TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šiaurės Korėja: niekada nesibaigianti istorija

2013 02 18 6:00
Šiaurės Korėjos oficialios naujienų agentūros išplatintoje nuotraukoje - Pchenjano centre neseniai atidengtas paminklas tautos lyderiams velioniams Kim Il Sungui (trečias iš kairės) ir Kim Jong Ilui (trečias iš dešinės). / AFP/Scanpix nuotrauka

Egzistuoja nemažai valstybių, kurias laisvasis Vakarų pasaulis vadina piktavalėmis. Ilgiausiai šį statusą išlaiko Šiaurės Korėja, kurios kraupus totalitarinis režimas jau beveik 70 metų šiurpina žmoniją.

JAV bei kitos Vakarų valstybės ir net palyginti geresnius santykius su Šiaurės Korėja palaikančios Kinija bei Rusija sunkiai pakenčia Pchenjano atominių ginklų žvanginimą, bet galiausiai ir jų spaudimas nueina perniek.

Kiekvienas naujas Šiaurės Korėjos atominio ginklo bandymas Vakarų žiniasklaidoje sukelia sumaištį. Tada ir pabyra klausimai: "Kodėl?", "Ką mes ne taip padarėme?", "Ko mes dar nepadarėme?" ir galiausiai "Ką reikėtų daryti?" Kad ir kokia tvirta būtų, tarptautinės bendruomenės manymu, jos pozicija smerkiant ar didinant sankcijas komunistiniam Kim Jong Uno režimui, šie klausimai rodo, kad viskas, kas buvo išbandyta iki šiol, neveikia.

Kodėl atominis ginklas?

Tai išties sudėtingas klausimas, nes reikia mėginti įsijausti į visiškai kitą pasaulio suvokimą, nei turime mes. Šiaurės Korėja, valdoma saujelės apsėstųjų, kurie kartu su visuomene garbina savo vienatinį vadą, vadinamą "didžiu asmeniu, gimusiu rojuje", yra sunkiai suvokiama šalis. Nors joje paprastai siaučia badas, tai netrukdo skirti daugiau nei 15 proc. šalies biudžeto neįtikėtino dydžio kariuomenei (Šiaurės Korėjos specialiosios pajėgos ir povandeninių laivų flotilė yra didžiausios pasaulyje). Paradoksalu, bet tokią nenormalią padėtį iš dalies palaiko pati Pietų Korėja, Vakarų valstybės ir Kinija - visos jos gelbėja Šiaurės Korėjos gyventojus nuo bado milžiniška humanitarine pagalba.

Mėginant atsakyti, kodėl šaliai, turinčiai tokią nenatūraliai išpūstą kariuomenę, reikia dar ir atominių ginklų, galima teigti, jog pirmiausia tai tikrai puikus žarsteklis groteskiškam asmens kulto žaizdrui kurstyti. Be to, praėjusią savaitę Šiaurės Korėjos atlikti branduoliniai sprogdinimai (nėra net žinoma, ką tiksliai ši šalis susprogdino) buvo ir tam tikra sveikinimo žinutė naujai išrinktai Pietų Korėjos prezidentei Park Geun Hye.

"Foreign affairs" analitikai siūlo paprastesnį paaiškinimą: atominių ginklų bandymai vykdomi tiesiog tam, kad būtų ištobulintas jų veikimas. Pavyzdžiui, JAV nuo 1945 iki 1992 metų išbandė atominį ginklą net 1054 kartus, ir tai įrodo, jog bandymų ir klaidų metodas būdingas ne tik Šiaurės Korėjai. Prisimenant dažnus kitus šios valstybės nesėkmingus branduolinius bandymus akivaizdu, jog ir Pchenjanas neturi kito būdo, kaip tik bandyti dar ir dar kartą, jei siekia sukurti realią ir veikiančią atominio atgrasymo priemonę.

Kodėl niekas nepavyksta ir ką daryti?

Visi žino, kad atominio ginklo klubas uždaras, tačiau pastaruoju metu tai vis labiau atrodo ne kaip tikrovė, o veikiau kaip lūkestis. JAV prezidentas Barackas Obama ir jo užsienio politikos patarėjai kartoja mantrą, jog kuo daugiau Šiaurės Korėja detonuoja atominių bombų, tuo ji tampa silpnesnė ir labiau izoliuota. Iš tiesų, ko gero, yra priešingai.

Pirmiausia, Šiaurės Korėjos totalitarinis režimas niekada nerodė didelio noro tapti tarptautinės bendruomenės dalimi. Be to, kiekvienas sėkmingesnis atominio ginklo bandymas stiprina ne tik vidinę režimo pusiausvyrą, bet ir atgraso kaimynų valstybes.

Štai "USA Today" itin aštriai kritikuoja B.Obamos neįgalumą kovojant su pavojingiausių ginklų plitimu. Nepaisydami jo griežtų pareiškimų, ginklų platintojai ir toliau juos sėkmingai platina. Tai įrodo ir Irano bei Šiaurės Korėjos bendradarbiavimas abiejų šalių branduolinėse programose.

Šiaurės Korėjos atveju net B.Obama, regis, po truputį nuleidžia rankas. Akivaizdu, kad žlungant tradicinėms priemonėms, tokioms kaip ekonominis ir politinis spaudimas, reikia netradicinio žvilgsnio į problemos esmę.

Vieną įdomesnių receptų neseniai pasiūlė paleokonservatorius Patas Buchananas. Jo nuomone, JAV strateginė partnerystė su Pietų Korėja ir Japonija ne tik kursto nereikalingas aistras, bet ir sukuria nenatūralias sąlygas nuosekliai spręsti regiono saugumo problemas.

P.Buchanano keliami klausimai skamba tikrai provokuojamai, o dar svarbiau - įtikinamai: jei po šaltojo karo JAV būtų visiškai palikusios Pietų Korėją ir Japoniją plėtoti savus pajėgumus, ar jos šiuo metu nebūtų pajėgios stovėti ant savų kojų prieš Šiaurės Korėjos akibrokštišką užsienio politiką? Gal tikrai JAV užsienio politika Rytų Azijoje išbalansavo natūralų jėgų pasiskirstymą, ir to pasekmė - atominė grėsmė pačioms JAV? Galiausiai juk būtent JAV karinis buvimas regione padeda Šiaurės Korėjos totalitariniam režimui skalambyti apie užsienio agentus ir neišvengiamą karą su Vakarų imperialistais.

Šiaip ar taip, Pietų Korėja turi dvigubai daugiau gyventojų, jos bendrasis vidaus produktas lenkia Šiaurės Korėjos net 20 kartų, tad Seulo priklausomybė nuo JAV karinės pagalbos atrodo gana dviprasmiška. Be JAV gynybos skėčio Pietų Korėja būtų išvysčiusi kur kas galingesnį pajėgumą, o Šiaurės Korėjai būtų daug sunkiau pateisinti savo agresyvią užsienio politiką.

Dabartiniais finansinių negandų laikais JAV pasiryžimas kovoti kone visuose frontuose, kurie atsirado dar nuo šaltojo karo laikų, gali reikšti tik viena - persitempimą. O tai nėra gerai nei JAV, nei visam Vakarų pasauliui, kurio dalis yra ir Lietuva.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"