TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sirija - konflikto kryžkelė

2012 10 08 9:00
"Persijos pavasariui" neleista išplisti: Teherane su protestuotojais policija susidorojo labai efektyviai ir greitai. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Artimieji Rytai ne veltui garsėja kaip amžinai neramus regionas. Vos ima slopti vienas incidentas, tuoj pat užverda kitas. Praėjusią savaitę išryškėjo dvi pagrindinės konfliktinės ašys: Tel Avivo - Teherano ir Ankaros - Damasko. Vien užmetus akį į žemėlapį matyti, kad šios ašys susikerta Sirijoje, kurią vidinė priešprieša drasko dar nuo praėjusių metų kovo.

Netikėta "revoliucija"

Per pastaruosius 3 mėnesius Irano nacionalinė valiuta rialas JAV dolerio atžvilgiu nukrito net 57 proc. ir šalyje staiga šoktelėjo kainos. Prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas apkaltino užsienio priešus ir ekonomines sankcijas. Nesuveikė. Net kai kurie leidiniai, paprastai palaikantys valdžią, ėmė išdavikiškai svarstyti, ar tikrai dėl šalies ekonominių negandų kalti "kryžiuočiai" ir žydai? O gal kaltę turi prisiimti ir šalies vyriausybė, vykdžiusi netinkamą finansų politiką?

"Kryžiuočių" sąmokslu nepatikėjo ir Teherano prekiautojai. Jų sąjunga išvedė žmones į protesto demonstracijas. Policija reagavo labai operatyviai ir brutaliai - neramumams išplisti neleido. Tačiau pasaulis net aiktelėjo: pasirodo, ir Irane gali kilti štai tokie gaivališki protestai. Vadinasi, valdantysis režimas ne toks jau tvirtas, kaip manyta anksčiau.

Šiemet Izraelis nekariaus

Žiniomis apie Teherano protestus labiausiai apsidžiaugė Izraelis. Tel Avivas tuoj pat pareiškė, kad tarptautinės ekonominės sankcijos akivaizdžiai veikia situaciją Irane, ir paragino europiečius bei amerikiečius dar labiau jas sugriežtinti. Juk jeigu šios priemonės veiksmingos, Izraeliui nebereikės vykdyti savo pažado - suduoti Iranui karinį smūgį, jei tas neatsisakytų branduolinių planų.

Kartu su Izraeliu ramiau atsipūtė ir daugelis kitų valstybių, nes Tel Avivo raginimai stebėti, kaip naujos sankcijos paveiks Iraną bent jau pirmoje 2013 metų pusėje, leidžia prognozuoti ir tai, kad artimiausius 7-8 mėnesius karo tarp Izraelio ir Irano nebus.

Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas net pavadino Teherano protestus "Persijos pavasariu". Gal šiek tiek per drąsiai pasakyta. Juk nedaugelis ryžtųsi prognozuoti, kad Irane kils tokia pat revoliucija, kokias patyrė daugelis arabų valstybių, bet galima pasikartoti - bent jau karo tikimybė sumažėjo. Tuo turėtų būti patenkinti ne vien amerikiečiai, kurie kitu atveju būtų priversti kaip nors paremti Izraelį, bet ir daugelis izraeliečių: apklausos rodo, kad dauguma jų nepritaria karui su Iranu, ypač iš anksto nesuderinus tokių veiksmų su Vašingtonu.

Sirijos kryžkelė

Sirijos konfliktas taip pat turėjo labai didelės įtakos Irano protestams. Pasak opozicinės iraniečių žiniasklaidos, bene pagrindinis demonstrantų lozungas buvo: "Pamirškite Siriją, galvokite apie mus."

Tai rimtas signalas M.Ahmadinejadui, kuris šiandien vienintelis iš Artimųjų Rytų lyderių vis dar palaiko Basharo al-Assado režimą. Pasirodo, Sirijos konfliktas labiau nei tikėtasi paveikė ne tik iraniečių nuotaikas, bet ir Teherano santykius su Izraeliu, JAV, Europa bei regiono valstybėmis.

