TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šiaurės Korėja ir Rusija: atsiskyrėlės vienijasi

2015 02 06 6:00
Šiaurės Korėja ir Rusija šiemet planuoja surengti bendras sausumos, jūrų ir oro pajėgų pratybas. northcountrypublicradio.org nuotrauka

Šiaurės Korėja, suvaržyta ekonominių sankcijų dėl branduolinės veiklos, ieško draugų. Panašiai elgiasi ir Rusija, kuri taip pat patiria tarptautinę izoliaciją dėl vykdomos agresijos Ukrainoje.

Pastaruoju metu Rusija ir Šiaurės Korėja vis labiau stiprina savo santykius. Rusijos vyriausybė neseniai paskelbė apie planus šiais metais surengti bendras sausumos, jūrų ir oro pajėgų pratybas su Šiaurės Korėja. Pirmą kartą šalių karinės pajėgos kartu treniravosi 2011 metais. Tuo metu pratybos buvo sutelktos į paieškos ir gelbėjimo operacijas bei humanitarines misijas, o ne kovinį rengimą. Kaip tvirtina amerikiečių naujienų portalo „International Business Times“ politikos apžvalgininkas, būsimos abiejų šalių pratybos yra jėgos demonstravimas.

Analitikų teigimu, Šiaurės Korėja nuolat siekia didinti įtampą prieš kasmet vykstančias bendras JAV ir Pietų Korėjos karines pratybas, kurios paprastai prasideda kovo mėnesį. Pchenjano vertinimu, tai yra ne kas kita kaip pasirengimas invazijai. Seulas ir Vašingtonas primygtinai tvirtina, kad pratybos yra grynai gynybinio pobūdžio. Sausį Pchenjanas pareiškė sustabdysiantis branduolinius bandymus, jei Vašingtonas atšauks pratybas. Tačiau JAV nesutiko su tokiu siūlymu.

Sausio 22-ąją JAV prezidentas Barackas Obama kalbėjo, kad internetas neišvengiamai įsiskverbs net ir į tokią uždarą valstybę kaip Šiaurės Korėja. Jis sakė, kad laikui bėgant Pchenjano režimas žlugs. Šiaurės Korėjos nacionalinio gynybos komiteto teigimu, JAV prezidento pareiškimas atskleidžia Vašingtono tikslą – sužlugdyti valstybę. Uždaros valstybės diplomatai trečiadienį nurodė, kad nebemato prasmės derėtis su JAV vadovybe, ir išvadino ją „gangsteriais“. Pchenjanas apkaltino Vašingtoną sąmokslu nuversti režimą ir pagrasino, kad į bet kokią agresiją reaguos branduoliniais smūgiais ir kibernetinėmis atakomis.

Mažina priklausomybę nuo Kinijos

Bendros karinės pratybos su Rusija rodo, kad Pchenjanas pamažu nusigręžia nuo Kinijos. Tokijo Meiji universiteto profesorius Go Ito teigia, kad Kinija, daugiausia investuojanti Šiaurės Korėjoje, Pchenjanui nebeatrodo tokia patikima partnerė, kokia ji buvo anksčiau. 2011 metais Kim Jong-unui atėjus į valdžią Pekiną nuvylė ir papiktino jaunojo lyderio veiksmai. Jis yra kaltinamas dėl įvairių provokacijų, įskaitant branduolinius bandymus. Stebėtojų teigimu, šalis atsiskyrėlė neseniai vėl ėmė gaminti plutonį.

Kinija mėgino daryti spaudimą savo izoliuotai kaimynei apribodama eksportą. Tad Šiaurės Korėja suskubo ieškoti naujų draugų, siekdama sumažinti priklausomybę nuo Kinijos. Ši dabar gerina santykius su Pietų Korėja. Nuo 2013-ųjų abiejų šalių vadovai jau susitiko šešis kartus. Tuo metu Kinijos prezidentas Xi Jinpingas dar nėra susitikęs su Kim Jong-unu.

Atrodo, kad Šiaurės Korėjos nauja geriausia draugė yra Rusija, kuri pernai paskelbė panaikinanti 10 mlrd. dolerių skolą. Rusai taip pat pažadėjo investuoti 25 mlrd. dolerių į kaimynės šiaurėje esančią apgailėtinos būklės geležinkelių sistemą. Abi vyriausybės neseniai paskelbė, kad Rusija ketina atstatyti Šiaurės Korėjos elektros tinklų sistemą. Šios dvi šalys susitarė atnaujinti neužšąlantį Rasono uostą, kad jis būtų tinkamas Rusijai gabenti akmens anglis. Rusija taip pat norėtų per kaimynės teritoriją iki Pietų Korėjos nutiesti dujotiekį.

