TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sevastopolyje Rusijos pajėgos šturmuoja Ukrainos karinį dalinį

2014 03 07 8:47
Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusijos pajėgos penktadienio vakarą šturmavo vieno Ukrainos karinio dalinio būstinę. Tuo tarpu Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, kalbėdamas apie galimą Krymo prijungimą prie Rusijos, teigė, kad „tautiečiai natūraliai telkiasi“ aplink istorinę tėvynę.

22.30 "Savigyna" savigynai nelygu.

Nuotraukose vaizduojami Kijevo Maidano (viršuje) ir "Krymo savigynos" būriai.

21.45 (BNS) Rusijos pajėgos penktadienį vakarą šturmavo Krymo mieste Sevastopolyje esančią vieno Ukrainos karinio dalinio būstinę, pranešė ukrainiečių kariškiai.

Vienas Ukrainos kariškis, esantis toje bazėje, sakė naujienų agentūrai "Interfax", kad Rusijos pajėgos, naudodamos kariuomenės sunkvežimį "KamAZ", išvertė bazės vartus ir šiuo metu veržiasi prie vadavietės.

Tame objekte yra apie 100 Ukrainos karių.

Tuo tarpu Ukrainos gynybos ministerija nurodė, kad tos Krymo taktinės grupės vadavietę šturmuoja apie 20 žmonių - "kazokų" ir "vietos savigynos dalinių" narių, ginkluotų beisbolo lazdomis. Užpuolikai taip pat svaidė kurtinamąsias granatas.

Kaip pranešama, Ukrainos bazės vadas ir jo pavaduotojas išėjo iš vadavietės ir veda derybas su užpuolikais. Kiti Ukrainos kariai užsibarikadavo vienose iš kareivinių.

20.20 (BNS) Krymo galimas įsijungimas į Rusiją nereiškia žemių surinkimo Kremliaus nurodymu, pareiškė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Tai nėra (žemių) surinkimas pagal Kremliaus planą, tai yra natūralus tautiečių susitelkimas aplink jų centrą, aplink istorinę jų tėvynę, kuri yra patraukli, kuri kelia pasitikėjimą ir kuri gali būti rimtas jų saugumo ir klestinčios ateities garantas“, – kalbėjo D.Peskovas specialioje laidoje „Sekmadienio vakaras su Vladimiru Solovjovu“ per televizijos kanalą „Rossija 1“ penktadienį.

Šitaip atsakė D.Peskovas į V.Solovjova klausimą, ar teisinga teigti, kad „atėjo laikas surinkti žemes“.

„Surinkti žemes praėjusių šimtmečių stiliumi neįmanoma, – aiškino D.Peskovas. – Žemės gali susirinkti (susitelkti) ne vedančios valstybės iniciatyva, žemės gali susirinkti magneto principu“.

„Vos tik kokia nors valstybė tampa stabili, kai tik joje atsiranda plėtros perspektyvos, kurios akivaizdžios aplinkiniams, tai, natūralu, visos aplink ima jausti trauką tos valstybės link“, – kalbėjo jis.

D.Peskovas dar pažymėjo, kad Ukrainos atveju nevartotų posakio „žemių surinkimas“.

„Tai, kad Krymas priėmė sprendimą stoti į Rusijos Federaciją subjekto teise, tai yra krymiečių iniciatyva, tai yra Krymo parlamento iniciatyva, ir per savaitę ji bus arba patvirtina, arba nebus patvirtinta liaudies valios išreiškimu – demokratiškiausia plebiscito procedūra“, – pabrėžė prezidento atstovas.

19.25 Krymas yra priklausomas nuo Ukrainos - taip pat ir ekonomiškai.

Pateikiame grafiką, paskelbtą socialinio tinklo "Facebook" paskyroje EuroMaidanPR:

17.40 (BNS) Du autobusai, kuriais Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai mėgino įvažiuoti į Krymą, penktadienį pasuko atgal, kai prie vieno patikrinimo posto kelią jiems užtvėrė ginkluoti vyrai, pranešė AFP reporteris.

Du šaltiniai misijoje sakė, kad 47 karinių ir civilių stebėtojų grupė grįžta į Ukrainos miestą Chersoną, kur praleido naktį po panašaus blokavimo ketvirtadienį.

