TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Simbolinė Europos monarchija

2013 08 09 6:00
Danijos karalienei Margrethe II balandį sukako 70 metų. Danijos monarchija - viena moderniausių, o pati valdovė mylima ir gerbiama. Scanpix nuotrauka

Žinios apie Jungtinės Karalystės būsimojo sosto įpėdinio gimimą kurį laiką karaliavo pasaulio naujienų antraštėse, Belgija taip pat neseniai pasveikino naują karalių. Bet ar monarchai vis dar vaidina rimtą vaidmenį Europos scenoje, į šį klausimą portale geopolitika.lt pabandė atsakyti Inga Popovaitė. Straipsnis galėtų būti įdomus ir LŽ skaitytojams.

Belgija, Danija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Monakas, Nyderlandai, Norvegija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė – tai šiuolaikinės Europos karalystės. Prie šio sąrašo dar galima pridėti Vatikaną, kuriam iki gyvos galvos vadovauja konklavos išrinktas popiežius, ir Andorą, kurios valdovu savaime tampa išrinktasis Prancūzijos prezidentas, šiai nykštukinei valstybei vadovaujantis kartu su popiežiaus paskirtu Urgelo parapijos vyskupu. Nors visi monarchai turi valdžios ženklą - skeptrą, iš tiesų valdžios jie neturi. Pažvelkime, kokius įgaliojimus turi skirtingų šalių monarchai.

Belgija, dabartinis karalius Philippe'as

Šalies Konstitucija karaliui suteikia visišką teisinę neliečiamybę, t. y. jis negali būti suimtas ar teisiamas už kriminalinį nusikaltimą, bet jis nėra atsakingas už šalies vykdomą politiką. Karalius dalyvauja formuojant ministrų kabinetą, pasirašo ir skelbia parlamento priimtus įstatymus, jis reguliariai informuojamas apie vyriausybės veiklą ir turi patariamąjį balsą. Karalius yra Belgijos ginkluotųjų pajėgų vadas, jis skiria aukščiausius karininkus.

Danija, dabartinė karalienė – Margrethe II

Karalienei patikėtas daugiau formalus ir simbolinis vaidmuo. Ji vadovauja Valstybės tarybai, kurioje aptariami, tačiau nesprendžiami svarbiausi valstybės reikalai. Išskirtiniu atveju, jeigu Danija liktų be parlamento, karalienė gali priimti konstitucinei santvarkai palaikyti būtinus įstatymus, tačiau išrinktas naujas parlamentas juos dar kartą svarstytų. Valdovė taip pat teikia amnestiją nuteistiesiems, skiria apdovanojimus ir valstybės tarnautojus. Šios šalies valdovas būtinai turi priklausyti Danijos Evangelikų liuteronų bažnyčiai.

Lichtenšteinas, dabartinis kunigaikštis – Hansas Adamas II

Lichtentšteino kunigaikštis turi daugiau valdžios nei kuris kitas Europos monarchas. Jis turi veto teisę priimant įstatymus, atstovauja šaliai užsienyje, tvirtina ministrų kabineto narius, o parlamento prašymu gali juos ir paleisti.

Liuksemburgas, dabartinis didysis kunigaikštis – Henri

Kunigaikščiui šalies Konstitucija garantuoja visišką teisinę neliečiamybę, tačiau realios valdžios jis turi nedaug. 2008-aisiais, kai Henri atsisakė pasirašyti parlamento priimtą įstatymą, įteisinantį eutanaziją, valdantieji pakeitė Konstituciją. Taigi nuo šiol kunigaikščio parašas nebėra būtinas įstatymams įsigalioti. Tačiau didysis kunigaikštis tebėra oficialus Liuksemburgo atstovas, jis teikia malonę nuteistiesiems ir suteikia titulus.

