TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sieja istorinė atmintis

2010 07 16 0:00
D.Grybauskaitė ir B.Komorowskis dalyvavo istorinės parodos "Puikios pergalės garbei" atidaryme.
Džojos Gundos Barysaitės nuotrauka

Viešėdama Lenkijoje Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentuoja tai, kas įkvepia lietuvius ir lenkus bendrai veiklai.

Šiandien, istorikų skaičiavimu, sueina 600 metų nuo Lietuvos ir Lenkijos jungtinės kariuomenės pergalės Žalgirio mūšyje prieš Kryžiuočių ordiną. 2010-ieji paskelbti Žalgirio metais, o abiejose šalyse organizuojama daug renginių. Vienas didžiausių - Žalgirio mūšio inscenizacija istoriniame Griunvaldo lauke netoli Olštyno miesto Lenkijoje. Renginys suplanuotas šeštadienį, tačiau šiandien Lenkijoje viešint Lietuvos prezidentei D.Grybauskaitei ten rengiami Lietuvos ir Lenkijos garbės sargybos kuopų pasirodymai, riterių kovos.

Prezidentė Lenkijoje vieši nuo trečiadienio ir vakar Krokuvoje dalyvavo iškilmėse prie Žalgirio mūšio paminklo bei istorinės parodos "Puikios pergalės garbei" atidaryme, vakarieniavo su išrinktuoju Lenkijos prezidentu Bronislawu Komorowskiu. Juodu aptarė svarbiausius abiejų šalių bendradarbiavimo klausimus energetikos, saugumo srityse, bendrus tikslus ir interesus, jų įgyvendinimą Europos Sąjungoje bei NATO. "Bendra Lietuvos ir Lenkijos istorinė atmintis, kuri taip ryškiai įprasminta Krokuvos Karalių rūmuose Vavelyje, ir toliau sieja abi tautas, įkvepia bendrai veiklai", - po vakarienės sakė Lietuvos vadovė.

Šiandien Varšuvoje prezidentė kartu su Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovais dalyvauja dalykiniuose pusryčiuose, o istorinėje Žalgirio mūšio vietovėje Griunvalde per iškilmes pasakys sveikinimo kalbą.

Žalgirio mūšis laikomas vienomis didžiausių ir garsiausių viduramžių kautynių. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė 1410 metų liepos 15 dieną sumušė Kryžiuočių ordiną. Žalgirio mūšis sustabdė ordino veržimąsi į Rytus. Tačiau lietuvių ir lenkų požiūris į šį mūšį skiriasi. Pavyzdžiui, Varšuvos universiteto profesorius Miroslavas Nagielskis mano, kad vertindami Žalgirio kautynes lietuviai pernelyg išaukština Vytauto vaidmenį.

"Lietuvos istorikai visiškai skirtingai nei lenkai vertina Vladyslavo Jogailos ir kunigaikščio Vytauto vaidmenį Žalgirio mūšyje ir stebėtinai keistai interpretuoja trumpą lietuvių pabėgimą iš mūšio lauko", - sakė profesorius. Pasak jo, abiejų šalių istorikai sutaria tik dėl to, kad vienu metu lietuvių sparnas paliko mūšio lauką. M.Nagielskis sako, kad, lietuvių nuomone, tai buvo aukšto meistriškumo manevras, kuriuo kryžiuočiai buvo įvilioti į mišką ir sumušti. Tačiau lietuvių pasitraukimas galėjo baigtis tragiškai, nes jie atidengė lenkų kariuomenės sparną, ir jei ne trys į pagalbą atėję Smolensko pulkai, lenkams būtų buvę visai riesta.

Pasak M.Nagielskio, interpretuodami mūšį lietuviai per daug išaukština Vytauto kaip vado vaidmenį. Jie remiasi Jano Mateikos paveikslu "Žalgirio mūšis". Lenkų mokslininkų nuomone, mūšiui nuo pradžios iki pabaigos vadovavo Lenkijos karalius Vladyslavas Jogaila.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"