Į Krymą iš Ukrainos tėra tik du keliai - vienas kerta siaurą Perekopo sąsmauką vakaruose, kitas eina palei Azovo jūrą rytuose.

Netoli Čonharo kaimo rytiniame kelyje AFP reporteris sakė yra kontrolės postas, kuriame budi apie 10 ginkluotų vyrų, kurie stabdo transporto priemones ir tikrina jas. Dalis šio kelio užtverta gelžbetonio blokais.

Karines uniformas su gobtuvai vilkintys vyrai ginkluoti desantininkų ginklais. Nors oficialiai nežinoma, kam jie atstovauja, bet virš kontrolės posto plevėsuoja Rusijos vėliava.

16.55 (BNS) „Gazprom“ penktadienį perspėjo Ukrainą, kad gali nutraukti dujų eksportą, jeigu naujoji Kijevo valdžia nesumokės skolų, kurios dabar sudaro 1,89 mln. dolerių.

„Ukraina faktiškai nustojo mokėjusi už dujas... Mes negalime tiekti dujas veltui... Arba tegu Ukraina susimoka skolą ir už šiuo metu tiekiamas dujas, arba kyla grėsmė grįžti prie 2009-ųjų metų pradžios padėties“, - taip, anot rusų naujienų agentūrų, pareiškė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris.

2009-aisiais „Gazprom“ buvo nutraukusi dujų tiekimą Ukrainai; dėl to nutrūko dujų srautas ir daliai Europos Sąjungos.

15.35 Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas šiandien tikisi antrą kartą pasikalbėti telefonu su savo kolega Rusijoje Dmitrijumi Medvedevu.

"Paprašiau antro telefoninio pokalbio su Rusijos premjeru. Manau, kai jis bus laisvas, galėsime pasikalbėti", - sakė A.Jaceniukas žurnalistams.

Jis teigė, kad Ukraina pasirengusi deryboms su Rusija. Tačiau A.Jaceniukas pažymėjo, jog yra būtina, kad Rusija patrauktų savo pajėgas iš Ukrainos teritorijos ir liautųsi rėmusi Krymo separatistus.

"Ukrainos vyriausybė aiškiai skelbia: esame pasirengę atstatyti ryšius su Rusija. Tačiau mes niekada nebūsime nei Rusijos pavaldiniai, nei Rusijos padalinys Ukrainoje. Rusai, visų pirma Rusijos valdžia, privalo tai suprasti", - sakė A.Jaceniukas.

15.10 Eikite namo, Vladimirai Vladimirovičiau!

Su tokiu pasiūlymu į Rusijos prezidentą V.Putiną kreipiasi pietų Ukrainos Odesos miesto gyventojai.

15.05 Rusijos karinė technika sunkiai įveikia... šaligatvio bortelį.

15.00 Rusijos kariai šiemet Kryme gali būti vieninteliai turistai.

Rusijos kariuomenės agresija yra milžiniškas pavojus Krymo turizmo sektoriui. Kažkada buvęs mėgstama carinės Rusijos elito ir sovietinės nomenklatūros poilsio vieta, pastaruoju metu Krymas kasmet sulaukdavo maždaug 6 mln. turistų.

Tačiau Rusijos kariuomenei įsiveržus į Krymo teritoriją, turizmo paslaugu teikėjai į artėjantį sezoną žvelgia su baime, rašo kyivpost.com.

Kaip pranešama, iš anksto apmokėtų kelionių paketų skaičius šiemet, lyginant su praėjusiais metais, krito 90 proc.

14.00 Krymo parlamento teisės departamentas pareiškė, kad Ukrainos laikinojo vadovo Oleksandro Turčynovo sprendimas atšaukti Krymo referendumą neturės jokių teisinių pasekmių.

"Pagal Ukrainos konstitucijos 137 straipsnio antrąją dalį Ukrainos prezidentas gali sustabdyti Autonominės Krymo Respublikos Aukščiausiosios Tarybos priimtų teisės aktų galiojimą dėl jų prieštaravimo Ukrainos įstatymams, kreipdamasis į konstitucinį teismą išaiškinimo dėl jų konstitucingumą", - rašoma departamento pažymoje.

