TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Siaurėjantis terorizmo apibrėžimas

2016 07 27 6:00
Prekybos centre Miunchene 18-metis Davidas Ali Sonboly nužudė 9 asmenis ir nusišovė pats. AFP/Scanpix nuotrauka

Po Miunchene įvykdytos atakos kilusi diskusija apie jos pobūdį atskleidžia, kad vis dažniau teroro išpuoliais įvardijame tik tuos, kuriuos įvykdę asmenys turi nors šiokių tokių sąsajų su islamu.

Liepos 22 dieną iraniečių kilmės paauglys Davidas Ali Sonboly viename Miuncheno prekybos centre nušovė 9 žmones, sužeidė dar 27 ir nusišovė pats. Kitą rytą, pristatydamas turimą informaciją, Miuncheno policijos viršininkas Hubertus Andrae pasakė du teiginius, iš esmės vienas kitam prieštaraujančius. Pasak jo, išpuolis buvo masinės šaudynės, o ne teroro ataka. Tačiau paklaustas apie atakos sąsajas su Andresu Behringu Breiviku, dešiniojo sparno norvegų teroristu, kuris Miuncheno atakos dieną lygiai prieš 5 metus nužudė 77 žmones, H. Andrae atsakė, jog „ryšys yra akivaizdus“. „Darome prielaidą, kad jis žinojo apie tą išpuolį“, – teigė jis, turėdamas omenyje Miuncheno šaulį. Paaiškėjo, kad šaulys iš tiesų buvo susižavėjęs A. B. Breiviku ir masinėmis šaudynėmis JAV mokyklose.

Kaip rašo laikraščio „New York Times“ žurnalistas Maxas Fisheris, be galo įdomu pažymėti, kaip apibrėžiamas šis išpuolis: galbūt jį įkvėpė žymi teroro ataka, bet pats išpuolis nepriskiriamas prie terorizmo. Viena vertus, tai atspindi vis labiau nykstančią ribą tarp masinių žudynių vykdytojo ir teroristo. O antra, tai parodo, kad ši linija gana skirtingai brėžiama, tai priklauso nuo išpuolio vykdytojo ideologijos.

Musulmonai ir terorizmas

Jei paaiškėja, kad masinių žudynių vykdytojai turi nors menkiausių sąsajų su džihadistų grupėmis (pavyzdžiui, šaudynės Orlande, Floridoje, ar sunkvežimio ataka Nicoje, Prancūzijoje), jų veiksmai labai greitai pripažįstami terorizmu. Tačiau jeigu atrodo, kad jie įkvėpimo sėmėsi iš dešiniojo sparno ekstremizmo, kaip, H. Andrea manymu, galėjo būti su Miunchene šaudynes surengusiu paaugliu, apie tokius kalbama kaip apie psichologinių problemų turėjusius vienišus vilkus.

Tai kelia nerimą žmogaus teisių grupėms ir musulmonų organizacijoms Europoje bei JAV, mat, regis, nusikaltimą padariusio asmens veiksmai daug greičiau bus pavadinti terorizmu, jei tas asmuo nors kiek susijęs su islamu. Jos perspėja, jog ši tendencija didina visuomenės islamofobiškas nuotaikas tuo pat metu, kai kraštutinės dešinės populistiniai judėjimai reikalauja, kad musulmonams būtų taikomi specialūs apribojimai.

„Islamo valstybė“ (IS) labai prisidėjo, kad skirtis tarp vienišo vilko įvykdytų masinių žudynių ir teroro atakos beveik pranyktų. Kadangi ji ragina asmenis veikti vienus, gali būti beveik neįmanoma atskirti užpuoliko, kuris veikia šios grupuotės vardu, nuo tokio nusikaltėlio, kuris tik ieško pateisinimo savo troškimui imtis smurto. IS toks netikrumas yra palankus, nes ji gali prisiimti atsakomybę už įvairias atakas ir šitaip terorizuoti nuo jos smarkiai nutolusias bendruomenes.

