TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šiaurės Korėjos piliečiai vergauja Lenkijoje

2016 06 22 6:00
Korėjiečiai daugiausia įdarbinami tokiuose pramonės sektoriuose, kaip statyba, kasyba, medienos ruoša ir tekstilės gamyba. Reuters/AFP nuotraukos

Ne paslaptis, kad Pchenjanas siunčia savo piliečius į užsienį dirbti ir lobsta iš jų uždarbio. Sunku patikėti, bet šimtai Šiaurės Korėjos piliečių sunkiai pluša gretimoje Lenkijoje.

Pernai rugsėjį Didžiosios Britanijos žmogaus teisių organizacija Europos aljansas už žmogaus teises Šiaurės Korėjoje (EAHRNK) paskelbė ataskaitą. Jos autoriai pažymėjo beveik 20 valstybių, kuriose per prievartą dirba Šiaurės Korėjos piliečiai. Iš Europos Sąjungos (ES) valstybių tame sąraše minimos Lenkija ir Malta.

Netrukus spalį pasirodė Jungtinių Tautų (JT) ataskaita. Jos duomenimis, užsienyje vergiškomis sąlygomis gali dirbti apie 50 tūkst. Šiaurės Korėjos gyventojų. Be Alžyro, Nepalo, Nigerijos, Kataro, Kinijos ir kitų, čia taip pat „sublizgėjo“ Lenkija ir Malta. Kaip skelbiama, žmonės daugiausia įdarbinami tokiuose pramonės sektoriuose, kaip statyba, kasyba, medienos ruoša ir tekstilės gamyba.

Pasak JT specialiojo atstovo Šiaurės Korėjai Marzukio Darusmano, iš užsienyje dirbančių piliečių Pchenjanas kasmet susižeria iki dviejų milijardų eurų. Tie pinigai greičiausiai naudojami režimo branduolinių ginklų ir raketų programoms.

Atvykėlių skaičius neaiškus

Praėjusį mėnesį Nyderlandų Leideno universiteto profesorius Remco Breukeris paskelbė tyrimą apie Šiaurės Korėjos piliečius, dirbančius Europoje. Pasak jo, buvo labai sunku surinkti patikimą informaciją. Komanda pirmiausia sukaupė viešai prieinamus duomenis apie vizas ir išduotus leidimus dirbti, o vėliau mėgino kalbinti nuo režimo pasprukusius korėjiečius.

Įvairiais skaičiavimais, šiuo metu Europoje dirba apie tūkstantis darbininkų iš Šiaurės Korėjos. Maždaug 800 jų triūsia Lenkijoje. Jie ten pluša statybvietėse, laivų statyklose ir ūkiuose. Atvykėliai atlieka fiziškai sunkius ir dažnai pavojingus darbus. Ši situacija atkreipė žiniasklaidos dėmesį, kai prieš kelerius metus garsioje Lenkijos laivų statykloje per nelaimingą atsitikimą žuvo darbininkas, kuris buvo atvykęs iš Šiaurės Korėjos.

Naujienų portalas VICE gegužę paviešino trumpą dokumentinį filmą („Cash For Kim: North Koreans Are Working to Their Death in Poland“), kuriame jie stengėsi atskleisti daugiau detalių apie Lenkijoje dirbančius atvykėlius iš Šiaurės Korėjos. Žurnalistai lankėsi įvairiose vietose, kuriose dirba korėjiečiai. Vieną Vroclavo statybvietę prižiūrintis lenkas sakė, kad bendrovė dirba su korėjiečiais jau daugiau kaip 8 metus.

Dėl sudėtingo įdarbinančių bendrovių tinklo ir dokumentacijos pareigūnams sunku susekti visus Šiaurės Korėjos darbuotojus. Gali būti, kad kur nors ES dirba daugiau izoliuotosios valstybės gyventojų. „Bijau, kad tai tik ledkalnio viršūnė“, – sakė profesorius R. Breukeris.

Darbuotojai nežino, kaip ilgai teks dirbti užsienyje ir kokiomis sąlygomis.

Vergiškos darbo sąlygos

Paaiškėjo, kad atvykėliai dirba šešias dienas per savaitę, o sekmadieniais privalo dalyvauti ideologiniuose susitikimuose. Leideno universiteto tyrimui vadovavęs R. Breukeris pabrėžia, kad korėjiečių gyvenimo sąlygos Europoje yra apgailėtinos: dirba per ilgai, negauna atlygio už viršvalandžius, negali eiti kur panorėję ar bendrauti su vietos gyventojais, net ryšys su šeima, likusia Šiaurės Korėjoje, yra griežtai ribojamas. Dirbti į užsienį siunčiami tik režimui ištikimi ir šeimas sukūrę asmenys, nes tai garantija, kad jie nepabėgs. Daugelis baimindamiesi dėl savo saugumo vengia kalbėti su žurnalistais.

