TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sirijoje žūva senovės lobiai

2014 07 14 6:00
APSA nuotraukos

Pasisekė tiems, kurie spėjo nuvykti į Siriją dar prieš karą. Tai šalis, kaip reta kupina senovės paminklų, tūkstančių istorinio paveldo vietų, nuo Mesopotamijos iki viduramžių. Ypač gausu Sirijoje unikalių krikščionybės relikvijų. Visa tai baigia sunaikinti bombos, armija ir islamistai.

Kovą Sirijos oro pajėgos subombardavo geriausiai pasaulyje išlikusią kryžiuočių pilį Homso provincijoje - XII amžiaus "Krak des Chevaliers". Buvo aišku, kad jos strateginė padėtis - pilis saugo vienintelį koridorių iš vidurio Sirijos į pakrantę bei įėjimą į Libano Bekos slėnį - bus svarbi šiame kare lygiai taip pat, kaip buvo hospitaljerų riteriams kryžiaus žygių laikais. Ant elegantiškos gotikinės kryžiuočių arkados buvo iškaltas toks lotyniškas užrašas: "Malone, išmintimi ir grožiu gali džiaugtis, bet saugokis puikybės, kuri viena gali apjuodinti visus kitus". Iš tos arkados teliko griaučiai, kai buvo panaudoti MiG naikintuvai prieš pilyje įsitaisiusius maištininkus. Lotyniškas užrašas ištaškytas į šipulius.

Sviediniai pataikė į senovinės mečetės mozaikas.

Lapkritį artilerijos sviedinys, paleistas iš maištininkų kontroliuojamos teritorijos Damasko priemiesčiuose, smogė į neįkainojamas mozaikas, puošusias VIII amžiaus Didžiosios mečetės, Damasko dvasinio centro, fasadą. Mozaikos vaizduoja rojų su fantastiškais pastatais, apsuptais medžių ir sodų. Sirijos valdžia ėmėsi priemonių žalai pašalinti.

Kitas sviedinys pataikė į vakarinę Damasko tvirtovės sieną ir pramušė metro skylę neseniai restauruotos Sosto salės sienoje. Ši tvirtovė buvo didžiojo musulmonų karo vado Saladino būstinė, vadavietė ir aprūpinimo centras, iš čia Saladinas planavo savo mūšius, taip pat ir su kryžiuočiais. Dauguma iš dvylikos tvirtovės gynybinių bokštų ir erdvus vidinis kiemas buvo XII amžiaus.

Tranko antikinį miestą

Į šiaurės rytus nuo sostinės esančio senovės romėnų Palmyros miesto, įkurto oazėje, griuvėsiuose armija nutiesė kelią, sukasė žemių pylimus ir pristatė raketų paleidimo įrenginių imperatoriaus Diokletiano stovykloje. Sviediniai pataikė į senovinio miesto Belo šventyklos kolonas ir dvi iš jų nuvertė. Palmyros griuvėsiai Sirijoje yra viena iš nuostabiausių antikos paveldo vietų pasaulyje, perlas dykumos širdyje, o Belo šventovė - vienas iš reikšmingiausių to laikotarpio religinių pastatų Artimuosiuose Rytuose. Tai romėnų ir graikų, persų bei babiloniečių architektūros sintezė. Šventykloje buvo išlikę daug skulptūrų bei raižinių, įskaitant sceną, kurioje pavaizduoti kupranugariai ir nuo galvos iki kojų šydais užsidengusios moterys prieš šimtmečius iki islamo. Nėra žinoma, ar ši scena išliko ir ar ji sveika.

Šio minareto, po kuriuo buvo pranašo Zacharijo kapas, jau nebėra.

Sirijos ginkluotosios pajėgos įsitaisiusios ir visai netoli esančioje arabų Ibn Ma'ano viduramžių tvirtovėje. Iš ten atlekiantys sviediniai daužo ne tik antikos paminklus, bet ir senovinių alyvmedžių, datulių bei granatų plantacijas.

Smarkiai apšaudyta toliau į šiaurę esanti Alepo Didžioji mečetė, statyta VIII amžiaus pradžioje. Jos 50 metrų aukščio Seldžiuko minaretas, 1095 metų elegancijos šedevras, buvo laikomas vienu iš svarbiausių viduramžių Sirijos paminklų. Jis buvo pastatytas ankstesnės VI amžiaus Šv. Elenos katedros vietoje, jame buvo pranašo Zacharijo, Jono Krikštytojo (jis palaidotas Damaske) tėvo, kapas. Aukštas minaretas maištininkams buvo labai gera vieta žvalgymui ir snaiperių pozicijoms. Jis sugriuvo po nuolatinio apšaudymo 2013 metų kovą. Tai ne ką mažesnis praradimas nei kad Londonas būtų netekęs Big Beno. Alepo universiteto archeologijos studentai surinko nuvirtusius bazalto ir kalkakmenio blokus ir sudėjo saugioje vietoje, kad karui pasibaigus galėtų panaudoti bokšto rekonstrukcijai.

