TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Simbolinės derybos Minske nežada proveržio

2014 08 28 6:00
Susitikime Minske dalyvavo Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Kazachstano vadovai, taip pat Europos Sąjungos atstovai. Reuters/Scanpix nuotrauka

Kai kurie politologai sako, kad Minske vykusios derybos tarp Rusijos ir Ukrainos lyderių nepaskatino proveržio, siekiant užbaigti negailestingas kautynes Rytų Ukrainoje. Maža to, Vladimiras Putinas jose pasirodė kaip taikdarys. Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka dar prieš prasidedant deryboms sakė, kad dėl Ukrainos krizės didesnio persilaužimo nebus, tačiau lyderių susitikimas turėtų padėti pradėti taikos procesą.

Ukrainos 5-ajam kanalui šalies prezidentas Petro Porošenka apibūdino derybas kaip „labai sunkias“. Jis sakė, kad susitikimas Minske davė „kai kurių rezultatų“. Šalies vadovas pažymėjo, kad visos derybų šalys „be išimties“ pritarė Kijevo taikos planui.

Po susitikimo Ukrainos vadovas pareikalavo veiksmų, o ne žodžių, akcentuodamas susitarimą surengti derybas dėl sienos kontrolės ir kariuomenės vadų pasitarimą. „Reikalaujame ryžtingų veiksmų, kurie padėtų pasiekti taiką Ukrainoje“, – nurodoma P. Porošenkos pranešime.

Rusijos prezidentas derybas su Ukrainos prezidentu pavadino pozityviomis. „Viską vertiname pozityviai“, - po susitikimo Minske žurnalistams sakė V. Putinas. Valstybės vadovas taip pat pažymėjo, kad tokio pobūdžio susitikimas buvo naudingas. Kai kurie politikos ekspertai mano, kad lyderių susitikimas Minske Rusijos prezidentui buvo tikrai labai naudingas, nes jis ne tik leido išlošti laiko, bet ir pakelti savo reputaciją.

„Tiesa, nežinau, kuo tai baigsis. Tačiau bet kokiu atveju turėjome galimybę dar kartą išreikšti savo susirūpinimą ir susitarėme, kad aktyvinsime trišalės darbo grupės iš Rusijos, Ukrainos ir Europos Sąjungos atstovų darbą, ir iki rugsėjo 12 dienos stengsimės suformuluoti, jeigu bus įmanoma, pasiūlymus“, - sakė V. Putinas. Jis aiškino, kad tebėra daug neatsakytų Rusijos ir Ukrainos tarpusavio klausimų, bet abi šalys nori juos išspręsti.

Įtampa nesumažėjo

Tačiau įtampa vargu ar sumažėjo, nes V. Putinas nesureikšmino Kijevo pareiškimų, kad vyriausybės pajėgos sučiupo 10 rusų kariškių Ukrainos teritorijoje. Rusijos kariuomenės šaltiniai Maskvoje anksčiau tikino, kad tie kariai į šalį pateko „per klaidą“. „Dar negavau ataskaitos iš Gynybos ministerijos. Tačiau sprendžiant iš to, ką girdėjau, jie patruliavo prie sienos ir galėjo atsidurti Ukrainos teritorijoje“, – sakė V. Putinas žurnalistams ir pridūrė, kad Ukrainos kariai anksčiau taip pat yra įžengę į Rusiją.

Ukrainos rytuose susirėmimai tebesitęsia. Vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė, jog smarkus artilerijos bombardavimas vyksta viename miestelyje netoli sienos su Rusija. Kaip teigia Kijevas, Maskva siekia atidaryti „naują frontą“ Ukrainos vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje. Vakar Kijevas pranešė apie Rusijos tankų ir sunkiosios ginkluotės koloną šalies rytuose. Politikos apžvalgininkai pažymi, kad, nepaisant susitarimų, konfliktas eina į naują, atviro karo fazę, todėl Minske vykusios derybos krizės baigties nenulems. Per kautynes, jau ilgiau negu keturis mėnesius vykstančias, Rytų Ukrainoje žuvo per 2,2 tūkst. žmonių, o dar per 400 tūkst. gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Aptarė prekybos klausimus

Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos vadovaujamos Muitų sąjungos pareigūnai Minske taip pat aptarė prekybos klausimus, kurie iškilo, kai Ukrainos nauja provakarietiška vyriausybė birželį pasirašė istorinę Maskvą supykdžiusią asociacijos sutartį su ES. Ankstesnio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus atsisakymas praėjusiais metais pasirašyti šį susitarimą ir sprendimas grįžti prie glaudesnių ryšių su Maskvos vadovaujamu ekonominiu bloku išprovokavo didelius protestus, kurie galiausiai privertė atsistatydinti Ukrainos vadovą. Naudodamasi susidariusiomis aplinkybėmis Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, o Ukrainos rytuose sukilo prorusiškos jėgos.