Šiaurės Korėjos vyriausybė sudaro sutartis su žmones įdarbinančiomis užsienio bendrovėmis. Patys darbuotojai net nežino, kaip ilgai teks dirbti ir kokiomis sąlygomis. Jie čia dirba po 12 valandų ir ilgesnes pamainas. Maža to, jie atiduoda pasus savo vadybininkams, o apie 90 proc. uždarbio nuplaukia į režimo rankas. Korėjiečiai sako, kad uždirbtus pinigus saugo darbą suradusi bendrovė, nes taip esą saugiau. Išdirbę dvejus metus, jie gali gauti 40 dienų atostogų ir grįžti namo. Pailsėję žmonės privalo dirbti užsienyje dar trejus metus.

Leideno universiteto tyrimo duomenimis, mažiausiai 32 Lenkijos bendrovėse – nuo didelių laivų statyklų iki mažų sodininkystės verslų – dirba Šiaurės Korėjos piliečiai. Keletas jų, pavyzdžiui, laivų statyklos CRIST ir „Nauta“, gauna milijonus eurų finansinės paramos iš ES. Vadinasi, Šiaurės Korėja netiesiogiai naudojasi ES subsidijomis. Intriguoja tai, kad viena minėtų Lenkijos laivų statyklų prižiūri NATO karo laivus. Tikėtina, kad laivų techninės apžiūros operacijose dalyvauja ir Šiaurės Korėjos piliečiai.

Kratosi atsakomybės

Šiaurės Korėjos darbininkų išnaudojimas Lenkijoje pažeidžia ir nacionalinius, ir ES teisės aktus, Tarptautinės darbo organizacijos susitarimus ir konvencijas, JT žmogaus teisių deklaraciją ir tarptautines sankcijas, paskelbtas Šiaurės Korėjai dėl joje vykdomų branduolinių bandymų ir balistinių raketų leidimo.

Pernai Europos Parlamento (EP) narė Kati Piri nusiuntė Europos Komisijai (EK) užklausą dėl Bendrijoje dirbančių Šiaurės Korėjos piliečių. Institucija pateikė atsakymą tik po kelių mėnesių ir nurodė, kad neturi duomenų apie trečiųjų šalių darbuotojus ES. Bendrijos narės esą laikosi savo nacionalinių darbo įstatymų, todėl atsakomybė dėl darbuotojų išnaudojimo pirmiausia tenka nacionalinėms valdžios institucijoms bei teismams.

EP narė kritiškai vertino tokį atsakomybės vengimą. „Kaip mes galime taikyti Pchenjanui finansines sankcijas, bet kartu leisti Europoje išnaudoti šimtus tos šalies piliečių, kurių uždarbis keliauja tiesiai į režimo kišenę?“ – klausė ji ir pabrėžė, kad EK privalo įsikišti, nes kai kurios tų gamyklų gauna ES finansavimą.

Lenkijoje dirba maždaug 800 atvykėlių iš Šiaurės Korėjos.

Galėtų daryti spaudimą

Lenkijos valdžia žino apie darbuotojus iš Šiaurės Korėjos. Skelbiama, kad 2015 metais Lenkijos užsienio reikalų ministerija suteikė korėjiečiams 482 leidimus dirbti. Leideno universiteto tyrimo duomenimis, 2008–2015 metais Lenkija išdavė beveik 2800 vizų Šiaurės Korėjos gyventojams.

B. Breukerio teigimu, samdyti tos šalies darbuotojus iš esmės teisėta. „Tai pigi ir aukštos kvalifikacijos darbo jėga, pateikianti reikiamus dokumentus“, – sako jis. Tačiau neteisėtas yra jų išnaudojimas, mat žmonės privalo sudaryti darbo sutartis, gauti teisėtą atlygį, mokėti mokesčius. Reaguodama į raginimus, Lenkijos vyriausybė nusprendė šiemet neišduoti naujų vizų Šiaurės Korėjos piliečiams.

Pasak Leideno universiteto profesoriaus, jei darbuotojai bus išvaryti namo, problema nebus išspręsta, nes režimas daugiau jų siųs į valstybes, nepriklausančias Bendrijai. Jis siūlė Nyderlandų vyriausybei (ji šiuo metu vadovauja ES Tarybai) ir ES išnaudoti šią situaciją ir daryti spaudimą Šiaurės Korėjai dėl žmogaus teisių pažeidinėjimų.

Praėjusio mėnesio pabaigoje ES sugriežtino sankcijas Šiaurės Korėjai prekybos, finansų, investicijų ir transporto sektoriuose. Naujausios priemonės apima ES draudimą importuoti naftos produktus ir prabangos prekes iš Šiaurės Korėjos, prekiauti su šiuo režimu, teikti civilines medžiagas ar įrangą, kuri gali būti panaudota karo tikslais. Draudžiama finansinė parama prekybai su šiuo režimu ir Šiaurės Korėjos investicijos Bendrijoje. ES taip pat papildė asmenų, kurių sąskaitos įšaldytos ir neteikiamos įvažiavimo į ES vizos, sąrašą.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"