TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šiaurės Korėja uždraudė Kalėdas

2011 12 23 6:00

Dėl gedulo mirus brangiajam vadui Kim Jong Ilui Šiaurės Korėja šiemet uždraudė Kalėdas. Seulas pareikalavo, kad Pietų Korėja neuždegtų, kaip planavo, dviejų metalinių kalėdinių eglių pasienyje.

Pchenjanui dabar - ne juokai ir ne šventės galvoje. Šiaurės Korėjos gyventojai atrodo lyg nuoširdžiai gedėtų anapilin iškeliavusio lyderio, jie viešai krenta ant kelių ir rauda. Gedulas greičiausiai užtruks ir bus visuotinis. Kai 1994 metų liepą mirė Kim Jong Ilo tėvas Kim Ir Senas, sporto varžybos buvo uždraustos dvejus metus.

Pietų Korėjos bandymą pasienyje sukurti džiaugsmingą kalėdinę nuotaiką Šiaurės Korėja pavadino "psichologiniu karu" ir pagrasino, kad įžiebus lemputes galima laukti netikėtų pasekmių. Po ministrų pasitarimo Seulas geranoriškai atsisakė uždegti dvi kalėdines egles netoli Gimpo. Pietų Korėjos susivienijimo ministras Yu Woo Ikas išreiškė viltį, kad Šiaurės Korėja kaip įmanoma greičiau grįš į normalų ritmą, o dvi šalys sugyvens taikiai. Seulas tvirtina nieko blogo nenorėjęs, o dvi eglės esą būtų buvusios tam tikra paspirtis krikščionių bendruomenei. Pietų Korėjoje dešimtadalis gyventojų yra katalikai.

Dvi 30 metrų aukščio metalinės eglės turėjo būti įžiebtos šiandien ir gyventojų akis džiuginti iki Trijų Karalių. Ant kalvos stovintys metaliniai bokštai puikiausiai matomi iš Šiaurės Korėjos, jie pasiekiami per vieną šūvį. Per įžiebimo ceremoniją, kaip ir pernai, būtų buvęs padidintas saugumas.

Iš tiesų ginčas dėl šių eglių turi gana ilgą praeitį. Dar 2004 metais abi Korėjos susitarė, kad metalinės konstrukcijos nebus puošiamos kalėdinėmis dekoracijomis, simbolizuojančiomis klestėjimą ir šventę. Pchenjanas tvirtino, kad tai Pietų Korėjos propaganda, mėginant Šiaurės Korėjos kareivius ir gyventojus atversti į krikščionybę.

Tačiau pernai Pietų Korėja sulaužė susitarimą ir bokštus įžiebė. Tai buvo atsakas į pernykštį incidentą, kai iš Šiaurės Korėjos paleista torpeda nuskandino karinį jūrų laivą su 50 Pietų Korėjos kariškių. Pchenjanas vis dar neigia turėjęs ką nors bendra su nelaime. Dvi valstybės iki šiol nėra pasirašiusios taikos sutarties, tad teoriškai tebekariauja. Pernykštę bokštų įžiebimo ceremoniją saugojo kariai, o atmosfera buvo itin įtempta.

Šiaurės Korėjos Konstitucijoje įtvirtinta religinė laisvė, tačiau tikrovėje toks dalykas neegzistuoja. Komunistinėje valstybėje dauguma gyventojų yra ateistai, nors dažnas jų gyvena pagal konfucianizmo ir budizmo dogmas. Tuo metu krašto krikščionis valdžia persekioja. Pchenjanas kadaise buvo Korėjos krikščionybės centras, bet atėjus komunistams porą šimtų kunigų buvo nužudyti, pagrobti arba dingo be žinios, o visos bažnyčios buvo sugriautos. Dabar Šiaurės Korėjoje veikia vos kelios valstybės valdomos bažnyčios, bet ir tos skirtos užsieniečiams. Krikščionys nesudaro nė dviejų procentų gyventojų. Tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos skaičiuoja, kad Šiaurės Korėjos kalėjimuose galimai kali dešimtys tūkstančių krikščionių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"