TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šiukšlėse skęstanti sostinė

2012 03 25 17:55

2011 metų gruodžio 31-osios vidurnaktis Meksikos sostinės Meksiko Sičio gyventojams reiškė ne tik naujų metų pradžią. Tai buvo ir didžiausio pasaulyje šiukšlių sąvartyno Bordo Poniente uždarymo momentas. Ir šiukšlių "potvynio" pradžia.

Marcelo Ebrardas, Meksikos sostinės burmistras, gruodžio antroje pusėje skelbdamas sprendimą uždaryti Bordo Poniente, pavadino jį istoriniu. Keliolikos mėnesių perspektyvoje tai pavers vieną labiausiai užterštų miestų pasaulyje žaliausia sostine. Jeigu ne pasaulio, tai bent Lotynų Amerikos.

N.Ebrardas, Demokratinės revoliucijos partijos narys, iš tikrųjų turi šansų patekti į istoriją. Tačiau kaip valdžios atstovas, kuris palaidos sostinę šiukšlių kalne. Priežastis? Miesto valdžia, uždarydama sąvartyną, pamiršo pasirūpinti alternatyvia vieta atliekoms. Banalu? Vis dėlto...

Prieš pat Naujuosius metus paaiškėjo, kad derybos su sąvartynų operatoriais kitose vietose vis dar tęsiasi. O firmų, kurios turėjo priimti ir deginti dalį šiukšlių, pažadai pasirodė besą planai, skirti tolimai ateičiai, o ne artimiausioms dienoms. Taigi šiukšlės iš Meksiko tiesiog neišvežamos ir vis storesniu sluoksniu užkloja gatves, nedarydamos išimčių prabangiam Kojoakano rajonui, prasta šlove garsėjančiam Tepito ir net turistų minių kasdien apgultam istoriniam centrui.

Turint omenyje gyventojų skaičių (arti 25 mln.) ir jų tankumą (pirma vieta pasaulyje), nesunku įsivaizduoti, kad šiukšlių problema beregint pasiekė apokalipsės mastą. Sostinė kasdien pateikia 13 tūkst. tonų atliekų. Pusė jų iki šiol patekdavo į Bordo Poniente, 300 futbolo aikščių dydžio sąvartyną, 1985 metais įkurtą toje vietoje, kur Kolumbo laikais tyvuliavo ežeras. Šiandien atliekų ežero gylis kai kuriose vietose siekia iki 17 metrų. Arti esančios sostinės gyventojai jau panikuoja, kad neilgai trukus jų miestas atrodys kaip Bordo Poniente.

"Mano namo kiemu jau neįmanoma pereiti, - skundėsi žurnalistui Iirma Cruz, prabangaus Polanko kvartalo gyventoja. - Jeigu valdžia nieko nedarys, pradėsiu versti šiukšles į gatvę, taip kaip kiti", - pridūrė ji. "Atliekų kalnuose kunkuliuoja juodųjų tarakonų spiečiai ir žiurkių ordos, kas kiek laiko per juos persirita benamių šunų ir kačių gaujos. Nereikia pridurti, jog viskas taip dvokia, kad verčiasi skrandis, - sako Jose Vargasas, gyvenantis Kondesoje, studentų kvartale. - Meksikas, atrodo, ir kvepia lyg kažkokio karo frontas."

Šiukšlininkų skruzdėlynas

Viena po kitos nutraukė darbą trys firmos, surenkančios, išvežančios ir rūšiuojančios šiukšles, kuriose dirbo apie 20 tūkst. žmonių. Iš sostinės gatvių dingo būdingi "pepenadores", kurie kasdien už smulkų atlygį surinkdavo šiukšles prie namų, sukraudavo į savo maišus, o vėliau nustatytose miesto vietose - į sunkvežimius, važiuojančius į Bordo Poniente. Čia nemetama šiukšlių į konteinerius, nes niekas jų neištuštintų.

Beje, nustatytu laiku rajone pasirodydavo šiukšliavežės, bet jos nestodavo prie namų. Reikėdavo pasivyti mašiną ir sviesti į ją šiukšles. Arba laukti "pepenadores". Bordo Poniente uždarymas tiems žmonėms tapo tragedija. Jiems tai buvo ir darbas, ir namai, visas jų pasaulis. "Ką jiems dabar daryti? Persikvalifikuoti? Vogti? Užpuldinėti turistus?" - retoriškai klausia Luisas Rojasas, vienos iš trijų firmų, anksčiau išvežiodavusių šiukšles, šefas.

"Šiukšlių karaliaus" paveldėtojai 

Bordo Poniente uždarymas - tai problema ir trims asmenims, vadovaujantiems firmoms, kurios valydavo miestą, - Luisui Rojasui, Pablo Tellezui ir Guillerminai de la Torre. Žodis "firma" šiuo atveju šiek tiek klaidina. Tiksliau skambėtų "gangas, gauja". Šitie trys asmenys pasidalijo pelningą šiukšlių verslą 1987 metais po Rafaelio Gutierrezo Moreno mirties. Pasak legendos, Moreno gimė šiukšlyne ir šeštojo dešimtmečio pabaigoje beatodairiškų žmogžudysčių, bauginimų ir papirkinėjimo būdu paėmė į savo rankas visą Meksiko miesto atliekų ūkį, kuris iki tol funkcionavo kaip "laukinis".

Moreno suvokė, kad per šiukšles galima praturtėti. Jo pavardė netrukus tapo turtuolio sinonimu, legenda virto ir jo puikybė. Jis prievarta iškeldino žemdirbius iš Iztapalatos (dabar tai vienas iš šešiolikos Federalinės apygardos rajonų), kad... ten pastatytų gyvenvietę savo "pepenadores". Garsėdamas diskutuotinu skoniu papuošė savo priešakinius dantis deimantais.

Moreno tapo toks galingas, kad Meksiką valdžiusi Institucinė revoliucinė partija (PRI) pasiūlė jam vietą rinkimų sąrašuose. "Šiukšlių karalius" be problemų tapo deputatu. 1987 metais jį nužudė viena iš meilužių ir kilo kruvinas karas tarp Moreno našlės ir sukilusių "kapitonų". Tai buvo pirmas atvejis, kai sostinės valdžia drįso įsikišti į šiukšlių verslą. Derybomis ir grasinimu panaudoti kariuomenę burmistras privertė šalis taikytis.  

Pasirodė, kad pinigų, mokamų už šiukšlių išvežimą, už mėšlą ir statybines medžiagas, iš atliekų užtenka trims gaujoms. Neoficialiais apskaičiavimais, "firmos" uždirba apie 100 mln. pesų (apie 40 mln. litų) kasmet. Trys šiukšlių kunigaikštukai, galintys mobilizuoti keliolika tūkstančių atliekų rinkėjų, nesitaikys su tokiu smūgiu per kišenę.

Kai buvo rengiamas tas reportažas, Bordo Poniente atrodė dar baisiau negu paprastai. Apokaliptinio kraštovaizdžio neatgaivina klajojantys šiukšlininkai. Nuo puvimo dujų sustingusio oro virš 76 mln. tonų atliekų, suverstų per dešimtmečius, nesudrebina sunkvežimis ar buldozeris. Didžiausias pasaulio sąvartynas tarsi mirė. O gal tiktai akimirkai prigludo, kad prarytų Meksikos miestą, kaip tarpusavy kuždasi "pepenadores".

 

Parengė OSVALDAS ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"