Tarptautinės krizių grupės analitiko Danielio Pinkstono manymu, bendradarbiavimas su Pchenjanu Maskvai teikia ekonominę naudą, nes leidžia įvairinti savo prekybos partnerius. Pablogėję santykiai su Vakarais verčia Rusiją prekybos ir investicijų galimybių ieškoti Rytuose. Kaimynei Šiaurės Korėjai kaip tik reikalingos technologijos, investicijos, nauja infrastruktūra ir energijos ištekliai.

Maskva tikisi, kad iki 2020-ųjų dvišalės prekybos mastas išaugs iki 1 mlrd. dolerių. Valstybės šiuo metu derina dvišalės verslo tarybos steigimo procedūras. Ši institucija pagerins abiejų šalių verslininkų bendradarbiavimą ir sustiprins prekybos bei ekonomikos ryšius.

Pirmasis lyderio vizitas

Šiaurės Korėjos lyderis priėmė kvietimą dalyvauti Pergalės dienos šventėje, skirtoje Antrojo pasaulinio karo pabaigos 70-osioms metinėms paminėti. Tai bus pirmasis jaunojo lyderio užsienio vizitas. Jo tėvas Kim Jong-ilas prieš 10 metų buvo kviečiamas dalyvauti iškilmėse, tačiau kvietimo atsisakė. Velionis šalies vadovas labai bijojo skraidyti. Tais pačiais metais asmeniniu traukiniu jis nuvyko į Rusiją pasikalbėti su tuomečiu prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.

Peterio G. Petersono tarptautinės ekonomikos instituto Šiaurės Korėjos stebėtojas Markas Nolanas pažymi, kad Kim Jong-unui labai reikia pažangių karinių orlaivių. Tad tikėtina, jog Vladimiras Putinas per iškilmes gali pasiūlyti sandorį. Dabartinio lyderio tėvas Kim Jong-ilas mėgino pasirašyti panašų susitarimą dėl „Sukhoi Su-35“ naikintuvų per susitikimus su Rusijos vadovais 2001 ir 2002 metais. Tačiau Rusija tuo metu gerai sutarė su Vakarais, tad sandoriai liko neįgyvendinti. Šiandien situacija yra kitokia.

Tarptautinės krizių grupės analitikas D. Pinkstonas teigia, kad Šiaurės Korėjos karinei įrangai reikia atsarginių dalių, taip pat pažangesnių ginklų sistemų. Tai viena priežasčių, kodėl Kim Jong-unas siekia suartėti su rusais. Analitikas primena, kad Jungtinės Tautos (JT) draudžia Pchenjanui parduoti ginklų, todėl Rusija gali žengti labai apskaičiuotą žingsnį, rodantį, kad nepaiso JT ir sankcijų. Šiaurės Korėja, žinoma, gali pirkimus laikyti paslaptyje. Pasak vieno Pietų Korėjos eksperto, Rusija nėra suinteresuota modernizuoti Šiaurės Korėjos ginkluotės, nes turėti problemišką kaimynę jai paprasčiausiai yra nenaudinga.

Stiprina kariuomenę moterimis

Siekdama sustiprinti ginkluotąsias pajėgas Šiaurės Korėja ketina įvesti privalomąją karo tarnybą moterims. Kaip skelbia britų dienraštis „The Guardian“, į pradinę karo tarnybą bus šaukiamos 17-20 metų dailiosios lyties atstovės.

Minimalus aukščio reikalavimas, leidžiantis moterims tarnauti šalies ginkluotosiose pajėgose, 2012 metais buvo sumažintas iki 142 centimetrų. Bet, anot šaltinio, šio standarto nėra labai griežtai laikomasi.

Paprastai šaukimas į Šiaurės Korėjos kariuomenę vyksta du kartus per metus - balandį ir rugpjūtį. Mokyklų absolventai, kuriems 17-18 metų, šaukiami balandį. 20-45 metų asmenys atlikti kario tarnybą kviečiami rugpjūtį.

Iki šiol moterys tarnavo savanoriškai, o vyrams tarnyba kariuomenėje buvo privaloma. Skelbiama, kad Pchenjanas nevers moterų tarnauti kariuomenėje tiek pat laiko, kiek ir vyrai. Skirtingai nei stipriosios lyties atstovams, kurie turi tarnauti 10 metų, privalomoji pradinė tarnyba moterims truks iki tol, kol šioms sukaks 23 metai. Iki 2003-iųjų privalomoji karo tarnyba vyrams truko 13 metų.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"