TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šiaurės Korėja vėl gąsdina pasaulį

2016 09 10 6:00
Vakar Šiaurės Korėja įvykdė iki šiol galingiausią branduolinio užtaiso bandymą, jis sukėlė 5,3 balo žemės drebėjimą. theguardian.com nuotrauka

Vakar, minėdama 68-ąsias šalies įkūrimo metines, Šiaurės Korėja surengė penktą ir iki šiol galingiausią branduolinio užtaiso bandymą. Pasauliui tai yra priminimas, kad šalis vis labiau artėja prie branduolinės kovinės galvutės, kuri gali pasiekti ne tik artimiausias kaimynes, bet ir JAV, sukūrimo.

Branduolinis bandymas įvykdytas penktadienio rytą. Jis sukėlė 5,3 balo žemės drebėjimą. Kaip tvirtina ekspertai, užfiksuota 10 kilotonų sprogimo galia buvo didesnė nei ankstesnių keturių Šiaurės Korėjos bandymų, o tai rodo, kad režimas stiprina savo branduolinį pajėgumą. Negana to, neseniai vykę balistinių raketų bandymai kelia nerimą, jog šalis daro progresą ir šioje srityje. Kai kurių ekspertų manymu, Šiaurės Korėjos mokslininkai jau sukūrė mažą kovinę galvutę, kurią būtų galima uždėti ant raketos.

„Visiškai įmanoma, kad Šiaurės Korėja jau gali branduolinę kovinę galvutę uždėti ant nedidelio ar vidutinio nuotolio raketos – tokia pasiektų Pietų Korėją, Japoniją ir JAV karines bazes regione“, – teigė organizacijos „Arms Control Association“ atstovė Kelsey Davenport. Tačiau Pchenjanui, pasak jos, dar reikės apie 10 metų, kad sukurtų balistinę raketą, kuri pasiektų JAV teritoriją.

Galingiausias sprogimas

Vakarykštį testą patvirtino Šiaurės Korėjos valstybinė televizija. Per ją paskelbta, kad šalis įvykdė „branduolinės galvutės sprogdinimą“, kurio tikslas – atremti tai, ką Pchenjanas pavadino JAV priešiškumu.

Bandymas įvykdytas pagrindiniame branduoliniame Pungjė poligone, šalies šiaurės rytuose. Sprogimo galia buvo šiek tiek didesnė, nei užfiksuota po trečio branduolinio bandymo 2013 metais. Iki šiol jis laikytas stipriausiu. Ankstesnis Šiaurės Korėjos branduolinis sprogdinimas įvykdytas sausio 6-ąją tame pačiame Pungjė poligone.

„Dešimties kilotonų sprogimas buvo beveik dvigubai galingesnis negu ketvirtas branduolinis bandymas ir šiek tiek silpnesnis nei Hirošimos bombos, kurios galia siekė apie 15 kilotonų, sprogimas“, – sakė Pietų Korėjos meteorologijos agentūros atstovas Kim Nam-wookas.

Šis bandymas sutapo su Šiaurės Korėjos įkūrimo 1948 metais metinėmis. Tai jau antras šią savaitę šalies karinės galios demonstravimas. Pirmadienį, kai galingųjų valstybių lyderiai kaimynėje Kinijoje buvo susirinkę į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, Pchenjanas paleido tris vidutinio nuotolio raketas „Rodong“. Jos nuskriejo apie tūkstantį kilometrų ir nukrito netoli Japonijos.

Turės rimtų pasekmių

Branduolinis bandymas sulaukė JAV ir gretimų šalių pasmerkimo. Apie sprogimą JAV prezidentas Barackas Obama buvo informuotas tuomet, kai „Air Force One“ lėktuvu iš Azijos skrido namo. Jis pareiškė, kad šis Pchenjano žingsnis sulauks „rimtų pasekmių“.

Nors JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad po branduolinio bandymo Pchenjanas sulauks rimtų pasekmių, ekspertai tvirtina, jog būsimas JAV vadovas neturės kitų galimybių, kaip tik vėl sėsti prie derybų stalo su Šiaurės Korėjos atstovais. /reuters/Scanpix nuotrauka

O štai Japonija paprašė surengti neeilinį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo tarybos susitikimą. Šalies ministras pirmininkas Shinzo Abe pavadino Šiaurės Korėjos branduolinę programą „rimta grėsme“ Japonijai.

Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye irgi pasmerkė Pchenjano veiksmus. Ji teigė, jog „atlikęs branduolinį bandymą Kim Jong Uno režimas tik užsitrauks daugiau sankcijų ir taps dar labiau izoliuotas. Toks kurstymas paspartins jo judėjimą į susinaikinimą“.

Didžiausia Šiaurės Korėjos sąjungininkė Kinija pareiškė, kad yra griežtai nusiteikusi prieš tokius bandymus, ir paragino Pchenjaną susilaikyti nuo veiksmų, kurie dar labiau pablogintų dabartinę padėtį.

Japonijos visuomeninis transliuotojas NHK pranešė, kad šalies Gynybos ministerija ketina pasiųsti lėktuvą oro mėginiams ištirti ir patikrinti, ar į aplinką nepasklido radioaktyvių teršalų.

Sankcijos neveikia

„Šis bandymas daugelį užklupo netikėtai, nors Seulo pareigūnai jau kelis mėnesius tvirtino, jog Šiaurės Korėja yra pasiruošusi bet kuriuo metu įvykdyti branduolinį sprogdinimą“, – kalbėjo Pietų Korėjos gynybos tyrimų instituto analitikas Kim Jin-moo.

Be dviejų branduolinių bandymų šiemet, šalis juos dar yra atlikusi 2006, 2009 ir 2013 metais. Po kiekvieno tokio eksperimento Pchenjanas sulaukė pasmerkimo ir JT sankcijų. Su Šiaurės Korėja buvo draudžiama vykdyti prekybą ir finansinę veiklą, kuri galėtų prisidėti prie branduolinės programos plėtojimo. Tačiau neatrodo, kad tos priemonės turėjo kokį nors poveikį.

„Sankcijos įvestos beveik visose įmanomose srityse, tad tokia politika pasiekė aklavietę, – aiškino abiejų Korėjų klausimais besidomintis Tokijo universiteto profesorius Tadashi Kimiya. – Iš tikrųjų priemonės, kuriomis JAV, Pietų Korėja ir Japonija gali daryti spaudimą Šiaurės Korėjai, yra išnaudotos.“

Didėjanti įtampa regione

„Šis bandymas dar paaštrins regione tvyrančią įtampą“, – pabrėžė Vašingtone įsikūrusio tyrimų centro „International Institute of Strategic Studies“ direktorius Markas Fitzpatrickas. Jo žodžiais, vis daugiau Pietų Korėjos gyventojų norės, kad jų šalis taip pat turėtų branduolinį ginklą. Japonija irgi sieks didinti savo ginklų arsenalą.

Tačiau K. Davenport nemano, kad šio regiono valstybės imsis kurti branduolinius ginklus: „Jei Pietų Korėja ar Japonija nuspręstų turėti branduolinį ginklą arba nepaisyti Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, jas iš savo tarpo ištremtų visa tarptautinė bendruomenė. Man regis, nė viena iš šių šalių nėra pasirengusi tokiam žingsniui.“

Pasak Jeffrey Lewiso, Rytų Azijos branduolinio ginklo neplatinimo programos direktorius Middlebury tarptautinių studijų institute Monterėjuje, Kalifornijoje, naujausi branduolinių ginklų ir raketų bandymai atskleidė, kad tokios Pietų Korėjos gynybos priemonės, kaip, pavyzdžiui, JAV priešraketinės gynybos sistemos THAAD dislokavimas šalies teritorijoje, jos saugumo neužtikrins. Raketų bandymai rodo, jog Pchenjanas tuoj pasieks pajėgumą, kuris įveiks tokią gynybą.

K. Davenport, J. Lewiso ir M. Fitzpatricko nuomone, Šiaurės Korėjos karinė pažanga būsimam JAV vadovui ir jo administracijai nesuteikia jokių kitų galimybių, kaip tik vėl sėsti prie derybų stalo. Tačiau šįkart kaina, kurią teks sumokėti, kad Pchenjanas nors kiek paklustų tarptautiniam spaudimui, bus gerokai didesnė. „Daug sunkiau ką nors įtikinti atsisakyti to, ką jis jau turi, nei įkalbėti išvis neįsigyti“, – pažymėjo J. Lewisas.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"