TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sienų kontrolė Europoje kelia sąmyšį

2016 03 01 6:00
Migrantai mėgino prasibrauti per spygliuotų vielų tvorą į Makedoniją. Reuters/Scanpix nuotrauka

Europoje vis labiau didėja nuomonių skirtumai, kaip tvarkytis su nuo bado ir karo bėgančių žmonių antplūdžiu. Austrija ir keletas Balkanų šalių neseniai įvedė kvotas migrantams. Šie apribojimai sukėlė diplomatinių ginčų tarp Atėnų ir Vienos bei Briuselio.

Neseniai keturios Balkanų šalys, tarp kurių yra ir dvi Europos Sąjungos (ES) narės – Slovėnija ir Kroatija, pareiškė per parą įsileisiančios tik 580 pabėgėlių. Austrija jau anksčiau nutarė per dieną priimti 80 prieglobsčio prašymų ir leisti kirsti šią šalį 3200 migrantų. Vokietijos kanclerė Angela Merkel kritikavo šių valstybių sprendimus, mat į Graikiją toliau laivais plaukia tūkstančiai migrantų iš Turkijos.

Šiemet į Europą jau atvyko 120 tūkst. migrantų./AFP/Scanpix nuotrauka

Naujausiais Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, šiemet į Europą jau atvyko 120 tūkst. migrantų. Pernai jų buvo daugiau negu vienas milijonas, atvykusių daugiausia per Egėjo jūrą iš Turkijos į Graikijos salas. Šis antplūdis sukėlė kaltinimų laviną tarp ES šalių, nesutariančių, kuri turi priimti šiuos atvykėlius.

Neleis nugrimzti į chaosą

Graikija sekmadienį perspėjo, kad kovą, pagerėjus orams, pabėgėlių ir migrantų jos teritorijoje gali atsirasti trigubai daugiau – iki 70 tūkstančių, nes Balkanų šalims apribojus įsileidžiamųjų skaičių, daugelis jų lieka įstrigę Graikijoje. Savaitgalį Graikijos ir Makedonijos pasienyje, Idomenio miestelyje, dėl to laukė apie 6,5 tūkst. migrantų. Keli šimtai žmonių ten surengė protestą. Jie laikė plakatus su užrašais „Atidarykite sienas. Nėra maisto“ ir „Mes žmonės – ne gyvuliai“. Atvykėliai blokavo geležinkelio liniją. Vakar Makedonijos policininkams teko leisti ašarines dujas ir vaikyti šimtus migrantų sirų ir irakiečių, mėginusių prasiveržti per sieną iš Graikijos.

Vokietijos kanclerė A. Merkel pareiškė, kad ES negali leisti Graikijai, kuriai buvo skirtas didžiulis finansinio gelbėjimo paketas, nugrimzti į chaosą. „Negi rimtai tikite, kad visos euro zonos šalys, kurios pernai atkakliai kovojo, kad išlaikytų Graikiją euro zonoje – o mes tarp jų buvom griežčiausi – gali praėjus metams leisti Graikijai tam tikra prasme nugrimzti į chaosą?“ – stebėjosi A. Merkel, visuomeniniam transliuotojui ARD duodama ilgą interviu apie migrantų krizę. Vadovė apgailestavo, kad dabar Graikija palikta viena su savo problemomis.

A. Merkel ilgai konfrontavo su Graikijos premjeru Alexiu Tsipru, nes spaudė Atėnus sutikti vykdyti griežto taupymo politiką mainais į milijardus eurų, gautų pagal ES ir Tarptautinio valiutos fondo suteiktą gelbėjimo paketą. Kanclerė minėjo, kad tardamasi dėl pabėgėlių antplūdžio, palaiko glaudžius ryšius su graikų kairiųjų pažiūrų lyderiu.

Graikiją paliko nuošalyje

Pernai į Vokietiją atvyko apie 1,1 mln. prieglobsčio prašytojų – daugiau kaip pusė jų iš Sirijos, Irako ir Afganistano. Čia padidėjo visuomenės susirūpinimas dėl šalies galimybių integruoti atvykėlius. Nevaldomas migrantų antplūdis paskatino dalies gyventojų nepasitenkinimą valdančiąja koalicija ir kraštutinių dešiniųjų suaktyvėjimą. A. Merkel gynė savo sprendimą palikti migrantams atviras Vokietijos sienas net jei tai ir pakenks politikės populiarumui.

