TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Skaidrus privatizavimas - prielaida geriau gyventi

2011 metais Lenkijos pajamos, gautos iš valstybės turto privatizavimo, sudarė 13 mlrd. zlotų. Tiesa, tikėtasi kiek didesnės sumos - 15 mlrd., tačiau dėl sudėtingų kapitalo rinkos sąlygų antrąjį praėjusių metų pusmetį dalį numatytų privatizuoti objektų teko atidėti. Lenkijoje šis procesas vyksta gana skaidriai ir valstybė iš to turi daug naudos. 

Nors dar 2002 metais Lenkijoje buvo paskelbta, kad privatizavimo programa jau įvykdyta 90 proc., paklaustas, ar privatizavimas eina į pabaigą, Iždo viceministras Pawelas Tamborskis tik nusijuokia: "Privatizacija turbūt niekada nebus baigta." 

Viceministras veikiausiai to ir norėtų, nes Lenkijos iždo ministerija, savotiškas Lietuvos turto fondo atitikmuo, tuomet turėtų darbo nuolat. Sumanę imtis privatizavimo lenkai nutarė, jog tam, kad jis vyktų sėkmingai, būtina įkurti ministeriją gana keistu mums, lietuviams, pavadinimu.

Mat išgirdus apie Iždo ministeriją pirmiausia į galvą ateina mintis, jog ji tvarko valstybės finansus. Tačiau tam lenkai turi Finansų ministeriją. Vis dėlto Iždo ministerijos įkūrimas pasitvirtino, nes ji ėmėsi rengti objektus privatizuoti per Varšuvos vertybinių popierių biržą. Nors tai yra sunkus darbas, reikalaujantis gero pasiruošimo ir gana ilgai trunkantis, užtat valstybei duodantis naudos.

Žlugus komunizmui, 1990 metais lenkai iš karto ėmėsi ekonomikos liberalizavimo, o tai paskatino verslo plėtrą. Tuomečio finansų ministro Leszeko Balcerowicziaus reformos giliai įsirėžė į lenkų atmintį. Vakarai ir dalis Lenkijos politikų jomis džiaugėsi, nes jos, nors ir buvo skausmingos, padėjo atsigauti ūkiui.

Tačiau netrūko ir manančiųjų kitaip. Dar ir šiandien, kai auganti Lenkijos ekonomika rodoma kitoms valstybėms pavyzdžiu, paprasto lenko paklausus, kaip jis vertina L.Balcerowiczių, galima išgirsti atsakymą: "Tai žmogus, kuris pusę šalies gyventojų paliko be darbo."

Nedarbas iš tiesų labai ilgai buvo didžiausia Lenkijos rykštė ir tik pastaruoju metu jis sumažėjo iki 10 proc., o tai vis vien gana daug. Labiausiai savo padėtį valstybė pagerino tuomet, kai Europa ėmė grimzti į krizę. Lenkija nebuvo zloto pririšusi prie euro, ir šiuo metu jos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas - didžiausias Europoje.

Tačiau reformos sveikatos apsaugos ir švietimo srityse, taip pat įvykdyta pensijų reforma baigėsi iššūkiu šalies biudžetui. Lenkijos valstybės skola, nors ir mažesnė nei daugelio Europos Sąjungos šalių, 2011 metais sudarė 56,3 proc. BVP ir reikės nemažų pastangų jai suvaldyti.

Gana audringai protestavusiems lenkams teko susitaikyti su tuo, kad pradedamas iki 67 metų ilginti pensinis amžius. Vyriausybė gyventojams aiškina, kad tolesnė krašto plėtra priklausys nuo to, kaip sėkmingai bus užbaigta privatizacija, kaip sparčiai toliau mažės nedarbas ir kaip bus surenkami mokesčiai į biudžetą, pati skirdama prioritetus eksporto skatinimui ir biudžeto deficito mažinimui.

Užtat žlugus socializmui lenkams pavyko sukurti dinamišką kapitalo rinką, nes jie ėmėsi privatizuoti įmones per Varšuvos vertybinių popierių biržą. Tai ne tik sustiprino pačią biržą ir pridėjo jai likvidumo, bet ir leido išvengti nusikaltimų bei korupcijos, lydėjusių šį procesą kitose pokomunistinėse šalyse. Tiesa, svarbiausiais investuotojais tapo užsieniečiai. Ir nors šitaip į Lenkiją atėjo daug garsių pasaulio bendrovių, šiandien jos jau sulaukia kritikos, nes užsieniečiai pirmiausia rūpinasi savais interesais, o tik paskui Lenkijos.

Šiuo metu privatizacija vykdoma pagal vyriausybės patvirtintą 2012-2013 metų planą, kuris apima 300 įmonių. 85 proc. jų bus privatizuotos visiškai, likusius 15 proc. sudarys bendrovės, kuriose valstybė išsaugos kontrolinį akcijų paketą - tai energetikos, finansų ir gynybos sektorių įmonės. Visos jos taip pat bus privatizuotos per Varšuvos vertybinių popierių biržą.

"Tai užtikrina privatizavimo skaidrumą, suaktyvina kapitalo rinką, o ir pačios bendrovės taip sustiprina savo pozicijas rinkoje", - sakė šiuo metu Iždo ministerijai vadovaujantis Mikolajus Budzanowskis.

Šis iš profesijos istorikas ir archeologas savo tikrąjį pašaukimą surado ėmęsis politikos. 2010 metais M.Budzanowskis, tuomet dar kaip Iždo viceministras, buvo atvykęs į Lietuvą, kur domėjosi energetikos klausimais. Donaldui Tuskui sudarius antrąją vyriausybę jis tapo Iždo ministru ir yra vienas iš tų, kurie siūlo Lietuvai naujos atominės jėgainės akcijas išplatinti per Varšuvos vertybinių popierių biržą.

"Mūsų ministerijos misija - tęsti Lenkijos ekonomikos pertvarkymą, prioritetą skiriant energetikos sektoriui, stiprinti kapitalo rinką ir įmonių konkurencingumą, prisidedant ir prie šalies energetinio saugumo užtikrinimo. Kartu mes rūpinamės, kad privatizuotų įmonių akcininkai turėtų iš to naudos. Naujų modelių ir inovacijų taikymas yra būtinas tęsiant privatizaciją", - sakė ministras.

Lenkijos atlikta privatizacija laikoma sėkminga, nes jos ekonomika auga, o Lenkija surado savo vietą Europoje. Dažnai sakoma, kad tai - sėkmės pavyzdys, kurį reikia rodyti kitiems. Ne vienas šios sėkmės simboliu dabar įvardija Varšuvoje pastatytą Nacionalinį stadioną, kuriame jau kitą savaitę prasidės Europos futbolo čempionatas. Vokiečiai jį net pavadino naujosios Lenkijos, kuri įveikė komunizmą ir pereinamojo laikotarpio kapitalizmo grimasas, naujuoju veidu.

Šiuo metu lenkai iš tiesų gyvena geriau nei kada nors anksčiau, nors ir negalima sakyti, kad pasisekė visiems. Šalyje yra sunkiai besiverčiančių, visiškai nuo valstybės malonės priklausančių žmonių. Tačiau žinodami, kad Europoje kilus krizei Lenkijoje nebuvo sumažinti nei atlyginimai, nei pensijos, o dabar vėl fiksuojamas jų augimas, lietuviai gali tik pavydėti. Pavyzdžiui, vidutinis atlyginimas pirmąjį šių metų ketvirtį Lenkijoje sudarė 3646 zlotus (apie 3000 litų), arba buvo 5 proc. didesnis nei prieš metus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"