TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šizofreniška Europa - tarp vilčių ir nusivylimo

2014 01 08 6:00
Kijeve plevėsuojančios ES vėliavos stebina europiečius, kurių nemeilė ES pastaruoju metu vis didėja. Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjunga (ES) yra svajonė Rytų Europos tautoms, bet vis didesnis nusivylimas jos įkūrėjams - pastaruoju metu šis paradoksas ypač išryškėjo.

Tarp euroskeptikų tarpsta ksenofobija ir būgštavimai, susiję su ekonomikos krize, o Rygoje griaudėjo saliutai Latvijai įsivedus eurą. Londono ir Frankfurto oro uostuose atmosfera įtempta - britai ir vokiečiai su siaubu laukia darbininkų iš Bulgarijos ir Rumunijos nuo sausio 1-osios pasibaigus visiems pereinamojo laikotarpio darbo apribojimams šių šalių piliečiams. Kijevo aikštė iškart po Naujųjų vėl sumėlynavo Ukrainos ir ES vėliavomis - ten atsinaujino proeuropietiški protestai. Italijos "La Repubblica" rašo, jog tokia į Naujuosius metus įžengusi Europa atrodo tarsi apimta šizofrenijos.

Tirpstanti gerovė

Už savo išorės sienų ES šviečia tarsi švyturys - ambicijų ir vilčių, kad gyvenimas bus geresnis. Imigrantų srautai iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos nesenka. Tie žmonės rizikuoja gyvybe ir dažnai jos netenka, kad tik pakliūtų į Pažadėtąją žemę. Minios Ukrainoje vos nesukėlė pilietinio karo, kad tik šalis neprarastų ryšių su Europa ir nepakliūtų po Maskvos letena, kaip jau buvo praeityje.

Jūra mėlynų ES vėliavų Kijeve Senojoje Europoje atrodė tikra anomalija, į tai daug kas atkreipė dėmesį. Senojoje Europoje nemeilė didžiausio pokario projekto simboliams tik didėja. Visi - nuo olandų iki portugalų - keikia ES ir eurą dėl sparčiai prarandamos gerovės, kuri iki pastarosios krizės darė Europą privilegijuotųjų pasauliu. Algos, pensijos, išmokos ir daugybė visokių kitokių garantijų tirpsta it pernykštis sniegas, bent jau kol kas neatrodo, kad dabartinės ir ateinančios kartos galės turėti tą patį. Ir vis tiek gyvenimo lygis bei tvarka ES lieka tas geidžiamiausias tikslas, kurį svajoja pasiekti daugybė ES supančių valstybių.

Išgaravęs solidarumas

Kai europiečiui kertama per jo kišenę, mažėja ir jo solidarumas. O šis jausmas ir buvo toji varomoji jėga, kuri leido sukurti bendrus Europos namus - ES sutartyse kalbama apie Europos "bendrą likimą". Dabar girdime, kad Didžioji Britanija jau nori išstoti iš ES, o visose kitose ES valstybėse politikai rengiasi dešiniųjų populistų cunamiui. Būgštaujama, kad per Europos Parlamento rinkimus, kurie jau ant nosies, dešinieji populistai, priešiškiausi ES, gaus trečdalį balsų - to dar niekada nėra buvę. Dešinieji populistai visose ES šalyse palaiko antieuropietiškas žmonių nuotaikas, nusiteikimą prieš imigrantus, Briuselio biurokratus, Briuselio taisykles ir panašius dalykus.

Praėjus 15 metų nuo tada, kai buvo sukurtas euras, Latvija nuo sausio 1 dienos tapo 18-a euro zonos nare ir turėtų būti pavyzdžiu visiems kitiems. Mat 2008-2009 metais šalis išgyveno didžiausią finansų krizę, bet, kitaip nei graikai ir kiti "senieji" europiečiai, latviai išgėrė karčiausią visų griežtų priemonių, kurių reikalavo Briuselis, taurę iki dugno. Ir tai padarė itin ryžtingai ir kantriai. Todėl šiandien Latvijos ekonomikos augimas siekia 4 proc. bendrojo vidaus produkto, o nedarbas - žemesnis už Europos vidurkį.

Pikčiausia latviams turėtų būti dėl to, kad dabar, kai įsivedė eurą, jie turės padėti daug geriau už juos gyvenantiems graikams, kurie gauna kelis kartus už latvius didesnes algas ir pensijas, bet taupymo reformų priimti nenori.

Barbarų ordos

Į Senąją Europą Naujieji metai atrideno naują įtarimų, baimių ir nekantrumo bangą. Tai pirmiausia susiję su rumunais ir bulgarais, kurių Londone laukta it barbarų, užgrobsiančių darbo vietas ir išgraibstysiančių socialines pašalpas. Britų premjero Davido Camerono neveikia iš Briuselio sklindantys raminimai, kad ES jau ir iki sausio 1 dienos dirbo 3 mln. imigrantų iš šių šalių, kažin ar tas skaičius labai didės. Pirmosios dienos parodė, kad Briuselis gal ir teisus, nes į Didžiąją Britaniją neatskrido pilni lėktuvai darbo ieškančių čigonų. Be to, Europos Komisija paskelbė, kad šiuo metu Europoje yra maždaug 2 mln. laisvų darbo vietų. Bet veltui - britų žurnalistai vis tiek skubėjo į oro uostus apklausti ordų atėjūnų. Regis, nutvėrė tik vieną, kuris akimirksniu tapo visos šalies televizijos žvaigžde.

Tačiau paranoja Jungtinėje Karalystėje neslūgsta. Naujausia BBC apklausa parodė, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai britų nori sumažinti imigracijos mastus, nors beveik pusė mano, kad tai bus žalinga ekonomikai.

Tad koks vis dėlto bus 2014-ųjų metų Europos veidas? Ar šventiškas ir optimistinis, kaip Rygos, ar išsigandęs ir persikreipęs, kaip Hitrou oro uosto? Du šizofreniškos Europos veidai mainosi ir kaunasi vienas su kitu visus pastaruosius šešerius metus, kai prasidėjo krizė ir susvyravo visos ES vertybės. Toji šizofrenija nebus išgydyta ir šiais metais. Ilgas Europos vidaus karas su savimi pačia dar nepasiekė finalinės stadijos.

BBC, "La Repubblica", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"