TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Skaidyk ir naudokis

2008 09 03 0:00
Jungtinės Karalystės premjeras G.Brownas laikosi griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu. Vokietijos kanclerė A.Merkel - viena didžiausių Rusijos advokačių.
AFP/Scanpix nuotraukos

Tokia taktika labai gerai moka pasinaudoti Rusija. Tai parodė ir Briuselyje vykęs Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, per kurį valstybės pasidalijo į Rusijos advokates ir prokurores.

Europos Sąjungos narės susitarė suteikti Gruzijai pagalbą vienoje srityje, kuri labai svarbi šiai valstybei, t. y. atsiųsti kelis šimtus stebėtojų. Jie žiūrės, kaip Rusija vykdo susitarimą hipotetiškai nutraukti ugnį zonoje aplink dvi ginčytinas teritorijas.

Dėl viso kito per viršūnių susitikimą tartasi labai vangiai. Dar kartą buvo pademonstruota, kad ES nesugeba priimti vieno sprendimo ir suderinti dviejų skirtingų pozicijų, - Vokietijos, kuri vis mėgino įtikinti, jog nereikia Rusijos provokuoti, ir Jungtinės Karalystės, kuri pagaliau praregėjo. Galų gale ES nutarė, kad pagalbą Gruzijai reikia išplėsti.

Jei per tą viršūnių susitikimą ir buvo kas nors teigiama, tai tik suvokimas, jog būtent tokiomis temomis Europos Sąjunga ir turi diskutuoti, nes jos valstybes nares mobilizuoja šiek tiek geriau nei naujoji ES Konstitucija.

ES turi apsispręsti dėl santykių su Rusija

Tai, kad praėjus vos 17 metų nuo SSRS subyrėjimo į ES taikiai įsiliejo net 10 buvusių sovietinio bloko šalių, jau savaime yra stebinantis reiškinys. Nenuostabu, jog atsirado ir "atplyšusių valstybių", kurios iki šiol neturi vieningos nuomonės, ar reikia šlietis prie Vakarų, o Rusija, liūdinti dėl prarastos imperijos, ėmė vis labiau ėmė reikšti nepasitenkinimą. Būtent todėl Europos Sąjungai privalu aiškiai suvokti, kuo ji nori grįsti savo santykius su Rusija. Kad bandymas įtikti ir vieniems, ir kitiems kainuoja labai brangiai, tapo aišku po NATO viršūnių susitikimo, vykusio balandžio mėnesį Bukarešte. Aljansas Gruzijai ir Ukrainai pažadėjo, kad kada nors jos bus priimtos į NATO. Tačiau dabar akivaizdu, jog nepavyks pašalinti kliūčių šių šalių stojimo į aljansą kelyje. Rusija iš karto suprato, kad NATO iš tiesų nėra pasirengusi prisiimti tos atsakomybės, kurią deklaruoja.

Britų ministrai teigia, esą Bukarešto pažadas pradėti derybas buvo pats geriausias variantas, tačiau tai kvaila. Teisi yra Gruzija, garsiai pareiškusi, jog tas svarbus, bet tuščias pažadas tik uždegė Rusijai žalią šviesą veikti taip, kaip jai patinka. Ir netrukus Maskva ėmė tai daryti. Taigi šis argumentas pasirodė esąs teisingas.

Laimėjimas be laimėjimo

Didžiausias pirmadienį Briuselyje vykusio susitikimo laimėjimas - kad pavyko susitarti dėl stebėtojų siuntimo. Bet ir tai rodo silpnumą, nes ES nepatikslino, ką darys, jei Rusija tam pasipriešins. O Rusijos užsienio reikalų ministerija tuoj pat suskubo pareikšti, kad stebėtojai privalės siekti tik vieno tikslo - užkirsti karo veiksmus iš Gruzijos ////// . Negana to, Rusija surengė provokaciją - pareikalavo paskelbti Gruzijai embargą ir taikyti jį tol, kol Michailas Saakašvilis nepasitrauks iš prezidento posto. O kitą dieną po viršūnių susitikimo Rusijos laikraščiai skelbė pergalę ir džiūgavo, kad Europos Sąjunga "nepasidavė britų premjero Gordono Browno ir Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio isterijai".

Jei atmestume nutarimą pasiųsti į Gruziją ES stebėtojus, visa kita, dėl ko buvo susitarta Briuselyje, tik patvirtino ES silpnumą, nors, be abejo, visuomet reikia ieškoti kompromisinio varianto. "Europos Sąjunga ir toliau atidžiai stebės įvykius", - rašoma priimtame nutarime. Kartu patikslinama, jog diskusijos dėl Europos Sąjungos ir Rusijos santykių įvairiose srityse ateityje gali būti pratęstos.

Nors ES įspėjo Rusiją, kad ji neturėtų pažeidinėti susitarimo (nutraukti ugnį), kurį nuvykęs į Maskvą pasirašė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, sąlygų, priimtame nutarime net konkrečiai nenurodoma, kokios tai sąlygos.

Turi paaiškinti, kuo paremta draugystė

Taigi pirmadienį Briuselyje buvo tik daug triukšmo, nes kiekviena iš 27 valstybių bandė išsakyti savo požiūrį. Tačiau tai neturi atitraukti dėmesio nuo fakto, kad Vokietija, taip pat Italija įpareigotos būtinai pagrįsti, kodėl jos taip protestuoja dėl dar didesnio spaudimo Maskvai, ir įrodyti, jog tai daro ne vien dėl noro išsaugoti pelningus prekybinius kontraktus.

Bukarešte Vokietijos kanclerė Angela Merkel viena blokavo NATO plėtrą, nors dabar ji laikosi šiek tiek griežtesnės nuomonės Rusijos atžvilgiu nei Vokietijos užsienio reikalų ministras.

Jungtinė Karalystė irgi ne iš karto užėmė dabartinę poziciją, bet dabar ji drauge su Baltijos valstybėmis tapo viena didžiausių Gruzijos rėmėjų. Šios šalys ragina sustabdyti naują Europos Sąjungos ir Rusijos partnerystės sutartį prekybos, energetikos bei žmogaus teisių srityse ir nepasirašyti jos. Ta tema bus tariamasi rugsėjo 15 dieną. Tačiau net britų ministrai ir oficialūs asmenys, atrodo, atsisako minties nedelsiant pradėti derybas su Gruzija ir Ukraina dėl narystės NATO. Tuo metu Rusijos elgesys rodo, kad ji moka naudotis kitų neryžtingumu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"