Joje teigiama, kad kadangi į konstitucinį teismą nesikreipta, Ukrainos laikinojo prezidento pareiškimai yra "beverčiai" ir "neturi teisinių pasekmių".

13.15 Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad sutarta politinę Ukrainos Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga dalį pasirašyti jau per kelias artimiausias savaites.

"Vokietijos kanclerė Angela Merkel, su kuria vakar buvome susitikę, ką tik pranešė, kad sutartis bus pasirašyta labai greitai, jau po kelių savaičių", - penktadienį Briuselyje sakė A.Jaceniukas.

Prieš tai Europos Sąjungos Tarybos vadovas Hermanas Van Rompuy sakė, kad sutarties politinė dalis galėtų būti pasirašyta iki gegužės 25 dienos, kai Ukrainoje planuojami prezidento rinkimai.

12.30 Kryme šiuo metu yra maždaug 30 tūkst. Rusijos karių, teigia generolas pulkininkas Myhailo Kovalis, vadovaujantis Ukrainos pasieniečių pajėgoms Kryme.

"Pagal preliminarius skaičiavimus, šiuo metu Kryme yra maždaug 30 tūkst. Rusijos karių, tuo tarpu Ukrainos karių skaičius nuo taikos laiko nepakito", - sakė M.Kovalis.

Jo teigimu, situacija pasienyje ir toliau yra įtempta. Šiąnakt Rusijos kariai pagrobė dvylika Ukrainos pasieniečių, tarp jų devynias moteris. "Atvažiavo sunkvežimis Kamaz ir pagrobė dvylika pasieniečių, tarp jų devynias moteris, ir pervežė per sieną viską, ko jiems (rusams - red.) reikėjo.

Prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad Rusija nesiuntė karių į Krymą, ir visi ginkluoti daliniai šiame pusiasalyje yra "Krymo savigynos būriai".

11.30 Rusijos parlamento žemesniųjų rūmų pirmininkas Sergejus Naryškinas penktadienį pareiškė, kad Rusija gerbs Krymo sprendimą atsiskirti nuo Ukrainos ir tapti Rusijos Federacijos dalimi. Tai pirmas viešas signalas, kad Kremlius parems naujosios Krymo valdžios siekius, kuriuos Vakarų šalys laiko tarptautinės teisės pažeidimu.

Po susitikimo su Krymo parlamentarais S.Naryškinas sakė, kad Rusijos parlamentarai tvirtai rems jų sprendimą.

"Gerbsime istorinį Krymo gyventojų pasirinkimą, - sakė Rusijos politikas svečiams iš Krymo, tarp kurių buvo ir regiono Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vladimiras Konstantinovas. - Parlamentarai tvirtai jus remia."

11.15 Ketvirtadienio vakaro žinių laidoje nepriklausoma Krymo televizija ATR paklausė savo žiūrovų, ar jie pasisako už Krymo prijungimą prie Rusijos. Už tai balsavo 15,8 proc. paskambinusiųjų, prieš - 84,2 proc.

11.10 Rusijos nuolatinis atstovas prie Europos Sąjungos (ES) Vladimiras Čižovas pasakė, jog yra sutrikęs dėl ES išdėstytos nuomonės, kad Kryme planuojamas referendumas prieštarauja Ukrainos konstitucijai ir yra neteisėtas.

"Jei ES iš tikrųjų rūpėtų, ar pastarojo meto įvykiai atitinka Ukrainos konstituciją, ji tikriausiai nesunkiai pastebėtų, kad, kaip daugumos kitų šiuolaikinių valstybių konstitucijose, taip ir Ukrainos 2010-ųjų ir 2004-ųjų konstitucijose yra numatyta valstybės vadovo nušalinimo nuo pareigų procedūra", - sakė V.Čižovas.

Jo teigimu, valstybės vadovas netenka galių, kai numiršta, atsistatydina ar jam surengiama apkalta. "V.Janukovyčiaus atveju nieko panašaus neįvyko. Todėl žmonės gali teigti, kad dabartinis režimas Kijeve yra teisėtas tik, jei jie užmerkia akį prieš susiklosčiusią padėtį", - kalbėjo Rusijos atstovas.

