TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šiandienos Europos uždaviniai: kaip veikti kviečia popiežius?

Pranciškus popiežiumi išrinktas 2013 metais. AFP/Scanpix nuotrauka

Neseniai priimtas iš tiesų ypatingas sprendimas – šiais metais Karolio Didžiojo premiją pelnė popiežius Pranciškus.

Kai kas gali šaipytis ir sakyti, kad Europos Sąjungai tikrai sekasi blogai, jeigu jau prireikė popiežiaus pagalbos. Kiti klausia, kodėl iš Argentinos kilęs popiežius gauna apdovanojimą už taikų Europos vienijimą.

Esame įsitikinę, kad popiežius Pranciškus šio apdovanojimo nusipelnė už savo vilties kupiną žinią Europai. Galbūt būtent argentinietis, žvelgdamas iš šalies, geriausiai gali nurodyti, kas mus, europiečius, labiausiai sieja, kad vėl galėtume sutelkti dėmesį į savo pranašumus. Būtent šiuo metu, kai žodžiai „Europa“ ir „krizė“ pernelyg dažnai tariami kartu, lengvai pamirštame, ką Europa jau nuveikė ir ką yra pajėgi nuveikti.

Mūsų motinos ir tėvai iš Antrojo pasaulinio karo griuvėsių sukūrė taikos ir žmogiškumo projektą. Sąmoningai atsisakę XX amžiaus pirmojoje pusėje vyravusių paskatų kariauti, noro naikinti ir nežmoniškumo, jie suvienijo savo jėgas Europos labui. Europos, kurioje nėra nugalėtojų ir pralaimėjusiųjų. Jie pasimokė iš istorijos: juk tuomet, kai mes, europiečiai, tarpusavyje vaidijomės, visiems buvo blogai, o kai buvome vieningi, visiems ėjosi geriau.

Mūsų įsitikinimu, šiandieninė Europa turi įveikti tris aktualius uždavinius.

Pirmiausia, išsaugoti europinį gyvenimo būdą ir visuomenės modelį, pagrįstą demokratija, teisinės valstybės principu, solidarumu ir žmogaus teisėmis. Mes naudojamės piliečių teisėmis, žiniasklaidos laisve ir laisve streikuoti, pas mus nėra kankinimų, vaikų darbo ir mirties bausmės. Mūsų ekonomikos stiprybės šaltinis – bendra vidaus rinka, kuri užtikrina mums tvirtą galimybę apsaugoti ir plėtoti vertybėmis pagrįstą europinę visuomenę.

Europos siela – jos vertybės. Būtent tai mums nori pasakyti popiežius, kai primena, kad „Europa, besirūpinanti žmogumi, ginanti ir sauganti jo orumą, yra nepaprastai svarbus orientyras visai žmonijai“.

Vis labiau susietame pasaulyje daugiau įtakos įgyja kitos šalys ir regionai, o Europos ir jos tautų indėlis į pasaulinio lygmens ekonominius pasiekimus ir jos gyventojų skaičius pasaulyje mažėja. Tas, kas visa tai matydamas teigia, jog geriausių rezultatų pasiektų nacionalinės valstybės atskirai, prarado realybės jausmą. Kai kurie pasaulio pokyčiai mums gali nepatikti, jų negalime sustabdyti, tačiau jei būsime vieningi, galėsime juos formuoti taip, kaip norime, ir dalyvauti nustatant įtakingų pasaulinio masto veikėjų žaidimo taisykles.

Antra, būtina užtikrinti saugumą ir taiką. Kai mes, europiečiai, veikiame kartu, galime nepaprastai daug pasiekti. Tai rodo su Iranu sudaryta sutartis dėl branduolinės veiklos ir Paryžiuje pasiektas susitarimas dėl klimato apsaugos. Šie pavyzdžiai turėtų mus, europiečius, paskatinti imtis bendrų veiksmų ir prisiimti didesnę atsakomybę pasaulinėje arenoje, nes pasaulis tampa sudėtingesnis – o kai kas sako, kad ir pavojingesnis.

Jungtinės Amerikos Valstijos vis labiau mažina tarptautinę veiklą, Rusija imasi vis agresyvesnių veiksmų, o Kinijos įtaka didėja. Šalyse kaimynėse vyksta konfliktai ir kariaujama: Sirijoje kasdien žūsta žmonės, o padėtis Rytų Ukrainoje ir toliau kelia nerimą. Išpuoliai Briuselyje, taip pat Lahore, Stambule ir Paryžiuje – tai skaudus priminimas apie visuotinę islamistinio terorizmo grėsmę. Kai pasaulyje susiklostė tokia padėtis, negalime eikvoti jėgų nacionaliniam tuščiagarbiškumui.

Trečia, būtina suvaldyti migraciją. Nuo karų, konfliktų ir persekiojimo šiandien bėga daugiausia žmonių nuo to laiko, kai pasibaigė Antrasis pasaulinis karas. Vyrai, moterys ir vaikai atvyksta pas mus ieškodami apsaugos nuo grupuotės „Islamo valstybė“ žiaurumo ir Basharo al-Assado režimo naudojamų vamzdinių bombų. Jokia valstybė nepajėgi viena įveikti šio didžiulio uždavinio, tačiau kartu kaip žemynas, kuriame gyvena daugiau nei 500 mln. žmonių, galime ir turime šia atsakomybe pasidalyti.

Popiežiaus apsilankymas Lesbo saloje nebuvo tik paprastas gestas: jis priėmė dvylika pabėgėlių iš Sirijos ir tokiu būdu ėmėsi konkretesnių bei solidaresnių veiksmų nei daugelis ES valstybių. Taip popiežius kviečia veikti ir mus. Apie solidarumą ir artimo meilę nepakanka vien tik gražiai pamokslauti – šios vertybės įgyja tikrą vertę tik tuomet, kai iš tiesų taikomos gyvenime.

Būtent tai daro dešimtys tūkstančių savanorių kiekvieną dieną, kai visiškai išsekinti vis dar randa jėgų padėti žmonėms rasti užuovėją nuo teroro, karo ir prievartos. Tai taip pat yra ir Europos politikų užduotis. Mūsų žemyne buvo iškilę per daug užtvarų, sienų, skiriamųjų griovių ir įtvirtinimų. Siekdami taikos ir gerovės šias kliūtis įveikėme, ir tai yra mūsų laimėjimas. Kiekvienas gauname naudos, kai galime keliauti ir prekiauti nekliudomi sienų.

Popiežius Pranciškus tiki, kad mums pavyks. Jis tikisi, kad geriau pasinaudosime savo galimybėmis. Bendradarbiaudami ir plėtodami žmonių bei šalių ryšius jau panaikinome žemyno padalijimą į Rytų ir Vakarų Europą. Šiandien būtina pasinaudoti šiuo pranašumu ir įveikti iškilusius uždavinius. Sąlygos tai padaryti yra daug geresnės, nei įsivaizduojame. Popiežius mus iš tiesų padrąsina sakydamas, kad „sunkumai gali tapti galinga paskata siekti vienybės“. Todėl metas mums, europiečiams, susitelkti ir kartu siekti geresnės Europos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"