Rusijos prezidentas pareiškė, kad Maskva suinteresuota ne tik išsaugoti ekonominį bendradarbiavimą su Ukraina, bet ir jį plėsti bei skatinti. Tačiau V. Putinas išreiškė abejonę, ar tai bus įmanoma, jeigu bus pradėta vykdyti Kijevo su ES pasirašyta sutartis. Tokiu atveju Maskvai tektų imtis atsakomųjų priemonių. Jis taip pat sakė, kad Rusijos ekonomika gali patirti maždaug 100 mlrd. rublių (7,7 mlrd. litų) nuostolius, jeigu Europos prekės Rusijos rinką pasieks per Ukrainą, Kijevui pasirašius prekybos sutartį su ES. Pasak V. Putino, Rusija gerbia bet kurios valstybės teisę pačiai pasirinkti savą politinio gyvenimo būdą, taip pat ir stojimą į sąjungas, bet tai neturėtų kenkti Rusijos interesams.

Antradienį per susitikimą itin akcentuoti ekonomikos klausimai. Buvo pareikšta, kad Rusijos ekonomika artėja prie recesijos. V. Putinas pasakė, kad Kijevui ir Maskvai būtina atnaujinti dialogą dėl dujų tiekimo. Taip pat buvo pranešta, kad Ukrainos valiutos kursas JAV dolerio atžvilgiu pasiekė rekordines žemumas.

Siųs naują pagalbos koloną

Per spaudos konferenciją Rusijos prezidentas teigė pasiekęs „tam tikrų susitarimų“ su P. Porošenka, kad Maskva šią savaitę pasiųs dar vieną humanitarinės pagalbos krovinį į konflikto krečiamą Rytų Ukrainą su Raudonojo Kryžiaus vėliava ir bendradarbiaudama su Kijevu.

Pirmoji Rusijos sunkvežimių kolona, esą vežanti maisto produktus, vaistus ir elektros generatorius, pasiekė prorusiškų sukilėlių kontroliuojamą regioną rugpjūčio 22 dieną, nors Kijevas nebuvo davęs sutikimo jai įvažiuoti į šalies teritoriją.

Po dvišalio susitikimo su Rusijos prezidentu Ukrainos vadovas P. Porošenka žurnalistams sakė, kad abi šalys sutiko nedelsdamos pradėti konsultacijas tarp Rusijos ir Ukrainos tarnybų tam, kad šalių pasienyje būtų įvesta kontrolė ir per sieną negalėtų pervažiuoti karinė technika ir smogikai.

Vyko slaptos derybos Suomijoje

Antradienį Suomijos užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė, kad JAV ir Rusijos atstovai birželį buvo susitikę mažytėje Suomijos saloje ir ten surengė slaptas derybas dėl krizės Ukrainoje. URM pranešime teigiama, kad tas susitikimas vyko Bojistės salelėje prie Suomijos pietinių krantų, tačiau neatskleidžiami derybose dalyvavusių pareigūnų vardai ir rangas, taip pat nenurodoma, apie ką buvo diskutuojama.

Tiksli susitikimo data nebuvo paskelbta, tačiau visą birželį didėjo įtampa tarp Rusijos ir Vakarų šalių, tęsiantis kautynėms Rytų Ukrainoje tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų. Suomijos užsienio reikalų ministras Erkki Tuomioja patvirtino, kad toks susitikimas tikrai vyko. „Jeigu norima politinių sprendinių, visi tie neoficialūs ir privatūs susitikimai yra naudingi", - sakė jis.

Be to, anksčiau rugpjūtį Suomijos prezidentas Sauli Niinistoe susitiko su Rusijos prezidentu, o paskui nuvyko į Ukrainą vesti derybų su P. Porošenka. Tai sukėlė spekuliacijų, kad Suomijos prezidentas ES vardu atlieka misiją.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"