9.50 Jungtinių Tautų Saugumo Taryba už uždarų durų tarėsi dėl padėties Ukrainoje. Tai buvo jau ketvirtas pokalbių raundas pastarosiomis dienomis - prieš tai Saugumo Taryba buvo susirinkusi penktadienį, šeštadienį ir pirmadienį. Vakarykštis susitikimas sušauktas Rusijos iniciatyva.

9.00 Neramiausia situacija išlieka prie Ukrainos Karinių jūrų pajėgų vadavietės Sevastopolyje. Čia gerokai išaugo taip vadinamų "Krymo savigynos" kovotojų, Rusijos kazokų ir "neatpažintų" ginkluotų asmenų skaičius.

Tuo tarpu, Simferopolyje betoniniais blokais bandoma užbarikaduoti Ukrainos Pakrančių apsaugos būstinę. Kiti ukrainiečių kariniai daliniai taip pat lieka užblokuoti.

8.30 Internete nedingsta gandai, kad į Rusiją pasitraukęs buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius yra ligoninėje Maskvoje, jo sveikatos būklė - sunki. Manoma, kad jį ištiko infarktas.

Šios informacijos kol kas nepatvirtino jokie patikimi šaltiniai. Tačiau paskutinį kartą V.Janukovyčius viešai buvo pasirodęs tik 2014-ųjų vasario 28 d., savo spaudos konferencijoje Rostove prie Dono.

Internetinėje erdvėje taip pat buvo pasklidę kalbos, kad V.Janukovyčius mirė. Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suskubo tai paneigti.

***

JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį pirmasis iš Vakarų šalių lyderių paskelbė sankcijas Rusijai, atsakydamas į Maskvos įvykdytą karinį Krymo užėmimą, ir patikino, kad neleis Kremliui suskaldyti Ukrainos.

B.Obama taip pat pabrėžė, kad Krymo vietos vyriausybės paskubomis rengiamas referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos pažeistų tarptautinę teisę.

Europos lyderiai paskelbė savas priemones, tačiau nesutarė, ar jų sankcijos turėtų būti tokios pat griežtos, kaip įvestos Jungtinių Valstijų. Tuo tarpu B.Obama pagrasino imtis tolesnių žingsnių, jeigu Rusija nenusileis.

Paskelbęs apie sankcijas ketvirtadienio vidurdienį, B.Obama pabrėžė savo ryžtingą nusiteikimą vėliau įvykusiame asmeniniame pokalbyje telefonu su prezidentu Vladimiru Putinu, nurodė Baltieji rūmai. Per valandą trukusį pokalbį B.Obama patvirtino, kad laikosi nuomonės, jog Rusijos veiksmai pažeidžia Ukrainos suverenumą.

JAV prezidentas sakė V.Putinui, kad tebėra galimybė išspręsti šią krizę diplomatinėmis priemonėmis.

Pasak jo, Rusijos pajėgos turėtų atsitraukti į savo bazę Kryme; Ukrainos ir Rusijos vyriausybės turėtų surengti tiesiogines derybas, o tarptautiniai stebėtojai turėtų užtikrinti, kad rusakalbių teisės Ukrainoje nepažeidinėjamos, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Visi ženklai rodė besitęsiančią diplomatinę kovą dėl Ukrainos teritorinio vientisumo. Šie įvykiai taip pat gali peraugti į didesnio masto lūžį Europos sąrangoje po Šaltojo karo.

Nors Rytai ir Vakarai nebegrasina vieni kitiems branduoliniu karu ir yra smarkiai išplėtoję komercinius ryšius, Rusija pasiryžusi dominuoti buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose prie savo sienų. Tuo tarpu Vašingtonas, jo partneriai NATO ir kitos Senojo žemyno šalys stengiasi atitolinti tas valstybes nuo Maskvos įtakos.

Demonstruodamas savo ryžtingą nusiteikimą V.Putinui, B.Obama paskelbė prezidentinį įsaką, draudžiantį išduoti vizas Rusijos pareigūnams ir kitiems Ukrainos naujosios vyriausybės oponentams, taip pat leidžiantį taikyti platesnes finansines bausmes atsakingiems už karinę intervenciją arba valstybės turto grobstymą. Nei viena iš tų priemonių nėra nukreipta asmeniškai į Rusijos prezidentą.

