TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šiuolaikinės baltarusių kalbos paradoksai

2015 01 06 6:00
Baltarusių tradicijų ir kalbos puoselėjimas - vienas šalies nepriklausomybės garantų. AFP/Scanpix nuotrauka

Pastarojo surašymo, kuris vyko 2009 metais, duomenimis, baltarusiai sudarė 83,7 proc., rusai – 8,3 proc., lenkai – 3,1 proc., ukrainiečiai – 1,7 proc., žydai ir lietuviai – po 0,1 proc. šalies gyventojų. Baltarusijos savitumą lemia dvi valstybinės kalbos: baltarusių ir rusų. Antroji labiausiai paplitusi visose gyvenimo srityse. Šalies kalbinės situacijos paradoksai aptariami portale geopolitika.lt publikuotame Viktoro Odinočenkos straipsnyje.

Rusų kalbos populiarumą pirmiausia lemia politinės priežastys. Sovietų Sąjungoje buvo stengiamasi sukurti naują sociumą – sovietinę tautą, turinčią bendrą kultūrą. Kartu neoficialiai siekta, kad šios tautos kalba taptų rusų. Niekinamo požiūrio į baltarusių kalbą pėdsakų Baltarusijoje galima pastebėti dar ir šiandien.

Populiariausia mišri kalba

Pamažu Baltarusijoje susiformavo tam tikra dvikalbystė: dauguma gyventojų šnekėjo vadinamąja trasianka. (Tai baltarusiškas žodis, reiškiantis šieno ir šiaudų mišinį.) 2011 metų duomenimis, apie 88,37 proc. respondentų kasdieniame gyvenime vartoja mišrią baltarusių ir rusų kalbą, 11,22 proc. – rusų, 0,41 proc. – baltarusių.

Per surašymą 1989 metais, dar prieš žlungant Sovietų Sąjungai, 65,6 proc. Baltarusijos gyventojų kaip savo gimtąją kalbą nurodė baltarusių. Rusų kalba buvo gimtoji 31,9 proc. žmonių. Paskelbus nepriklausomybę šalyje pradėta vykdyti nacionalinės kalbos atgaivinimo politika. 1994 metais priimta Konstitucija nustatė, kad baltarusių kalba yra valstybinė kalba.

Situacija pasikeitė, kai į valdžią 1994-aisiais atėjo Aliaksandras Lukašenka. Jis inicijavo referendumą, kurio vienas klausimų buvo susijęs su valstybinės kalbos statuso suteikimu ne tik baltarusių, bet ir rusų kalbai. Tai lėmė kelios priežastys. Visų pirma, prezidento politinis oponentas Baltarusijos nacionalinis frontas į savo programą buvo įtraukęs nuostatą, kad baltarusių kalba turi būti vienintelė valstybinė kalba. Antra, A. Lukašenka pradėjo suartėjimo su Rusija politiką. Be to, lyderis siekė išsilaikyti valdžioje, todėl jam reikėjo užsitikrinti daugumos gyventojų paramą. Viešosios nuomonės tyrimai tada rodė, kad daugiau kaip pusė šalies piliečių pasisako už dvi valstybines kalbas.

Referendume dalyvavo 64,8 proc. gyventojų. Už valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai balsavo 83,3 proc., prieš – 12,7 proc. rinkėjų.

Trūksta specialistų

Nuo tada baltarusių kalbos padėtis tik blogėjo. Oficialiais duomenimis, 2013 metais šalyje baltarusių kalba mokėsi 16,4 proc. moksleivių ir 11,4 proc. darželinukų, aukštosiose mokyklose – 0,2 proc. studentų. Pedagogų, kurie galėtų mokyti baltarusių kalba, universitetuose nerengiama, jauni mokytojai, patekę į baltarusiškas mokyklas, paprastai ima dėstyti rusiškai.

Dar labiau situaciją blogina tai, kad norinčiųjų studijuoti baltarusių filologiją jau kelerius metus trūksta. Kultūros ministerijos įstaigose baltarusių kalba vartojama vis rečiau. Didesnė dalis bibliotekų ir muziejų darbuotojų šneka rusiškai. 2011 metais tik 9 proc. išleistų knygų ir brošiūrų turėjo baltarusiškus pavadinimus, tik 17 proc. žurnalų ir kitų periodinių leidinių buvo leidžiami baltarusių kalba. Pagrindinė kalba Baltarusijos televizijoje – rusų, o žmonių, skaitančių baltarusiškas knygas, 2013–2014 metais sumažėjo nuo 14 iki 5 procentų.

Požiūris keičiasi

Tačiau dauguma Baltarusijos gyventojų kategoriškai pasisako prieš tai, kad šalyje būtų tik viena valstybinė kalba – rusų. Kalbinė situacija šioje valstybėje tam tikru požiūriu yra paradoksali. Nors didesnė dalis baltarusių pripažįsta, kad kasdieniame gyvenime vartoja arba mišriąją trasianką, arba rusų kalbą, jiems gimtoji kalba tebėra baltarusių.

Pastaraisiais metais keičiasi ir valstybės vadovybės požiūris į baltarusių kalbą. Tai pirmiausia lemia išoriniai veiksniai, ypač didėjanti Rusijos grėsmė Baltarusijos suverenitetui. Dabar ten teigiama, jog baltarusių ir rytinių ukrainiečių tautų nėra – tai tik dirbtinės konstrukcijos, kurias sukūrė bolševikai. Atitinkamai nėra nė baltarusių ir ukrainiečių kultūrų, esą jų kalbos – tik rusų kalbos dialektai.

Daugėja baltarusių kalbos viešajame gyvenime: ja pradėti rašyti gatvių pavadinimai, skelbimai viešajame transporte. Mieste atsirado baltarusių kalbą propaguojančių reklamos skydų.

Oficialaus požiūrio į baltarusių kalbą lūžis įvyko, kai Rusija gretimoje Ukrainoje pernai aneksavo Krymą. Baltarusijos vadovybė įvertino tai kaip grėsmę valstybės suverenitetui. Tokioje situacijoje į baltarusių kalbą imta žiūrėti kaip į vieną iš šalies nepriklausomybės veiksnių. Todėl kai kurie Baltarusijos lyderiai viešai išreiškė jai paramą.

Pernai balandžio mėnesį A. Lukašenka savo metiniame pranešime pabrėžė, kad jei „baltarusiai pamirš savo kalbą, jie nustos būti tauta“. Vėliau, liepos 3-iąją, Nepriklausomybės dienos proga jis pasakė kalbą baltarusiškai, ir tai buvo labai neįprasta. Be to, šalies ministras pirmininkas surengė vyriausybės posėdį baltarusių kalba, o vicepremjeras per darbo grupės susirinkimą, skirtą kompleksinei švietimo sistemos analizei, pareiškė: „Bus siaubinga, jei prarasime savo kalbą. Kuo tada skirsimės nuo savo kaimynų? Baltarusijos pilietis privalo mokėti dvi valstybines kalbas.“

Taigi reikia tikėtis, jog artimiausiu metu Baltarusijos vadovybė vykdys baltarusių kalbos paramos politiką. Greičiausiai tai reikš, kad baltarusių ir rusų kalboms plisti bus sukurtos vienodos sąlygos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"