TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Siena dar tebėra galvose

2014 11 08 6:00
Turistai mielai fotografuojasi prie piešinio, padaryto ant sienos iš rytinės pusės pagal garsiąją nuotrauką, kur bučiuojasi sovietų lyderis Leonidas Brežnevas ir Rytų Vokietijos vadovas Erichas Honeckeris. Reuters/Scanpix nuotraukos

Berlyno sienos, kuri fiziškai buvo atskyrusi Rytų ir Vakarų Vokietiją, nebėra jau 25 metus, bet ji dar liko žmonių galvose - rytinių ir vakarinių vokiečių prisiminimai, patirtys ir požiūriai skirtingi.

Nuo vakar Vokietijoje vyksta Berlyno sienos griūties 25-ųjų metinių renginiai, o per jų kulminaciją prie milijonų švenčiančių žmonių prisidės roko žvaigždės ir veteranai laisvės aktyvistai. Komunistinėje Rytų Vokietijoje užaugusi kanclerė Angela Merkel vadovauja tris dienas vykstantiems renginiams, per kuriuos prisimenami žmonės, kurie žuvo mėgindami ištrūkti iš represinio režimo. Didžiausios iškilmės, žyminčios 1989 metų lapkričio 9-osios įvykius, kai buvo džiaugsmingai pralaužtas šaltojo karo laikų Europos padalijimas, numatytos sekmadienį.

„Tikriausiai niekada neįmanoma pamiršti, ką jautei tą dieną – bent jau aš niekada to neužmiršiu, – šiomis dienomis kalbėjo 60-metė A. Merkel. – To laisvės jausmo turėjau laukti 35 metus. Jis pakeitė mano gyvenimą.“

Per iškilmėse, kurių šūkis – „Narsa dėl laisvės“, prisimenama taiki revoliucija, privertusi komunistinę valdžią galiausiai atidaryti sieną, stūksojusią 28 metus ir pavertusią Rytų Vokietijos žmones kaliniais savo šalyje. Praėjus beveik metams po tų įvykių 1990-ųjų spalio 3 dieną Vokietija vėl buvo suvienyta.

Minėdamas sienos griūtį Berlynas šįkart labiau pabrėžia tarptautinės menų sostinės įvaizdį. Atidaryta instaliacija iš 8 tūkst. baltų balionų, žyminčių 15 kilometrų ilgio ruožą, kur anksčiau stovėjo 155 kilometrų ilgio Berlyno siena. Švytintys rutuliai, iš viršaus atrodantys it perlų vėrinys, sekmadienio vakarą bus paleisti kilti į dangų skambant jaudinamai Ludwigo van Beethoveno muzikai - „Odei džiaugsmui“.

Baltų balionų instaliacija žymi liniją, kuria ėjo komunistų pastatyta Berlyno siena, atitvėrusi Rytų Vokietiją nuo laisvo pasaulio.

Paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis, kurio inicijuotas persitvarkymas ir viešumo reformos padėjo nutiesti kelią į Berlyno sienos griūtį, atvyko į Vokietiją pasveikinti minios prie buvusios perėjos „Checkpoint Charlie“. 83 metų Michailas Gorbačiovas, gerbiamas dėl savo sprendimo susilaikyti nuo kruvinų represijų prieš protestuotojus 1989 metais, šeštadienį kartu su buvusiu Vokietijos užsienio reikalų ministru Hansu-Dietrichu Genscheriu dalyvauja debatuose, per kuriuos aptars tų audringų dienų padarinius bei atsinaujinusią įtampą tarp Rusijos ir Vakarų.

Vienas padarinių yra tas, kad ir po 25 metų dar egzistuoja Vokietiją padalijusi nematoma siena. Pirmiausia į akis krinta ekonominiai ir socialiniai skirtumai, bet skiriasi ir žmonių elgesys. Viena apklausa parodė, kad nors yra skirtumų, daug jų ir išnyko. Trečdalis apklaustųjų nemato jokio skirtumo tarp Vokietijos rytų ir vakarų, kita vertus, beveik pusė neturi jokių kontaktų su žmonėmis iš kitos šalies dalies. Prieš porą metų kas penktas vokietis iš Vakarų niekada nebuvo lankęsis Rytų Vokietijoje. Tarp vokiečių iš vakarinės šalies dalies egzistuoja stereotipas, kad rytiniai vokiečiai yra nekantrūs, įtarūs ir nepatenkinti, o rytiečiai laiko vakariečius pasipūtėliais, paviršutiniškais ir godžiais.

Rytų Vokietijos valdžia pradėjo statyti Berlyno sieną, kurią vadino „antifašistinės apsaugos įtvirtinimais“, 1961 metų rugpjūtį, kad sustabdytų masinį gyventojų bėgimą į Vakarus. 1989 metų lapkričio 9-ąją Rytų Vokietijos pasieniečiai, nebegalėdami sutramdyti didžiulės žmonių minios, atidarė vartus į Vakarų Berlyną, leisdami nevaržomai kirsti neapkenčiamą užtvarą pirmąkart po to, kai ji buvo pastatyta. Mažiausiai 389 žmonės žuvo mėgindami pabėgti iš komunistinės Rytų Vokietijos, rodo oficiali statistika, nors tikrasis skaičius gali būti daug didesnis.

Reuters, AFP, AP, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"