Nušluoti nuo žemės paviršiaus

Alepo turgai, vingiuotomis alėjomis nusidriekę daugiau kaip 12 kilometrų, vietomis išlikę nuo XIII amžiaus, buvo laikomi nuostabiausiais visuose Artimuosiuose Rytuose. Jie ne tik traukė turistus, bet ir buvo dar II amžiuje prieš Kristų įsteigto miesto komercinė širdis.

Islamistai plaktukais daužė senovines skulptūras.

Maištininkų armija įsteigė savo būstinę prie senojo turgaus ir taip pavertė jį bombardavimų taikiniu. Per vieną bombardavimą užsidegė elektros pastotė, liepsnos beregint išplito ir per kelias valandas pelenais pavertė turgaus galerijas, medines duris, prekių sandėlius. Dūmais virto daugiau kaip 35 tūkst. žmonių pragyvenimo šaltinis.

Po Damasko ir Alepo trečias didžiausias Sirijos miestas yra Homsas, jame daugybė fabrikų ir naftos perdirbimo gamyklų. Strateginė šio miesto padėtis kelių ir geležinkelių susikirtimo vietoje nepaliko abejonių, kad dėl jo virs kova.

Homso senamiestis, kaip nė vienas kitas Sirijos miestas, nukentėjo nuo bombardavimų iš oro. Nuo žemės paviršiaus nušluota daugybė senovinių pastatų, įskaitant bažnyčias bei vienuolynus. Vienoje jų buvo saugojama Mergelės Marijos relikvija. Kaip senovinė Emesa, šis miestas buvo svarbi ankstyvoji krikščionių vyskupija, krikščionys ir musulmonai čia buvo labai gerai integruoti daugybę šimtmečių, o per šį karą kovėsi petys į petį iki pat šių metų gegužės, kai apgultis baigėsi.

Sviediniai baigia sudaužyti geriausiai pasaulyje išlikusią XII amžiaus kryžiuočių pilį.

Tolyn į pietus esančios Bosros, kuri kadaise buvo Romos Arabijos provincijos sostinė, II amžiaus romėnų amfiteatras yra didžiausias ir geriausiai išlikęs Artimuosiuose Rytuose. Visai greta arabai XIII amžiuje įsirengė fortą. Per šias kovas jį užėmė armijos snaiperiai, langai užversti smėlio maišais, iš čia apšaudomi maištininkai Bosros senamiestyje.

Islamistai pelnosi ir naikina

Garsieji archeologiniai Mesopotamijos piliakalniai, turtingos žmogaus ankstyvosios istorijos saugyklos, kurias atsargiai tyrinėjo tokie archeologai kaip Agathos Christie vyras Maxas Mallowanas, dabar sistemiškai rausiami su sunkiąja technika, kad papildytų Islamo valstybės kovotojų kišenes. Kai kurie senovės radiniai iškeičiami į ginklus arba grynuosius, kiti, ypač tie, kurie vaizduoja dievybes, islamistų laikomi eretiškais ir naikinami. Islamistai sudaužė senovės Asirijos skulptūras, liūtų atvaizdus, sufijų ir šiitų šventyklas Rakos provincijoje, kur Islamo valstybė, anksčiau vadinusis ISIL, turėjo savo būstinę. Nelegalūs kasinėjimai tokiose vietose visuomet buvo problema, bet dabar apskritai niekas neprižiūri. Panašūs dalykai dėjosi ir Irake po 2003 metų JAV vadovaujamos invazijos, bet tuomet Jungtinės Tautos priėmė rezoliuciją, draudžiančią prekybą antikvariatu. Tai šiek tiek padėjo, kai kurios kontrabanda išgabentos vertybės buvo konfiskuotos. Sirija panašios apsaugos negavo. UNESCO gali veikti Sirijoje tik su Sirijos režimo leidimu, o jis nėra gautas.

Sugriautos Belo šventyklos kolonos antikiniame Palmyros mieste.

Sirijos lobynas

Ką nors daryti imasi jaunų Sirijos akademikų, archeologų ir savanorių grupės, tokios kaip Sirijos Archeologijos Apsaugos Asociacija (APSA). Jos dokumentuoja žalą ir mėgina apsaugoti paminklus statydamos užtvarus, kurie pridengtų nuo apšaudymo ir vandalizmo. Savanoriai fotografuoja vertingus objektus, kad bent taip apsaugotų nuo sunaikinimo kultūrinį Sirijos tapatumą.

Galima sakyti, kad labai pasisekė tiems, kuriems pavyko aplankyti Siriją dar iki šio karo, pratrūkusio prieš trejus metus. Kultūrinis paveldas šioje šalyje yra gniaužiantis kvapą. Sirija turi šešis objektus, įtrauktus į UNESCO pasaulio paveldą. Tai - senasis Damasko miestas, Palmyros vietovė, senovės Bosra, senasis Alepo miestas, "Krak des Chevaliers" ir Saladino pilys bei senovės Bizantijos kaimai Šiaurės Sirijoje. Dar 12 objektų buvo sąraše, laukiančiame UNESCO svarstymo.

Tokie buvo įstabieji Alepo turgai, tiek iš jų teliko.
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"