Monakas, dabartinis kunigaikštis – Albert'as II

Monako valdovas turi visišką teisinę neliečiamybę, taip pat veto teisę, kuria dalijasi su Nacionaline taryba. Savarankiškai kunigaikštis negali pasirašyti jokių tarptautinių dokumentų, o suteikti pilietybę, malonę ar amnestiją nuteistiesiems jis gali tik po konsultacijų su Karališkąja taryba ir gavęs Nacionalinės tarybos pritarimą.

Nyderlandai, dabartinis karalius – Willemas Alexanderis

Šios šalies karalius turi visišką teisinę neliečiamybę, o visa atsakomybė už politinius sprendimus yra perkelta ant ministrų pečių. Įstatymus pasirašo karalius ir tą sritį kuruojantis ministras. Nors valdovas gali atsisakyti pasirašyti vieną ar kitą įstatymą, šia teise labai retai naudojamasi. Tačiau karalius aktyviai dalyvauja formuojant vyriausybę ir teikia ministro pirmininko kandidatūrą. Vyriausybė paleidžiama karališkuoju dekretu, tačiau jį turi pasirašyti ir premjeras. Nyderlandų karalius vyksta į oficialius vizitus ir vadovauja Valstybės tarybai, kuri patarinėja vyriausybei ir kartu yra aukščiausiasis administracinis teismas. Karalius turi stiprią neoficialią įtaką kaip nuolatinis vyriausybės patarėjas.

Norvegija, dabartinis karalius – Haroldas V

Šios šalies karalius turi nemažai vykdomosios valdžios galių, bet jos labiau simbolinės nei realios. Pavyzdžiui, jis turi teisę vetuoti priimtus įstatymus, tačiau beveik to nedaro nuo 1898 metų. Nors karalius vadovauja Norvegijos Evangelikų liuteronų bažnyčiai, iš tiesų sprendimus dėl vyskupų skyrimo ar kitais su bažnyčios veikla susijusiais klausimais priima atsakinga ministerija. Karalius turi teisę skirti aukštus valstybės, bažnyčios ar kariuomenės pareigūnus, o esant reikalui net ir paleisti ministrų kabinetą, bet tik gavęs Valstybės tarybos pritarimą. Karalius skiria valstybinius apdovanojimus ir yra ginkluotųjų pajėgų vadas.

Švedija, dabartinis karalius – Karlas XVI Gustavas

Šioje šalyje visa vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei, karaliaus parašo net nereikia, kad įstatymai įsigaliotų. Karalius nedalyvauja nei skiriant ministrą pirmininką, nei jo kabineto narius, jis tik oficialiai atidaro Riksdago (parlamento) sesijas, reguliariai supažindinamas su vyriausybės vykdoma vidaus bei užsienio politika. Nors ir simbolinių galių, Karlas XVI Gustavas yra valstybės galva.

Jungtinė Karalystė, dabartinė karalienė – Elžbieta II

Karalienė turi labai mažą įtaką vyriausybei, tačiau ji yra Anglikonų bažnyčios galva, nors ši bažnyčia turi savus valdymo organus. Karalienė skiria ministrą pirmininką, kuris formuoja ministrų kabinetą, bet jo nušalinti negali. Ji taip pat neturi teisės paleisti parlamentą. Nors teoriškai įstatymų leidimas - karalienės prerogatyva, iš tiesų viską sprendžia ministras pirmininkas. Teoriškai karalienė turi teisę skirti ir atleisti ministrus, išduoti pasus, skelbti karą ar taiką, sudaryti tarpvalstybines sutartis bei sąjungas, tačiau tam reikalingas parlamento pritarimas. Karalienė yra ginkluotųjų pajėgų vadas. Ji skiria ambasadorius ir priima užsienio diplomatų įgaliojimus. Karalienės pareiga - kasmet paskelbti parlamento sesijos pradžią ir pabaigą bei pasirašyti priimtus įstatymus. Karališkosios šeimos nariai turi teisinę neliečiamybę. Nors karalienė yra valstybės simbolis, ji gali tik pasakyti savo nuomonę vienu ar kitu klausimu. Kaip monarchė ji suteikia titulus.

