip ar taip, šiemet serbai ketina surengti bendras karines pratybas su Rusijos kariuomene Kroatijos - NATO valstybės narės - pasienyje.

Serbijos užsienio reikalų ministras Ivaca Dačičius nesutinka, kad šalis, norėdama įsilieti į ES, turėtų nutraukti draugystę su Rusija. Pasak jo, Rusija ir Kinija vienintelės saugo, kad Kosovas negautų vietos Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Kosovas, kurio dauguma gyventojų - albanai, nuo Serbijos atsiskyrė po 1998-1999 metų karo. Į šį konfliktą turėjo įsikišti net NATO pajėgos. Belgradas iki šiol griežtai atsisako pripažinti regiono nepriklausomybę, nors ES to reikalauja.

Serbijai svarbi ir laisvosios prekybos sutartis su Rusija, pasirašyta 2000 metais. Belgradas norėtų ją dar labiau išplėsti - įtraukti prekybą automobiliais, kuriuos Italijos kompanija „Fiat“ gamina Serbijoje, kad Rusijos rinkoje jie atpigtų.

Dauguma serbų referendumu patvirtino savo norą tapti ES piliečiais, tačiau po pasaulinės finansų ir euro zonos krizių jų entuziazmas ėmė blėsti. Dabar daugelis gyventojų mano, kad jų vertybės artimesnės rusų ortodoksų nei liberalesnių europiečių įsitikinimams. Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius vienai Rusijos televizijai yra sakęs: „Mūsų šaknys, kalba, tikėjimas, kultūra ir papročiai bendri. Per visus karus buvome toje pačioje pusėje.“

Viena paskutinių draugių Europoje

Serbija - viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurios Rusiją laiko savo drauge. Taigi vizito atvykęs V. Putinas turbūt stengsis šiuos šiltus jausmus dar labiau pakurstyti: pranešama, kad šalių lyderiai tarsis dėl glaudesnių prekybos ryšių.

Į šiaurę nuo Belgrado tyso Rusijos koncerno „Gazprom“ pradėtas tiesti dujotiekis „Pietų srautas“, kurio paskirtis – dar labiau sustiprinti Europos priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių. Statybos turėjo būti pradėtos liepą. Šalies vyriausybė tai pažadėjo Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui, kai šis birželį lankėsi Belgrade. Tačiau vėliau Serbija nusileido ES, išaiškinusiai, kad „Pietų srauto“ projektas prieštarauja Bendrijos teisės aktams, ir tyliai atidėjo statybas. Vis dėlto vakar, Rusijos prezidento vizito išvakarėse, Belgradas pažadėjo jas atnaujinti ir dar kartą patikino, jog netaikys Rusijai ekonominių sankcijų.

Norėdamas nuslopinti tarptautinį nepasitenkinimą dėl sprendimo patrankų salvėmis pagerbti Rusijos prezidentą Serbijos premjeras Aleksandras Vučičius praėjusią savaitę pareiškė: "Jam teks išgirsti, kad Serbija eina europietišku keliu." Ministras pirmininkas neneigė, jog stiprina kai kuriuos ryšius su Rusija, tačiau pabrėžė, kad strateginis šalies tikslas, be abejo, yra narystė ES.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"