Prie Miuncheno prekybos centro dega aukų atminimuii skirtos žvakutės, o šalia jų matomas klausimas „Kodėl?“

Kitos ideologijos

Tačiau ir ne džihadistinės ideologijos, nors jos ir sulaukia mažiau dėmesio bei analizės, geba paskatinti asmenis smurtauti. A. B. Breivikas, planuodamas savo 2011 metais įvykdytą ataką, aktyviai skaitė tinklalapius, kurių nariai laikosi kraštutinės dešinės pažiūrų. Jis taip pat buvo aktyvus jų diskusijų ir forumų dalyvis. Pats A. B. Brevikas parašė 1500 puslapių manifestą, kuris, kaip ir IS propaganda, suteikia ideologinį smurto pateisinimą ir tam tikrų taktinių patarimų tiems, kurie norėtų sekti jo pavyzdžiu.

Kadangi šiuo metu terorizmas yra vienas opiausių Vakarų politikos klausimų, tam tikros atakos įvardijimas teroro išpuoliu nėra vien tik smurtautojo motyvų nustatymas. Tai yra politinių pasekmių turintis pareiškimas.

Pavyzdžiui, praeitais metais 22 metų Dylannas Roofas nužudė 9 asmenis daugiausia juodaodžių lankomoje bažnyčioje Pietų Karolinoje. Žudiko feisbuko paskyroje yra nuotrauka, kurioje D. Roofas užfiksuotas vilkintis švarką su dviejų vėliavų antsiuvais: viena iš tų laikų Pietų Afrikos Respublikoje, kai joje buvo įtvirtinta apartheido sistema, kita – iš baltaodžių valdytos Rodezijos. Tokius antsiuvus dažnai nešioja baltaodžių dominavimo prieš juodaodžius šalininkai. D. Roofas teigė, jog savo išpuoliu jis norėjo įžiebti rasių karą.

Kai JAV teisingumo departamentas paskelbė kaltinimus D. Roofui, nė viename jų nebuvo minimas terorizmas. Teisininkai tvirtina, kad toks sprendimas atspindi federalinę teisę, kuri tik tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, lėktuvo užgrobimus, apibrėžia kaip terorizmą. Tačiau toks sprendimas pribloškė afroamerikiečius, nes, jų teigimu, tai atspindi pasikartojančią sistemingą praktiką, kai stengiamasi sumenkinti prieš juodaodžius nukreipto baltaodžių viršenybe tikinčių asmenų smurto mastą ir svarbą.

Kaip tvirtina M. Fisheris, jei tam tikram veiksmui užkabinama terorizmo etiketė, tai reiškia, jog konkretus išpuolis reprezentuoja didesnę grėsmę, todėl reikia imtis tam tikrų veiksmų, kad ta grėsmė būtų sustabdyta. Tačiau jei ši etiketė primetama tik išpuoliams, kuriuos įvykdė musulmonai, šitaip skatinamos visuomenės islamofobiškos nuotaikos.

Manoma, kad Miuncheno ataką įkvėpė lygiai prieš penkerius metus norvegų teroristo Andreso Behringo Breiviko surengtos masinės žudynės, pareikalavusios 77 aukų. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Radikalizmo islamizacija

Politologai terorizmą apibrėžia kaip smurtą, kuris vykdomas siekiant tam tikrų politinių tikslų. Kai asmuo veikia vienas, juolab jei jis praeityje yra turėjęs kokių psichologinių problemų ir paaiškėja, kad skaitė daug ekstremistinių tekstų, žiūrėjo daug smurtą skatinančių klipų, labai sunku nustatyti, ar jo veiksmai tikrai atitinka šį apibrėžimą.

Be to, daugumą pastarųjų atakų, kurios įvardijamos kaip teroro išpuoliai, Vakaruose įvykdė asmenys, nevengiantys alkoholio, vartojantys narkotikus, nevaikščiojantys į mečetę ir nestudijavę jokių religinių raštų. Daugumai jų būdingas susižavėjimas prievartos estetika, kurią jie atranda per filmus ir videožaidimus. Kaip teigia prancūzų sociologas Olivier Roy, ne islamo religija atsakinga už jaunimo radikalizaciją. Šie jaunuoliai jau buvo radikalūs prieš atrasdami islamą. Kitaip tariant, tai nėra islamo radikalizacija, bet radikalizmo islamizacija. Dėl šios priežasties galbūt tarp nuolat pasikartojančių masinių šaudynių JAV, A. B. Breiviko išpuolio ir pastarųjų vienišų vilkų išpuolių Europoje kur kas daugiau bendro, nei kartais esame linkę manyti.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"