TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sienos griovėjai ir prisiplakėliai

2009 11 04 0:00
Tikrieji Vokietijos sienos griovėjai - M.Gorbačiovas, tuometis JAV prezidentas G.Bushas ir tuometis Vokietijos kancleris H.Kohlis - vėl susitiko Vokietijoje.
AFP/Scanpix nuotraukos

Artėja vieno svarbiausių XX amžiaus įvykių - Berlyno sienos griuvimo - 20-osios metinės.

Ta proga Vokietijoje prisimenami tų dienų įvykiai ir svarbiausi veikėjai, atskleidžiamos naujos, visuomenei mažai žinomos detalės bei faktai. Vokiečiai tarsi iš naujo išgyvena tų laikų dvasią ir jaudulį.

1989 metų žinios.

Minint Berlyno sienos griuvimo metines Vokietijos televizijos ARD pirmasis kanalas nutarė gyventojams priminti prieš 20 metų rodytas televizijos žinių laidas. Tai pradėta daryti jau rugsėjį. Žinios bus rodomos iki pat lapkričio 9-osios, t. y. tos 1989 metų dienos, kai siena pagaliau buvo pralaužta. Vokiečiai gali prisiminti, kaip tuomet buvo nušviečiami tų dienų įvykiai VFR žiniasklaidoje, pajusti tų dienų atmosferą. Gyventojams kasdien per žinių laidas parodomi ir 1989 metų žinių laidų epizodai, o norintieji viską prisiminti smulkiai, gali stebėti įvykius internete, kur tam skiriamos net 8 valandos kiekvieną dieną. Vokiečiai jau matė įvykius, vykusius prieš sienos nugriovimą - masinį Vokietijos gyventojų bėgimą per Vengriją ir Čekoslovakiją į Austriją bei VFR.

M.Gorbačiovas siekė nuversti E.Honeckerį

Berlyno sienos nuvertimo 20-mečio proga Vokietijos gyventojai sužino ir naujų, iki tol mažai žinotų faktų. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad Michailas Gorbačiovas dar 1987 metais nutarė nuversti tuometį VDR vadovą Erichą Honeckerį ir atiduoti valdžią į jam artimų "reformatorių" rankas. Apie tai Guenteris Schabowskis parašė knygą "Mes beveik viską padarėme neteisingai: paskutinės VDR dienos" ("Wir haben fast alles falsch gemacht: Die letzten Tage der DDR").

Knygos autorius teigia, kad dar 1987 metų pradžioje M.Gorbačiovas pasiuntė į VDR savo patikėtinį generolą Vladimirą Kriučkovą, kuris tuo metu ėjo SSSR KGB pirmininko pavaduotojo pareigas ir vadovavo užsienio žvalgybai. Oficialiai buvo teigiama, jog V.Kriučkovas atvyko į VDR atostogų, tačiau iš tiesų jis turėjo pasirūpinti, kad M.Gorbačiovą erzinęs "kietas stalinistas Honeckeris" būtų pakeistas Marcusu Wolfu, kuris ir turėjo tapti būsimojo perversmo koordinatoriumi.

Jau 1986 metais M.Wolfas paliko "Stasi". Daug kas tuomet manė, kad prieš jį prasidėjo puolimas, tačiau iš tiesų atsistatydinimas buvo surengtas tam, kad M.Wolfui būtų atrištos rankos ir jis kartu su V.Kriučkovu galėtų parengti E.Honeckerio nuvertimo operaciją. M.Wolfas turėjo tapti svarbiausiu perversmo veikėju ir kartu jungiamąja grandimi tarp M.Gorbačiovui artimų savo dvasia "reformatorių", VDR kariuomenės ir specialiųjų tarnybų.

E.Honeckerio vietą turėjo užimti paskutinis VDR premjeras Hansas Modrowas, turėjęs tapti "Vokietijos Gorbačiovu". Šiuos G.Schabowskio teiginius patvirtina ir tuomet VFR užsienio žvalgybai vadovavęs Hansas Georgas Wieckas, kuris 1977-1980 metais buvo dirbęs VFR ambasadoriumi Sovietų Sąjungoje ir gerai žinojo, kas vyksta SSKP viduje. H.G.Wieckas teigia, kad H.Modrowas, M.Wolfas ir Drezdeno burmistras Wolfgangas Berghofe turėjo tapti svarbiausiais naujosios vokiškosios "glastost" ir "perestroikos" politikos vedliais. Tačiau iš to nieko neišėjo. Vienas M.Wolfui artimas asmuo, buvęs "Stasi" oberleitenantas Guentheris Bohnsackas sakė, kad M.Wolfui nepavyko užsitikrinti VDR kariuomenės palaikymo.

"V.Putinas nuvertė Berlyno sieną"

Keisčiausia, kad dabar Rusijoje imta aiškinti, jog prie Berlyno sienos nugriovimo daug prisidėjo ir dabartinis Rusijos premjeras Vladimiras Putinas. Per koncernui "Gazprom" priklausančią televiziją NTV buvo parodytas filmas "Siena", kurio autorius Vladimiras Kondratjevas bando įteigti žiūrovams, kad Berlyno sieną nuvertė V.Putinas - vienas pagrindinių filmo herojų.

Vokiečiams tai buvo didelė šokiruojanti naujiena, nes tuo metu V.Putinas viso labo tebuvo KGB rezidentas Drezdene ir priklausė VDR. Vokietijoje V.Kondratjevas laikomas vienu geriausių Rusijos televizijos žurnalistų, jis 11 metų gyveno Vokietijoje, o prieš tai dar penkerius metus studijavo Leipcige ir Berlyne. Praėjusio amžiaus 9-ojo ir 10-ojo dešimtmečių sandūroje V.Kondratjevas vadovavo SSRS valstybinio televizijos ir radijo komiteto biurui Berlyne.

"Negi jis iš tiesų tuomet būdamas Vokietijoje galėjo įžvelgti neįprastą V.Putino vaidmenį 1989 metų lapkričio įvykiuose?" - klausia Vokietijos spauda? Tačiau V.Kondratjevas vis vien įrodinėja, kad dirbdamas komunistinėje VDR V.Putinas daug nuveikė, kad būtų nugriauta Berlyno siena, todėl jis kartu su buvusiu SSRS prezidentu M.Gorbačiovu, VFR prezidentu Richardu von Weizsaeckeriu ir paskutiniu VDR komunistų partijos vadovu Egonu Krenzu nusipelnė tapti vienu pagrindinių jo filmo herojų.

Kalbėdamas apie V.Putino indėlį į tų laikų įvykius V.Kondratjevas aiškina, jog didžiausias V.Putino nuopelnas buvo tas, kad "kai Drezdene demonstrantai reikalavo, kad jų mieste nebeliktų "Stasi" būstinės ir rengėsi ją šturmuoti, pastate su savo kolegomis vokiečiais dirbęs V.Putinas sugebėjo įtikinti minią atsisakyti savo planų".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"