TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sirijos konflikto šalių laukia išbandymas

2016 03 15 6:00
Damasko gatvėse gausu prezidento Basharo al-Assado atvaizdų. Reuters/Scanpix nuotrauka

Vakar Ženevoje prasidėjo derybos siekiant užbaigti Sirijos pilietinį karą, kuris nusinešė per 270 tūkst. žmonių gyvybių ir privertė apie 11 mln. sirų palikti savo namus. Konflikto šalims sunkiai sekėsi tartis dėl derybų darbotvarkės, tad vilčių, kad jos sugebės greitai paversti laikinas paliaubas tvaria taikos sutartimi, mažai.

Derybos prasidėjo šio konflikto pradžios penktųjų metinių išvakarėse. Prieš karą Sirija buvo vidutinių pajamų šalis, ji garsėjo išskirtiniu svetingumu, įmantria virtuve, įspūdingais senoviniais miestais. Taikius sirų protestus paskatino Arabų pavasaris. Iš pradžių niekas nenumanė, kad neramumai peraugs į ilgą ginkluotą konfliktą.

Numatyti trys etapai

Vyriausybė ir pagrindinė opozicijos grupė – Aukštasis derybų komitetas (ADK) – sutiko dalyvauti naujajame derybų procese. Iš viso numatyti trys etapai. Pirmasis turėtų trukti iki kovo 24 dienos. Jungtinių Tautų (JT) taikos pasiuntinys Staffanas de Mistura pažymėjo, kad daugiausia dėmesio bus skiriama Sirijos politinei ateičiai.

Analitikai sako, kad daug kas pasikeitė, kai vasarį žlugo vėliausias netiesioginių derybų ratas, bet klausimai dėl prezidento Basharo al-Assado likimo ir planų surengti rinkimus per 18 mėnesių tebėra didelės kliūtys susitarimui dėl taikos veiksmų plano.

Režimo oponentai abejoja, ar B. al-Assadas leis surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus. Jų manymu, vyriausybė švaistosi pažadais tik norėdama pagerinti derybų poziciją ir parodyti, kad yra demokratinė valstybė. ADK ne kartą sakė, kad dabartinis šalies vadovas privalo pasitraukti, jeigu režimas nori per šias derybas susitarti dėl taikos.

Vyriausybė dėstė sąlygas

Damaskas nurodė, kad bet kokie mėginimai pašalinti iš posto B. al-Assadą bus laikomi neperžengtina „raudona linija“. „Jeigu opozicija toliau laikysis šio požiūrio, jiems nėra jokios priežasties atvykti į Ženevą“ , – sakė Sirijos užsienio reikalų ministras Walidas Muallemas.

Sirijos vyriausybės delegacija opozicijos delegacijos lauks ne daugiau kaip 24 valandas. W. Muallemas reikalavo, kad ADK dalyvautų derybose JT būstinėje Ženevoje, pašiepdamas jo atstovus dėl laiko leidimo viešbučiuose per pastarąjį derybų ratą, kuris žlugo vasarį. Anuomet opozicijos delegacija į Šveicariją atvyko pusantros paros vėliau negu vyriausybės ir dar dvi dienas laukė, kol ryžosi atvykti į JT būstinę.

Vakarų galybės priekaištavo Damasko režimui dėl tokių išankstinių sąlygų. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry sakė, kad Sirijos užsienio reikalų ministras tokiais pareiškimais mėgino sužlugdyti taikos procesą ir aiškiai stengėsi pasiųsti atgrasančią žinią. JAV diplomatijos vadovas ragino svarbią Sirijos režimo sąjungininkę Rusiją sudrausminti Damaską.

Ekspertai abejoja sėkme

Vasario 27-ąją paskelbtų laikinų paliaubų buvo iš esmės laikomasi, nors abi šalys kaltino viena kitą pažeidimais. Tai suteikė šiokį tokį atokvėpį karo nuniokotos Sirijos žmonėms, o humanitarinė pagalba galėjo pasiekti apie 150 tūkst. sirų, gyvenančių apsiausties sąlygomis.

Vis dėlto ekspertai abejoja, ar šios derybos apskritai įsibėgės. Net jeigu tai pavyktų pasiekti, neaišku, ar sutarties bus laikomasi, mat šiame sudėtingame konflikte dėl dominavimo varžosi daug grupių.

Beirute įsikūrusio Libano Amerikos universiteto politologijos profesorius Basselis Salloukhas pažymėjo, kad dabartinės derybos veikiau yra šiame konflikte dalyvaujančių užsienio jėgų forumas. „Sirijos konflikto likimą lems Rusijos ir JAV strateginiai interesai, o ne šios šalies žmonių siekiai“, – nurodė jis. Iranas ir Rusija palaikė Sirijos režimą: aprūpino jį ginkluote ir rengė aviacijos smūgius. Tuo metu JAV, Europa ir Teherano regioninė varžovė Saudo Arabija teikė pagalbą opozicijai.

Oklahomos universiteto Artimųjų Rytų studijų centro direktorius Joshua Landisas konstatavo, kad taikos susitarimo nepavyksta pasiekti dėl didelių ideologinių ir teritorinių skirtumų. Jo teigimu, visi konflikto dalyviai yra visiškai priklausomi nuo savo rėmėjų, todėl privalo vykdyti visus savo ginklų tiekėjų norus.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"