TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sirija: tarp Rytų ir Vakarų

2013 10 17 6:00
Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija Sirijos konfliktą siūlo spręsti skirtingomis priemonėmis. iranreview.org nuotrauka

Nesibaigiant Sirijos pilietiniam karui, tebevyksta ir debatai, kokių priemonių – diplomatinių, karinių ar ir vienų, ir kitų – imtis tarptautinei bendruomenei arba jos pavieniams nariams. Portalas www.geopolitika.lt aptaria susiklosčiusią situaciją.

Karas Sirijoje, įsiplieskęs 2011 metų pavasarį, tebereikalauja aukų. Žuvusiųjų skaičius jau seniai perkopė 100 tūkst., namus palikti buvo priversti daugiau kaip 6 mln. gyventojų (iš jų apie milijoną vaikų), o zarino dujų ataka nusinešė daugiau kaip 1400 gyvybių.

Skirtingos pozicijos

Tikriausiai stipriausiu atsaku į situaciją Sirijoje galima laikyti JAV vyriausybės bandymą įtikinti tiek savo šalies piliečius, tiek tarptautinę bendruomenę „ribotų karinių veiksmų“ būtinybe, nubausti Basharą al-Assadą už panaudotą cheminį ginklą ir atgrasinti nuo tokių pat veiksmų ateityje – taip karinio įsikišimo tikslą apibūdino Baracko Obamos kabinetas. Rugsėjo pradžioje, Jungtinių Tautų (JT) ekspertams dar nepateikus išvadų apie zarino dujų ataką, B.Obama jau skubino Senatą įgalioti jį pradėti karinius veiksmus, be kurių, anot prezidento, tarptautinė bendruomenė tarytum lieka nebyli prieš cheminio ginklo panaudojimą.

G-20 šalių vadovų susitikime JAV taip ir nepavykus pasiekti konsensuso, vienas įdomesnių atsakų į šitokį spaudimą atėjo iš Rytų. Rusija šiame kontekste pasirodė kaip diplomatinio kelio šalininkė ir pasiūlė Sirijai tai, kas tarptautinės bendruomenės (bet ne Rusijoje) vadinama Kerry ir Lavrovo planu: atsisakyti savo cheminio ginklo arsenalo, kad šalis išvengtų karinių veiksmų grėsmės.

Rugsėjo 21-ąją, prieš paskirtą terminą, Sirija perdavė reikalingą informaciją Cheminio ginklo draudimo organizacijai, taip žengdama Rusijos ir JAV nubrėžto cheminio nusiginklavimo keliu.

Šalių veidmainiškumas

Stebina tiek Rusijos, tiek JAV veidmainiškumas. Žinoma, tai, kad abi šalys elgiasi veidmainiškai, nedaro jokios įtakos jų veiksmų padariniams, tačiau vis dėlto verčia kiek kitaip vertinti pačią situaciją. JAV atveju reikia paminėti du šitokios veidmainystės sluoksnius. Pirmas – tai savęs statymas į moralinio autoriteto, brėžiančio liniją, kada pasaulis jau negali toleruoti karo žiaurumų, poziciją. Žinoma, tiek režimo, tiek sukilėlių nužudytų, kankintų ar sužeistų žmonių gyvenimai tiesiog negali būti menkinami. Tačiau kai tokį vienareikšmį „ne“ cheminio ginklo naudojimui taria valstybė, naudojusi defoliantą „Agent Orange“ Vietname ir baltąjį fosforą Irake, prisiimtas moralinio autoriteto vaidmuo atrodo kiek groteskiškai.

Rusijos diplomatija – tarytum kita groteskiško medalio pusė. Kai Vladimiras Putinas kreipiasi į B.Obamą „The New York Times“ dienraštyje, apeliuodamas į tarptautinę teisę ir prašydamas iškeisti „jėgos kalbą“ į diplomatiją, kažkas čia atrodo mažų mažiausiai ne taip.

Paaiškinti, bent jau iš dalies, tokią Rusijos poziciją leidžia paprasta statistika. Štai 2011-aisiais, karui jau prasidėjus, Rusijos Sirijai parduotų ginklų bei raketų sistemų vertė siekė vieną milijardą JAV dolerių (nors dalies jų perdavimą šalis atidėjo iki 2014-ųjų vidurio), o dar 2009 metais Rusijos investicijos į Sirijos infrastruktūrą, turizmo ir energetikos sritis siekė daugiau kaip 19 mlrd. JAV dolerių. Prie visko pridėkime dar ir laivyno bazę – ir Rusijos susirūpinimo Sirijos ateitimi dilema aiškėja. Nors, žinoma, nereikia Rusijos interesų regione pervertinti. Net ir tokie dideli skaičiai Rusijos eksporto statistikoje pavirsta mažais žvelgiant tiek į visą ginklų eksportą, tiek į investicijų dydį.

Kaltųjų paieška tęsiasi

Kerry ir Lavrovo planas tarytum nustūmė į antrąją vietą ir JT cheminio ginklo ekspertų rezultatus: cheminis ginklas panaudotas, kurios pusės – nebuvo tiriama, nors švedų mokslininkas Ake Sellstromas tikina, jog zarinu užpildytos raketos – profesionalų (t. y. režimo pajėgų) darbas. Vakarai teigia, kad dujų ataka įvykdyta B.al-Assado režimo. Rusija tvirtina gavusi įrodymų iš tos pačios B.al-Assado vyriausybės, kad tai – vis dėlto sukilėlių darbas. Kaltųjų paieška, žinoma, turi tęstis: atsakingi už kraupiausią cheminio ginklo panaudojimo atvejį per pastaruosius 25 metus turi būti nubausti. Tačiau atrodo, kad Sirijai pradėjus vykdyti pažadą atsisakyti cheminio ginklo išteklių kalbos, kaip ją nubausti, pritilo.

Diplomatinės derybos įmanomos?

Vis daugiau diplomatinių priemonių iškyla į JAV karinių veiksmų nesudrumstą paviršių. Rugsėjo 22-ąją Sirijos nacionalinė opozicinių jėgų koalicija pareiškė sutiksianti sėsti prie siūlomų taikos derybų stalo ir tartis su B.al-Assado režimu, jei šių derybų rezultatas bus naujai suformuota laikinoji vyriausybė.

Kiek tikėtinas šitoks scenarijus, kuriame B.al-Assadas sėdasi prie derybų stalo? Atsakymas išties gali priklausyti nuo tarptautinės bendruomenės. Jau tai, kad Sirija sutiko sunaikinti savo cheminių ginklų arsenalą, kai kam skamba netikėtai. Tad gal griežtesnės diplomatijos ir karinės grėsmės mišinys išties pastūmėtų šalies vyriausybę pradėti kalbėtis su opozicija. Kitas klausimas – iš ko ta opozicija susidarytų. Sirijos nacionalinė koalicija nėra tie žmonės, kurie kaunasi šalies miestuose ir kasdien rizikuoja savo gyvybe. Ar laikytų juos teisėtais opozicijos atstovais besikaunantieji gatvėse? Ir kaip į opozicijos grupę sulipdyti liberalios demokratijos šalininkus ir „Al-Qaedos“ kovotojus?

Diplomatija vis dar lieka tuo scenarijumi, be kurio neįmanoma įsivaizduoti taikios Sirijos. Kada tai bus – priklauso tiek nuo pačios Sirijos politinių ir religinių frakcijų, tiek nuo pasaulio galingųjų. Ne tiekti ginklus, o siūlyti taikos derybų sąlygas: be tvirto pirmojo žingsnio sėkmingų tolesnių negali būti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"