Suerzinta Turkija

Praėjusią savaitę į konflikto mazgą, kuriame jau susipainiojo Iranas ir Sirija, buvo tiesiogiai įtraukta ir Turkija. Jos teritorijoje keletą kartų krito sviediniai, paleisti iš Sirijos. Turkija du sykius atsakė artilerijos ugnimi. Kol kas šio apsišaudymo nepavadinsi karu, nes iš tiesų šalis nebuvo užpulta. Tačiau faktas yra faktas - kažin kokie ne itin daug proto galių turintys vaikinai Sirijoje galbūt mėgina įtraukti Turkiją į konfliktą.

Turkija neskuba pradėti visaverčių karinių veiksmų, nes tai neišvengiamai reikštų invaziją į Siriją, bet ji nejuokais susierzinusi. Aiškus to požymis - šalies parlamento sprendimas suteikti armijai leidimą pradėti karinius veiksmus Sirijos teritorijoje, jei išpuoliai nesiliautų.

Jeigu taip įvyktų ir turkų armija peržengtų sieną, galima būtų sakyti, kad B.al-Assado valdymas tą pačią dieną ir baigtųsi. Turkija tikrai turi tam galių: tiek karinių, tiek ekonominių. Šalis sėkmingai išgyveno pasaulinę finansų krizę, o jos armija yra antra pagal dydį NATO kariuomenė po amerikiečių. Nepamirškime ir to, kad Turkijos pusėn turėtų stoti visas Aljansas - juk kalbama apie agresiją prieš vieną jo narių.

Tai turėtų suvokti ir B.al-Assadas. Logiškai mąstant jau po pirmo incidento Turkijos pasienyje Damaskas turėjo su ašaromis akyse pulti atsiprašinėti Ankaros, bet to nepadarė. Jis apskritai nieko nepasakė.

Sunerimusi Rusija

Vietoj Damasko prabilo Maskva. Pirmiausia Sergejaus Lavrovo vadovaujama Užsienio reikalų ministerija paragino Siriją paskelbti, kad išpuolis prieš Turkiją buvo atsitiktinumas, ir jis nepasikartos. Tačiau Damaskas toliau tylėjo. Po kurio laiko S.Lavrovas pranešė itin keistą žinią: neva Sirija "oficialiai" patvirtino Rusijai, kad incidentas iš tiesų buvo netyčinis. O jau Maskva "perdavė" šią informaciją visam pasauliui.

Rusija labai nenori, kad kiltų Turkijos ir Sirijos karas. Juk tada žlugtų B.al-Assadas, Rusija beveik garantuotai prarastų Tartuso karinę bazę, jos mėgstamas sąjungininkas Iranas netektų vienintelio draugo regione. Ne mažiau Maskva baiminasi ir to, kad Artimųjų Rytų regione savo pozicijas sustiprintų Turkija. Gal ir keistai skamba, kad tokia didžiulė valstybė kaip Rusija bijo Turkijos, tačiau taip yra. Maskvą siutina tai, jog Ankara tampa jai lygiaverte varžove Kaukaze, kurio respublikos (žinoma, išskyrus nepamainomą Rusijos ir Irano sąjungininkę Armėniją) labiau linkusios turėti reikalų su Turkija, o ne su Rusija, nes ši, atvirai sakant, kur kas mažiau europietiška ir kur kas agresyvesnė.

Stiprėjanti Turkija taip pat yra tam tikras įžeidimas Rusijos savigarbai ir nacionaliniam prestižui. Ko verta vien tai, kad prieš kelerius metus autoritetingiausi pasaulyje karybos ekspertai pareiškė, esą Rusijos karinis potencialas leistų jai apylygėmis jėgomis kariauti nebent su ta pačia Turkija.

Štai Maskvai ir tenka atsiprašinėti už Damaską, kuris šiandien gali "didžiuotis" savo svarba, - Sirija tapo svarbiausiu regione esamų ir potencialių konfliktų centru, nuo jos ima priklausyti ne tik Ankaros ir Maskvos, bet ir Teherano bei Tel Avivo politika.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"