TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sienų politika: argumentai ir padariniai

2013 11 29 5:59
JAV nuo Meksikos skiria 3169 kilometrų ilgio fizinių kliūčių ruožas, be to, teritorijoje patruliuoja bepiločiai lėktuvai. imgur.com nuotrauka

1989 metų lapkričio 9-oji laikoma data, kai pradėjo byrėti Berlyno siena. Iki šių dienų buvusi Rytų Vokietija ekonomiškai skiriasi nuo Vakarų Vokietijos. Šitokių sienų pasaulyje iki šiol yra ne viena, statomos ir naujos. Portalas geopolitika.lt aiškinosi, kas jas stato, kaip tai argumentuoja ir kokie šitokios politikos padariniai?

Natūralu, kad kiekvieną sieną ją renčiančios vyriausybės pristato visų pirma kaip saugumo garantą. Vis dėlto galima išskirti keletą vyriausybių argumentų grupių ir suskirstyti barjerus į dvi labai susijusias kategorijas.

Migracija ir socialiniai skirtumai

Jungtinės Amerikos Valstijos barjerų sistemą su Meksika pradėjo statyti 2006-aisiais. Taip JAV stengėsi sumažinti nelegalių migrantų skaičių ir užkirsti kelią narkotikų gabenimui į šalį. Šiuo metu fizinių kliūčių sistema, sudaryta iš betono blokų sienų, metalinių strypų, infraraudonųjų spindulių kamerų ir kitokių įrenginių, driekiasi palei 3169 kilometrų ilgio šalių sieną, be to, teritorija patruliuojama nepilotuojamų lėktuvų.

Pasirodo, ne tik tarpvalstybinę, bet ir socialinę migraciją pasaulyje norima stabdyti statant fizinius barjerus. Štai Rio de Žaneire (Brazilija) 2009 metais aplink 19 bendruomenių, įsikūrusių miesto lūšnynuose, pastatyta 11 kilometrų ilgio siena. Šaliai ji kainavo 17,6 mln. dolerių. Vyriausybė šitokį sprendimą argumentavo besiplečiančių lūšnynų grėsme aplinkai. Sienos kritikai teigia, kad tikroji šio barjero paskirtis – mažinti socialinę migraciją ir atitverti tuos rajonus, kuriuose daugiausia nusikaltimų ir smurto, fiziškai atskirti visuomenės klases, neleisti skurdiems rajonams plėstis.

Fizinio saugumo argumentas

Šiaurės Airijoje prasidėjus neramumų periodui 1969-aisiais buvo pradėtos statyti konstrukcijos, kurios turėjo skirti protestantų ir katalikų bendruomenes tik pusę metų. Deja, statybos užsitęsė, ir iki šių dienų Belfastą dalijančios vadinamosios Taikos sienos ilgis siekia 21 kilometrą.

Nors oficialia konflikto pabaiga laikomas Gerojo penktadienio susitarimas, pasirašytas 1998 metais, iki šių dienų šalyje kartais nugriaudėja sprogimai, dėl kurių kaltę prisiima kuri nors separatistinė organizacija. Šiaurės Airijos politikai šiemet pareiškė, kad Belfastą dalijanti siena turėtų būti nugriauta iki 2023 metų. Dar prieš jai griūvat būtina ištirti, kokius randus abiem bendruomenėms paliko ši pertvara.

Izraelį ir Palestiną skiriantis Vakarų Kranto barjeras Izraelio vyriausybės taip pat pristatomas kaip prie izraeliečių saugumo prisidedanti kliūčių sistema. Antrajam Palestinos sukilimui pasibaigus, 2002-aisiais Izraelis pradėjo statyti barjerą, sudarytą iš betono blokų, elektrinės tvoros, patruliuojamų kelių ir kitokių elementų. Dabar šios sistemos ilgis – daugiau kaip 700 kilometrų, o ji dar nebaigta. Su Izraelio vyriausybės argumentu, kad šitokia siena sumažino savižudžių išpuolių Izraelyje, galima sutikti, bet galima juo ir abejoti. Galbūt tokių atakų sumažėjo dėl to, kad siena buvo statoma jau pasibaigus Antrajam Palestinos sukilimui.

Sienų politikos kaina

Ko gero, svarbiausias ir dažnai pamirštamas klausimas yra sienų politikos padariniai tiems, nuo kurių atsitveriama. Štai nuo 1994-ųjų, sugriežtinus pasienio apsaugą, bandydami kirsti JAV ir Meksikos sieną žuvo daugiau kaip 5 tūkst. migrantų. Šis JAV pasienio ruožas kritikuojamas ir dėl neproporcingo jėgos naudojimo, pavyzdžiui, dėl šaudymo į akmenis iš už sienos mėtančius meksikiečius.

Ilgalaikis tokios sienų politikos padarinys gali būti net baisesnis už reiškinius, kuriems norima ja užkirsti kelią. Valstybėms gresia už sienos gyvenančiųjų subarbarinimas, neigiamų stereotipų apie kaimynus stiprinimas ir didėjanti baimė šalies viduje. Kartą tariamai išsprendus konfliktą fiziškai atsiskiriant nuo problemų šaltinio, ateityje gali būti sunku jį spręsti kitokiais metodais. Griauti sienas gal ir lengviau nei jas statyti, bet politikams išsižadėti savo projektų gali būti tikrai sunku, jei apskritai įmanoma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"