Vokietijos lyderė tvirtino, kad pabėgėlių srautas pirmiausia turėtų būti mažinamas griežtinant ES išorinių sienų apsaugą. Ją turėtų padėti užtikrinti NATO laivai, vykdantys stebėsenos misiją Viduržemio jūroje, taip pat Bendrijos susitarimas su Ankara. A. Merkel skundėsi, kad daugelis netiki šių priemonių veiksmingumu.

Kalbėdama apie Europos rytines šalis, kurios sugriežtino savo sienų kontrolę, Vokietijos vadovė sakė: „Problema ta, kad jos ėmė veikti nepriklausomai ir vienašališkai.“

Keli šimtai migrantų Graikijos ir Makedonijos pasienyje surengė protestą./Reuters/Scanpix nuotrauka

Apsikeitė kaltinimais

Praėjusią savaitę Graikija atšaukė savo ambasadorių iš Austrijos. Atėnai tokį sprendimą priėmė, kai Austrija su Balkanų šalimis surengė susitikimą dėl migrantų problemos, bet nepakvietė į jį Graikijos. Pastaroji šį žingsnį pavadino nedraugišku ir apkaltino Austriją, skatinant sienos kirtimų apribojimo domino efektą migrantų judėjimo kelyje ir migrantų spūstį Graikijoje.

Austrijos užsienio reikalų ministerija šaltai reagavo į Graikijos sprendimą atšaukti iš Vienos savo ambasadorę. Viena peikė Atėnus, kad šie nesugeba tinkamai prižiūrėti savo išorinių sienų ir kelia grėsmę kitoms Šengeno zonos narėms. Austrijos kancleris Werneris Faymannas palygino Graikiją su kelionių agentūra, kuria migrantai naudojasi norėdami pradėti naują gyvenimą Europoje. Jo teigimu, Graikijoje pernai užsiregistravo apie 11 tūkst. prieglobsčio prašytojų, o Austrijoje – 90 tūkstančių. Vadovas pažymėjo, kad šalis nebegali jų daugiau priimti. Anot jo, Austriją veikti savarankiškai paskatino būtent Europos Komisijos neveiksnumas.

Graikijos migracijos ministras Yiannis Mouzalas mano, kad Austrijos politikai jau ruošiasi prezidento rinkimams, kurie vyks balandį. Jie veikiausiai siekia tam tikrai pareiškimais ar ryžtingais veiksmais paveikti elektoratą. Ministras viliasi, kad migrantų srautas sumažės, kai informacija apie uždarytas sienas pasklis Turkijoje.

Ginasi kaip išmano

Popiežius Pranciškus sekmadienį gyrė Graikiją už jos kilnią pagalbą migrantams ir ragino kitas Europos valstybes pasidalinti naštą sąžiningai. Italijos institucijos baiminasi, kad užsidarius sienoms migrantų srautas gali pakrypti per pietrytinį Apulijos regioną. Pareigūnai stebi 300 km ilgio pakrantę, bet čia yra daug nuošalių paplūdimių, kur laivai gali priplaukti nepastebėti.

Graikijos Idomenio miestelyje įrengta pabėgėlių stovykla yra perpildyta. Čia trūksta maisto ir medicinos pagalbos./AFP/Scanpix nuotrauka

Sekmadienį Vengrija nurodė, kad statys naują tvorą pasienyje su Rumunija. Premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, jog prireikus, tvoros gali atsirasti ir prie Ukrainos bei Slovėnijos. Pernai jos atsirado prie Serbijos ir Kroatijos. Vengrijos vadovas sakė, kad dėl migrantų krizės kalčiausi ES biurokratai ir Vokietijos atvirų durų politika.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere“as nurodė, jo šalis nori pagreitinti atmestų prieglobsčio prašytojų iš Šiaurės Afrikos grąžinimo procedūras. Taigi šią savaitę Vokietijos atstovas lankosi Maroke, Alžyre ir Tunise, kur jis mėgins pašalinti tam tikras biurokratines kliūtis. Praėjusią Vokietija į Afganistaną parskraidino 125 prieglobsčio prašytojus. Vokietijos pareigūnai, bendradarbiaudami su Tarptautine migracijos organizacija, ne tik padengė kelionės išlaidas, bet dar ir įteikė kiekvienam po 700 eurų, kad jie galėtų lengviau integruotis savo šalyje. Vokietija dabar panašiai skatina į tėvynes grįžti ir kitų valstybių (Irako, Etiopijos, Eritrėjos, Nigerijos, Pakistano, Ganos, Sirijos) piliečius. Teigiama, kad sumokėti kelionės išlaidas Berlynui atsieina gerokai pigiau nei priverstinės nelegalių migrantų deportacijos procedūros.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"