Ispanija, dabartinis karalius – Juanas Carlosas I

Ispanijoje karalius Juanas Carlosas I turi teisę skelbti įstatymus ir referendumus Konstitucijoje numatytais atvejais, skirti ir atleisti ministrus premjero teikimu, leisti Ministrų tarybos patvirtintus dekretus, teikti karinius ir valstybinius apdovanojimus bei titulus. Karalius taip pat yra Ispanijos ginkluotųjų pajėgų vadas, karališkųjų akademijų globėjas, jis turi teisę suteikti amnestiją nuteistiesiems. Valdovą saugo politinė neliečiamybė ir jis nėra atsakingas už vyriausybės politiką.

Andora, valdovai – Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Ispanijos Urgelo regiono vyskupas Joanas Enrickas Vives Sicilia

Šioje nykštukinėje kunigaikštystėje sostą dalijasi du asmenys ir nė vienam jų neprivalu priklausyti karališkajai šeimai. Vienu iš Andoros valdovų savaime tampa išrinktasis Prancūzijos prezidentas, o kitą, Urgelo regiono (Ispanija) vyskupą, skiria popiežius. Jie abu prižiūri valstybinių bei valdžios įstaigų veiklą, yra informuojami apie vykdomą politiką. Tačiau jų vaidmuo - simbolinis, nes be vyriausybės vadovo parašo jokie jų pasirašyti dokumentai negalioja.

Simbolinis vaidmuo

Taigi Europos karališkosioms šeimoms paliktas tik simbolinis vaidmuo. Jų įgaliojimai pasibaigia dalyvavimu formuojant vyriausybę. Tad ar jie vis dar reikalingi šiuolaikiniame pasaulyje? Ir taip, ir ne.

Monarchijos priešininkai ir modernios respublikos šalininkai mano, kad monarchų išlaikymas - tik mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas. Tai ypač buvo girdima Ispanijoje šį pavasarį, kai tūkstančiai protestuotojų ėjo į gatves, reikalaudami atkurti respubliką ir nuversti Juaną Carlosą I. Nepasitenkinimą sukėlė karaliaus medžioklė Afrikoje tuo metu, kai šalies ekonomika išgyveno tikrai ne geriausius laikus, bei jo dukters infantos Cristinos sąsajos su didžiuliu korupcijos skandalu, į kurį įsivėlė jos vyras.

Tačiau kitose šalyse ekonomikos būklė nepalyginti geresnė, todėl ir nepatenkintųjų karališkųjų šeimų išlaikymo išlaidomis yra kur kas mažiau. Tiek Nyderlanduose, tiek Jungtinėje Karalystėje monarchija yra neatsiejama nuo tautinės savimonės. Nyderlanduose karaliaus (gimimo) diena yra viena svarbiausių šalies švenčių, ji į gatves sutraukia tūkstančius oranžine spalva pasidabinusių žmonių. Karalienės gimimo dieną - šventė ir Jungtinėje Karalystėje. Britai užgniaužę kvapą laukė princo Williamo sūnaus, kuris į sostą sės tikriausiai ne anksčiau nei šio amžiaus pabaigoje, gimimo. Belgijoje karalius atlieka vienytojo vaidmenį kultūriškai ir lingvistiškai susiskaldžiusioje šalyje. To tikimasi ir iš naujojo karaliaus Philippe'o.

Tačiau jei karališkosioms šeimoms ir lemta išlikti, tai tik transformuojantis ir modernizuojantis. Šiuo metu tai ir vyksta: princai ir princesės kuria šeimas su paprastais mirtingaisiais, karaliai aktyviai dalyvauja visuomenės gyvenime, bet ne politikoje, ir drauge išlieka valstybės galybės simboliais, suteikiančiais prasmę daugelio žmonių tautinei savimonei. Vokietijos istorikė Monica Wienfort sako, kad jei karalystėse nekils valstybinių perversmų, konstitucinė monarchija turi šansą išlikti dar ilgai. O perversmais šiose aukštu gyvenimo lygiu pasižyminčiose šalyse dar nekvepia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"