TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sirai susitaikyti nepasiruošę

2014 01 22 6:00
Kol režimo ir opozicijos atstovai vangiai tariasi dėl taikos sąlygų, karas Sirijoje šluoja gyventojus kaip maras. Reuters/Scanpix nuotrauka

Šiandien Montrė mieste Šveicarijoje prasideda antrasis Sirijos taikos derybų etapas. Iki pat paskutinės dienos nebuvo aišku, kas susirinks į nedidelį miestelį Alpių papėdėje. Netikėtas Jungtinių Tautų (JT) sprendimas į derybas įtraukti Iraną vos neprivertė atšaukti visos numatytos darbotvarkės. Tokia netvarka nieko gero nežada.

Per vadinamąsias "Ženeva 2" derybas dėmesio centre, be abejonės, atsidūrė abi Sirijos konflikto šalys – prezidento Basharo al Assado režimo atstovai ir opozicijoje veikiantys sukilėliai.

JT generalinis sekretorius Ban Ki Munas sekmadienį patvirtino, kad, be Sirijos atstovų, derybose dalyvaus 39 valstybių delegatai, tarp jų Vatikano, Australijos, Bahreino, Belgijos, Graikijos, Liuksemburgo, Meksikos, Olandijos, Pietų Korėjos ir Irano. Tačiau pirmadienį JT kvietimas Iranui buvo atšauktas.

Intrigos dėl Irano

Derybų išvakarėse bene daugiausia šurmulio sukėlė Irano pakvietimas vykti į Montrė. Sirijos opozicija nedelsdama pareiškė, kad taikos konferencijoje nedalyvaus, jei į ją atvyks priešininkus aktyviai remiančios šalies atstovai.

B.al Assado užnugarį palaikančių iraniečių įsitraukimą į Sirijos derybas labiausiai palaikė JT generalinis sekretorius Ban Ki Munas ir specialusis JT pasiuntinys Sirijoje Lakhdaras Brahimi. Tačiau absoliuti dauguma derybininkų mažų mažiausiai įtariai vertino Irano įtraukimą į taikos procesą. Labiausiai jiems užkliuvęs faktas, kad Hassano Rouhani vadovaujama valstybė niekada nepalaikė per pirmąsias 2012 metais Ženevoje vykusias derybas pasiūlyto plano Sirijoje įgyvendinti taikią politinio režimo transformaciją.

Ypač kritiškai į JT norą į derybas įtraukti Iraną sureagavo Jungtinės Amerikos Valstijos. Šalies atstovų įsitikinimu, Irano delegacija į Šveicariją vykti galėtų tik tuo atveju, jei nuspręstų paremti derybų tikslus ir siūlomą strategiją.

Sukilėlius palaikantys amerikiečiai ir B.al Assado režimui talkinantys iraniečiai sunkiai randa bendrą kalbą. Atrodo, kad JAV ir Irano santykiai negerėja, nors Vakarų susitarimas su Iranu dėl šalies branduolinės politikos laikomas svarbiu dviejų šalių santykių laimėjimu.

Opozicijos skilimas

Išsigandusios konferencijos žlugimo JT kiek netaktiškai atšaukė kvietimą Iranui. Tačiau į Montrė Sirijos opozicija atvyko be didelio entuziazmo.

Didžiausia užsienyje veikianti Sirijos opozicinė jėga, Sirijos nacionalinė taryba, pirmadienį vėlai vakare paskelbė pasitraukianti iš svarbiausio šalies opozicijos organo – Sirijos nacionalinės koalicijos. Sirijos nacionalinė taryba savo sprendimą motyvavo tuo, kad dabartinėmis sąlygomis tartis su B.al Assadu ji neturinti jokio noro. Tad Sirijos nacionalinė koalicija derybose dalyvauja būdama ne visos sudėties.

Susiskaldžiusi opozicija akivaizdžiai nėra pasirengusi sėkmingai tartis dėl taikos Sirijoje. Savo ruožtu B.al Assadas iš posto trauktis tikrai neketina. Veikiau priešingai – šalies prezidentas jau ruošiasi birželį numatytiems rinkimams.

Nieko gero nežada ir pasyvus, entuziazmo stokojantis dalyvių nusistatymas. Mažai kas tiki, kad esant tokioms aplinkybėms per konferenciją pavyks pasistūmėti konflikto sprendimo link.

Karas be ribų

Dėl Sirijos pilietinio karo, prasidėjusio 2011 metais, jau žuvo daugiau kaip 130 tūkst. žmonių. Kas ketvirtas šalies gyventojas buvo priverstas palikti namus.

Šiandien Sirijos konfliktas jau peraugo pilietinio karo ribas. Šis, atrodytų, vienos valstybės karas jau kurį laiką yra tapęs viso regiono reikalu. Sukilėlių pusę remia sunitiškos arabų šalys, o B.al Assado režimą palaiko šiitiškas Iranas. Ši religinė takoskyra padėjo pamatus nesibaigiančioms fundamentalių jėgų kovoms. Kitaip tariant, Sirija tapo mūšio lauku visoms aplinkinėms priešiškų interesų turinčioms valstybėms.

Prieš trejus metus prasidėję, atrodytų, nereikšmingi protestai prieš B.al Assadą šiandien išaugo į vieną didžiausių humanitarinių XXI amžiaus katastrofų. Visi susirūpinę stebi situaciją Sirijoje, tačiau vien rūpesčio ir vangių derybų čia vargu ar pakaks.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"