TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Siekiama didesnio europiečių indėlio

2012 05 21 6:04

Čikagoje prasidėjęs NATO viršūnių susitikimas, kuriame bus pristatyta Aljanso vadovo Anderso Fogho Rasmusseno "protingos gynybos" koncepcija, greičiausiai neišspręs visų Aljanso ekonominių ir politinių problemų. 

Kaip sakė vienas aukštas Amerikos karinis pareigūnas, "per 2011 metų NATO operaciją Libijoje JAV atsidūrė tokioje padėtyje kaip Snieguolė ir 7 nykštukai. Toks skirtingas buvo NATO narių indėlis į šią operaciją". Europos "nykštukai", pirmiausia Prancūzija ir Didžioji Britanija, pradėjo karą, tačiau be JAV pagalbos nebūtų galėjusios sėkmingai užbaigti operacijos. Beveik 92 proc. visų karo veiksmų tapo įmanomi tik dėl JAV dalyvavimo. 

Tai pripažįsta ir Vokietijos dienraštis "Tagesspiegel". Jis rašo, kad "europiečiai atsisako ištisų padalinių, nes priversti taupyti dėl finansų krizės. Nyderlandai jau nebeturi tankų, Jungtinė Karalystė paskubomis atsisakė puolamosios aviacijos, Vokietija nustojo pirkti bepiločius lėktuvus".

Tačiau amerikiečiai reikalauja, kad europiečiai aktyviau prisidėtų prie bendro saugumo. Dabar 75 centai nuo kiekvieno dolerio, NATO narių įnešamo į bendrą biudžetą, yra amerikiečių, nors ir Jungtines Valstijas smarkiai krečia finansų krizė, be to, pastaruoju metu Amerika savo saugumo politiką linkusi labiau orientuoti į Aziją.

Susidariusiai padėčiai spręsti NATO generalinis sekretorius A.F.Rasmussenas Čikagoje ir teiks apsvarstyti "protingos gynybos" koncepciją, kurioje teigiama, kad kiekviena Aljanso narė turi sutelkti dėmesį į būtinus pajėgumus, o visi nariai glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje ir specializuotis sprendžiant atskirus uždavinius, t. y. valstybės turi pasidalyti darbus, jei norima sutaupyti.

Tačiau tie, kurie jau spėjo susipažinti su "protingos gynybos" projektu, teigia, kad jis neišspręs visų Aljanso karinių problemų, o galimybės taupyti taip pat ribotos. NATO būtini nauji transporto sraigtasparniai, nepilotuojami lėktuvai ir žvalgybos įranga, o nauji "protingos gynybos" projektai su retomis išimtimis susiję su logistika, apmokymu ir išminavimu.

Be to, valstybės bijo tapti per daug smarkiai priklausomos nuo partnerių, bijo prarasti savo kariuomenių kontrolę. Aljanso narėms sunku priimti sprendimą gaminti vienos ar kitos rūšies karo techniką, nes kiekviena valstybė palaiko savo karinę pramonę. Be to, kiekviena narė bijo, kad intensyvesnis darbo pasidalijimas, kai reikės imtis rimtų karinių veiksmų, gali sukelti problemų, nes "partneriais ne visada galima pasikliauti".

"The Chicago Tribune" rašo, kad NATO viršūnių susitikime apskritai bus sunku pateikti argumentų dėl tolesnio Aljanso gyvavimo. 39 Amerikos organizacijos, kovojančios už taiką ir teisingumą, įkūrė struktūrą "Network for a NATO-free Future" (tinklas už ateitį be NATO" ir viršūnių susitikimo išvakarėse surengė kontrsusitikimą "Už taiką ir ekonominį teisingumą".

Šis judėjimas kilo pirmiausia dėl to, kad abejojama, ar 2014 metais Barackas Obama leis išvesti karius iš Afganistano, o JAV administracija dirbs skaidriai. Penkios NATO narės jau pasitraukė iš šios šalies, tačiau Čikagoje amerikiečiai siekia mobilizuoti savo sąjungininkus ir bando juos įtikinti, kad naujas susitarimas būtų naudingas.

Čikagos susitikime dalyvaus ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Afganistano klausimas Lietuvai aktualus, nes šios šalies regionuose tarnauja apie 250 Lietuvos karių, didžioji jų dalis (apie 150) - Goro provincijoje. 2013 metų pabaigoje Lietuva taip pat planuoja išvesti karius iš Afganistano.

Tačiau Lietuvai svarbiausia susitikimo Čikagoje tema yra susijusi su vadinamąja išmaniąja gynyba, kurią vykdo Šiauliuose dislokuota NATO oro policija. Vasario pradžioje buvo nuspręsta pratęsti šią misiją iki 2014 metų, o Baltijos šalys savo ruožtu įsipareigojo didinti savo indėlį. Nors priimtas dokumentas yra konfidencialus, žinoma, kad misijos peržiūra bus atliekama po 2018 metų. Lietuva siekia, kad oro policijos ilgalaikis tęstinumas Čikagoje būtų pabrėžtas NATO vadovų susitikimo deklaracijoje ir nebūtų minimi 2018 metai.

Antrąją susitikimo dieną Lietuvos prezidentė dalyvaus NATO vadovų susitikime su Aljanso šalimis partnerėmis - Australija, Austrija, Suomija, Gruzija, Japonija, Jordanija, Korėja, Maroku, Naująja Zelandija, Kataru, Švedija, Šveicarija ir Jungtiniais Arabų Emyratais. Čikagoje taip pat numatytas dvišalis D.Grybauskaitės ir neseniai išrinkto Suomijos prezidento Saulio Niinistoe susitikimas.

Nors šis susitikimas nėra skirtas NATO plėtrai, Čikagoje įvyks atskiras NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas su narystės Aljanse siekiančių Makedonijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Gruzijos diplomatijos vadovais. Iš viso NATO viršūnių susitikime dalyvauja daugiau kaip 60 valstybių delegacijos.

"The Christian Science Monitor", "The Chicago Tribune", "Tegesspiegel", BNS, LŽ  

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"