TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sieks centralizuotai valdyti energetikos projektus

A.Correia de Camposas pasisako už tai, kad energetinės salos būtų kuo greičiau sujungtos į vieną energetinę infrastruktūrą. /dinheirovivo.pt nuotrauka

Europos Parlamentas (EP) formaliai pritarė tam, kad būtų kuriama transeuropinė energetikos infrastruktūra.

Europos Komisija planuoja sukurti tokią infrastruktūrą iki 2040-2050 metų. Ketinama sujungti energetines salas, tokias kaip Baltijos šalys, ir subalansuoti iškastinio kuro bei atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.

Projektą rengęs EP Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narys portugalas Antonio Correia de Camposas pabrėžė, kad kuriant bendrą visos Europos energetikos infrastruktūrą reikėtų supaprastinti planavimą ir nustatyti maksimalų jo laiką - 4,5 metų, taip pat numatyti, kokių procedūrų ar net sankcijų bus imamasi, jei planavimas užtruktų. A.Correia de Camposas siūlo energetikos projektus valdyti visos Europos Sąjungos mastu, kad nebūtų energijos tiekimo pertrūkių. "Kuriant energetinę infrastruktūrą galima panaudoti dalį iš 5 mlrd. eurų ES lėšų, skiriamų 2014-2020 metams. Tada energetinės salos būtų sujungtos į vieną energetinę infrastruktūrą", - "Lietuvos žinioms" sakė A.Correia de Camposas.

Investicijos į energetikos infrastruktūrą

Europos energetikos komisaras Guentheris Oettingeris aiškina, kad tokia infrastruktūra ir centralizuotas jos kūrimo valdymas ne tik sustiprintų energetikos sektorių, bet ir padidintų konkurenciją. O vartotojas iš to tik laimėtų. "Dujos ir elektra atsidūrė antroje vietoje. Buvo sukurta visa biomasės, jos gabenimo, deginimo infrastruktūra, išplėtota infrastruktūra gauti energiją iš anglių. Jei taip pat sėkmingai, be apribojimų ES šalyse būtų transportuojamos dujos ir elektra, iš to laimėtų visi", - įsitikinęs energetikos komisaras.

Jo galva, kuriant energetikos infrastruktūrą išloš ir kitas verslas, pavyzdžiui, statybų, tyrimų, inovacijų sektoriai. Be to, tai būtų didelis postūmis regionų ekonomikai. Komisaras mano, kad į energetikos infrastruktūros kūrimą galėtų investuoti ir gyvybės draudimo verslas.

Prioritetas - Baltijos šalims

EP narė Lena Kolarska-Bobinska pabrėžė, kad į energetikos infrastruktūrą reikia investuoti protingai ir ten, kur labiausiai reikia. Jei tektų karpyti 2014-2020 metų lėšas, Vidurio Europos ir Baltijos valstybių tai neturėtų liesti.

Iki 2040-2050 metų transeuropinė energetikos infrastruktūra turėtų būti visiškai integruota. Prie jos galėtų prisijungti ir ne Bendrijos šalys, tokios kaip Norvegija, Ukraina.

Šią savaitę Europos Parlamentas turi patvirtinti ir Energetikos planą iki 2050 metų. Jame bus numatyti konkretūs veiksmai, kaip išvengti galimo energijos išteklių stygiaus, daugiau dėmesio skiriama skalūninių dujų paieškai ir gavybai.

Antradienį Europos Parlamentas patvirtino reglamentą, kuriame tarp strateginių ES energetikos tinklų koridorių įrašyti ir Baltijos šalių elektros bei dujų jungčių planai. Parengtam reglamentui pritarė 539 europarlamentarai, prieš balsavo 85, susilaikė 16. Jam dar turės pritarti ir ES Taryba. Reglamentas įsigalios praėjus 20 dienų, kai bus paskelbtas oficialiame ES leidinyje.

Europarlamentaras ALGIRDAS SAUDARGAS 

Šis reglamentas yra svarbus žingsnis užtikrinant visišką energijos vidaus rinkos integraciją. Juo remiantis bus modernizuota ir išplėsta Europos energetikos infrastruktūra, efektyviai sujungti tarpvalstybiniai tinklai. Reglamente atsispindi nuostatos, kurios padės naikinti tiek administracines, tiek finansines tokių jungčių kliūtis, taip pat bus neleidžiama valstybei vienašališkai blokuoti projekto, jei jis svarbus viso regiono rinkai.

Noriu pabrėžti - šis reglamentas užtikrins, kad energetiškai izoliuotos salos, tokios kaip Lietuva, būtų prijungtos prie bendro Europos energetikos tinklo. Reglamente numatyta galimybė šioms šalims gauti ES finansinę pagalbą konkretiems jungčių tiesimo su kitomis ES narėmis projektams net ir tais atvejais, kai svarbūs valstybių energetinio saugumo užtikrinimo projektai nėra visiškai ekonomiškai pagrįsti.

Negalima užmiršti finansavimo klausimo, jis bus sprendžiamas teisės aktu, kuris nustato Europos infrastruktūros tinklų priemonę ("Connecting Europe Facility"). Todėl negalima energetikos projektams sumažinti finansavimo, nes jis būtinas energetikos infrastruktūrai plėsti. Visi suprantame, kad energetikos ir energetinio saugumo klausimai šiuo metu yra svarbiausias politinės darbotvarkės prioritetas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"