„Šiandien pasaulis mato, kad Jungtinės Valstijos vieningos su savo sąjungininkais ir partneriais, užtikrinant tarptautinės teisės laikymąsi ir siekiant teisingos baigties, kuri padidintų pasaulio saugumą ir užtikrintų ateitį, kurios nusipelnė Ukrainos žmonės, – B.Obama sakė Baltuosiuose rūmuose. – Būtent tai ketiname toliau daryti ateinančiomis dienomis, kol pamatysime šios krizės sprendimą.“

B.Obama gyrė JAV bendradarbiavimą su Europos Sąjunga (ES), kuri ketvirtadienį irgi paskelbė sankcijas Rusijai.

Per neeilinį susitikimą Briuselyje ES lyderiai nusprendė įšaldyti derybas su V.Putino vyriausybe dėl plačių ekonominių susitarimų ir bevizio režimo Rusijos piliečiams 28 šalių bloke, kurio Maskva seniai siekė.

Tačiau Europos prezidentai ir premjerai nesutarė, ar reikia griežtesnių priemonių, tokių kaip sąskaitų įšaldymas ir draudimas išduoti vizas Rusijos pareigūnams.

Europos atsargumas atspindi tikrovę, kad sankcijos įtakingiems Rusijos verslininkams ir didžiosioms tos šalies bendrovėms taip pat pakenktų Europos ekonominiams interesams.

Rusijos investuotojai laiko milijardus dolerių Europos bankuose, ypač Didžiojoje Britanijoje ir Kipre, o didžiosios eksportuotojos, tokios kaip Vokietija ir Nyderlandai, rizikuoja prarasti daug daugiau negu Jungtinės Valstijos, jeigu Rusijos rinka būtų uždaryta. Daugelis kitų Europos valstybių yra priklausomos nuo Rusijos tiekiamos naftos ir dujų.

Rusijos pajėgos perėmė kontrolė beveik visame Krymo pusiasalyje, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai.

Maskva nepripažįsta Ukrainos vyriausybės, atėjusios į valdžią po to, kai protestuotojai praeitą mėnesį nuvertė prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių. V.Putinas ir kiti pareigūnai sakė, kad Maskva turi teisę surengti intervenciją Ukrainos teritorijoje, nes turi toje šalyje strateginių interesų, taip pat siekia apsaugoti rusakalbius. Be to, Rusija nuomojasi didelę karinę bazę Kryme, kur bazuojasi jos Juodosios jūros laivynas.

Vakarų šalys debatai dėl sankcijų Rusijai griežtumo yra svarbūs, nes nei JAV nei Europa nepritaria jėgos panaudojimui.

JAV kariuomenė suintensyvino bendras pratybas su Lenkijos karinėmis oro pajėgomis, taip pat sustiprino NATO vykdomą Baltijos oro erdvės sargybos misiją. Tačiau Pentagonas, kaip ir kitos NATO šalys, griežtai atmetė galimybę imtis kokių nors karinių priemonių.

Ketvirtadienį Krymo įstatymų leidėjai triuškinama balsų dauguma priėmė nutarimą, kuriame sakoma, kad šis autonominis regionas turi tapti Rusijos Federacijos dalimi, taip pat nutarė surengti referendumą dėl šio klausimo kovo 16 dieną.

B.Obama sakė, kad toks referendumas „pažeistų Ukrainos konstituciją ir tarptautinę teisę“. Ukraina yra Jungtinių Tautų (JT) narė, todėl bet kokie su Ukrainos konstitucija besikertantys veiksmai būtų laikomi neteisėtais pagal tarptautinę teisę.

Tačiau Vakarų šalys prieš šešerius metus palaikė Kosovo nepriklausomybę, kuriai nedavė sutikimo Serbijos vyriausybė ir prieštaravo Rusija. B.Obama mėgino argumentuoti, kad situacija Ukrainoje yra skirtinga, sakydamas, kad valstybių sienos neturėtų būti „perbraižomos nesitariant su demokratiniais lyderiais“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"