TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šiaurės šalys uždaro savo sienas

2016 01 05 6:00
Policininkai tveria laikiną tvorą Malmės Hyllie požeminėje stotyje. AFP/Scanpix nuotrauka

2000 metais atidarytas Švediją ir Daniją jungiantis Zundo tiltas buvo laikomas Europos integracijos simboliu. Žmonės juo be rūpesčių kirto valstybių sienas. Tačiau nuo vakar visi iš Danijos į Švediją vykstantys traukinių, autobusų ir keltų keleiviai privalo pateikti asmens dokumentą su nuotrauka. Nevaldoma migrantų krizė ir terorizmo baimė sparčiai naikina Europos be sienų idėją.

Sprendimas atnaujinti tikrinimą pasienyje reiškia, kad keleiviai, vykstantys iš Danijos į Švediją, pirmąkart per pusę šimtmečio privalės pateikti savo pasus. Tai bus dar vienas skaudus smūgis Europos branginamai Šengeno laisvo judėjimo sistemai. Kelios kitos Europos Sąjungos (ES) šalys, tarp jų Vokietija, Austrija ir Prancūzija, taip pat atnaujino tikrinimą pasienyje praėjusiais metais.

Per 2015 metus į Europą atvyko daugiau negu milijonas migrantų. Kaip nurodo Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra, daugumą sudarė pabėgėliai nuo karo ir smurto Sirijoje, Afganistane ir Irake. Šis skaičius yra beveik penkiskart didesnis nei 2014 metais.

Švedija, turinti 9,8 mln. gyventojų ir garsėjanti liberalia prieglobsčio suteikimo politika, vien per praėjusius metus priėmė apie 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Skaičiuojant vienam gyventojui, Švedijai tenka daugiau prieglobsčio prašytojų negu bet kuriai kitai Europos šaliai.

Beveik 8 km ilgio Zundo tiltas jungia Danijos sostinę Kopenhagą ir Švedijos pietinį Malmės miestą. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Stotyse kyla tvoros

Rugsėjį Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas sakė, kad jo šalis laukia pabėgėlių ir sienų nestato. Tačiau po kelių mėnesių Stokholmui teko pripažinti, kad nebegali suvaldyti precedento neturinčio migrantų srauto.

Keleiviai buvo perspėti apie gresiančias ilgas eiles ir vėlavimus dar prieš įsigaliojant naujajai tvarkai Zundo tilto ir tunelio Danijos pusėje. Tuo keliu traukdavo daug migrantų ir pabėgėlių, norinčių įsitvirtinti Švedijoje. Šios šalies migracijos tarnybos duomenimis, apie 40 proc. jų turėjo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Pareigūnai teigia, kad dažniau jų neturi jauni afganistaniečiai. Vyriausybės sprendimas turi padėti sumažinti dokumentų neturinčių atvykėlių skaičių. Švedijos infrastruktūros ministrė Anna Johansson teigė, kad šių patikrinimų bus atsisakyta, kai sumažės prieglobsčio prašytojų.

Laikina tvora jau įrengta Kopenhagos oro uosto Kastrupo geležinkelio stotyje. Čia traukiniai bus stabdomi ir privalomai tikrinami, siekiant užkirsti kelią žmonėms, mėginantiems prasmukti palei bėgius. „Atrodo, tarsi statytume čia Berlyno sieną. Žengiame kelis žingsnius į praeitį“, – sakė vietos geležinkelio Kystbanen vežėjų asociacijos atstovas. Vakar policininkai taip pat pastatė laikiną tvorą Malmės Hyllie požeminėje stotyje. Tai pirmoji stotelė Švedijoje pervažiavus tiltą.

Pareigūnams gali kilti keblumų šifruojant neįprastus rašmenis. /AFP/Scanpix nuotrauka

Nepatogumai keleiviams

Švedija neseniai perspėjo nebegalėsianti visų aprūpinti būstu. Keičiantis visuomenės nuotaikoms vyriausybė pradėjo keisti atvirų durų politiką. Kai kurios laikinos sienų kontrolės priemonės jau grąžintos lapkričio 12 dieną. Švedijos migracijos agentūros duomenimis, po šio žingsnio atvykstančių migrantų srautas iki gruodžio vidurio sumažėjo nuo 10,5 tūkst. iki maždaug 3,5 tūkst. žmonių per savaitę.

Siekdamas suvaldyti iš Danijos atvykstančių žmonių srautą Švedijos parlamentas praėjusį mėnesį priėmė laikiną nutarimą, įpareigojantį susisiekimo bendroves užtikrinti, kad 8 km ilgio Zundo tiltu atvažiuojantys asmenys turėtų galiojantį asmens tapatybės dokumentą su nuotrauka. Visi, nesugebantys pateikti būtinų dokumentų, bus grąžinami, o šios tvarkos nesilaikantiems vežėjams gresia 50 tūkst. Švedijos kronų (5,4 tūkst. eurų) baudos.

Praėjusį mėnesį Švedijos valstybės valdoma geležinkelio bendrovė SJ paskelbė, kad stabdys maršrutus į Daniją, nes negali įvykdyti keleivių dokumentų patikrinimo. Pasienio pareigūnams esą gali kilti keblumų siekiant suprasti afganistaniečių dokumentus, surašytus puštūnų ar dari kalbomis. Jų raštas visai neprimena europiečiams įprastos lotynų abėcėlės. Maža to, pagal oficialų Afganistano kalendorių dabar yra 1394 metai.

Švedijos migracijos ministras Morganas Johanssonas neseniai šalies dienraščiui „Dagens Nyheter“ teigė, jog pasienyje įvedus laikiną asmens tapatybės patikrinimą daugiau žmonių turės prašytis prieglobsčio kitose šalyse. Tikėtina, kad naujosios taisyklės sukels nepatogumų maždaug 8,6 tūkst. žmonių, kasdien važinėjančių tarp Kopenhagos ir Švedijos pietinio Malmės miesto. Danijos vežėjai sumažino kelionių skaičių į Švediją ir įspėjo keleivius, kad traukiniai gali smarkiai vėluoti. Pakeitimai maždaug pusvalandžiu pailgins kelionės trukmę.

Danijos atsakas

Naujosios priemonės sukėlė Danijos vežėjų pasipiktinimą. Šios šalies geležinkelio bendrovė DSB jau pagrasino imti iš sąsiaurį kertančių keleivių papildomą mokestį, kad padengtų dėl patikrinimo patiriamas išlaidas. Be to, Danijos keltų bendrovė „HH Ferries Group“ nurodė apskundusi Švediją ES dėl nesąžiningų konkurencijos sąlygų, nes iš bendrovės buvo pareikalauta apmokėti tapatybės patikrų sąnaudas. Bendrovė argumentuoja, kad konsorciumui, valdančiam Zundo tiltą ir iš dalies priklausančiam Švedijos vyriausybei, buvo sudarytos ypatingos sąlygos: iš jo esą nereikalaujama mokėti už tas patikras.

Ekspertai pažymi, kad Švedijos pradėtos taikyti priemonės gali sukelti vadinamąjį domino efektą. Vakar Danija paskelbė įvedanti sienos su Vokietija kontrolę. Premjeras Larsas Lokke Rasmussenas nurodė, kad šis sprendimas įsigalios nedelsiant, nes tai gali sukelti skaudžių pasekmių Danijai. Šios šalies institucijos nerimauja, kad prie sienos įstrigs daug migrantų.

Pernai Danija priėmė tik apie 18 tūkst. prieglobsčio ieškotojų. Šalies dešinioji vyriausybė aktyviai stengėsi užtikrinti, kad Danijoje pasiliktų kuo mažiau migrantų ir pabėgėlių. Praėjusį mėnesį ji pasiūlė konfiskuoti vertingus migrantų daiktus, kad šie padengtų jų apgyvendinimo išlaidas. Policininkai galėtų konfiskuoti pinigų sumas, viršijančias 436 eurus, ir vertingus papuošalus. Pagal įstatymą, pareigūnams būtų leista apieškoti migrantų drabužius ir bagažą.

Pernai Švedija priėmė apie 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų. /AFP/Scanpix nuotrauka

Norvegija – viena griežčiausių

Prieš savaitę Norvegija paskelbė nebeįsileisianti vizų neturinčių pabėgėlių, atvykstančių iš kitų Šengeno zonos šalių, ypač Švedijos. Šis žingsnis numatytas įstatymo projekte, apimančiame daugelį imigracijos valdymo priemonių. Manoma, kad Norvegijos prieglobsčio suteikimo politika taps viena griežčiausių Europoje.

Norvegija nėra ES narė, ji priklauso Šengeno zonai, prie kurios vidinių sienų nevykdoma pasų arba imigracijos kontrolė. Pagal Šengeno taisykles, prieglobsčio prašantys asmenys privalo prašyti vizos ES šalyje, į kurią jie pirmiausia atvyksta, – daugiausia Italijoje ir Graikijoje. Tačiau daugelis jų iškart išvyksta į šalis, kuriose jie nori apsistoti, – dažniausiai į turtingesnes Europos šiaurines valstybes. Dauguma iš 30 tūkst. žmonių, šiemet pasiprašiusių prieglobsčio Norvegijoje, atvyko į šalį per sieną su Švedija.

Kritikai tikina, kad Norvegijos sprendimas nesąžiningai padidins spaudimą pietinėms Europos šalims, į kurias pirmiausia atvyksta pabėgėliai. Jeigu kiekviena Šengeno zonos šalis rinksis izoliacinę politiką, atvykėliai įstrigs Graikijoje ir Italijoje. Tačiau Norvegijos imigracijos ir integracijos ministrė Sylvi Listhaug tikina, jog naujasis įstatymas pagerins teisėtų imigrantų padėtį.

Naujasis įstatymas taip pat numato, kad socialinės išmokos prieglobsčio ieškotojams bus mažesnės negu Norvegijos gyventojams. Taip siekiama šalį padaryti mažiau patrauklią atvykėliams. Be to, numatoma asmenų, kuriems nebuvo suteiktas prieglobstis, deportacija, apribojimai išduodant ilgalaikius leidimus gyventi šalyje ir griežtinama tvarka, pagal kurią prieglobstį užsitikrinę asmenys gali pasikviesti atvykti savo artimuosius.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"