TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Skalūnai perbraižo pasaulio energetikos žemėlapį

2013 06 13 6:00
"Chevron" skalūnų dujų gręžinys Lenkijos pietrytinėje dalyje - švariausioje ir turinčioje labiausiai išplėtotą žemės ūkį. AFP/Scanpix nuotrauka

Skalūnų revoliucija keičia energetikos rinką visame pasaulyje, o labiausiai - Jungtinėse Valstijose. Skalūnų gavyba didina visuomenės susirūpinimą aplinkosauga, o šią pramonę plėtoti norinčios šalys nėra tikros, ar joms pavyks pakartoti JAV stebuklą.

JAV vertinimu, pasauliniai skalūnų naftos ištekliai - nuo Rusijos iki Argentinos - pakankamai dideli, kad jų pakaktų pasaulinei paklausai tenkinti dešimties metų laikotarpiui. Dabar pasaulis per metus sunaudoja apie 33 mlrd. barelių naftos. Tyrimą atlikęs JAV energetikos departamentas "techniškai išgaunamos" skalūnų naftos atsargas įvertino 345 mlrd. barelių 42 valstybėse, ir tai prilygsta 10 proc. pasaulio žalios naftos atsargų. Pačios Amerikos ištekliai įvertinti 58 mlrd. barelių.

Didžiausius skalūnų naftos išteklius turi Rusija - 75 mlrd. barelių. Po Rusijos ir JAV eina Kinija (32 mlrd. barelių), Argentina (27 mlrd. barelių) ir Libija (26 mlrd. barelių).

204,5 mlrd. kubinių metrų siekiančios skalūnų dujų atsargos pasaulio gamtinių dujų išteklius padidintų 47 procentais. Šiuo metu gamtinės dujos sudaro 21 proc. pasaulio energijos tiekimo.

Vis dėlto tai, jog ištekliai gali būti išgaunami techniškai, nesuteikia garantijos, kad jie bus išgauti. Apskaičiuota, kiek naftos arba dujų galėtų būti išgauta naudojant naujausias technologijas, tačiau neaišku, ar šalys turėtų finansines galimybes šiuos išteklius išgauti. Taip pat gali kilti techninių keblumų. Pavyzdžiui, Lenkijoje, kuri, kaip manoma, turi didelius skalūnų išteklius, kelios bendrovės atsisakė skalūnų gręžimo po anksčiau atliktų bandymų, kai paaiškėjo, kad tokia gavyba gali būti sudėtinga.

Specialistai sako, kad rinkos dalyviai iki šiol nepakankamai vertino skalūnų paieškas, tačiau technologijos sparčiai vystosi. Geologams ir diplomatams rūpi, ar ir kitos šalys sugebės pakartoti Jungtinių Valstijų sėkmę išgaunant skalūnus. Ši pramonė JAV plėtojosi žaibiškai. Šiuo metu Amerikos žalios naftos importas yra mažiausias per pastaruosius 16 metų, ir tai labai keičia pasaulinės prekybos nafta žemėlapį. Šalis iš pasaulyje pirmaujančios importuotojos per ateinančius penkerius metus gali tapti naftos eksportuotoja.

Į tyrimą dėl informacijos stokos neįtrauktos galimos atsargos, glūdinčios žemiau didelių naftos telkinių Artimuosiuose Rytuose ir Kaspijos jūros regione.

Šiuo metu skalūnų nafta ir dujos pramoniniu mastu išgaunamos tik JAV ir Kanadoje. JAV sunkiai išgaunamų dujų dalis sudaro 40 proc. visos dujų gavybos, o sunkiai išgaunamos naftos dalis – 30 proc. visos naftos gavybos.

Australijos aukso gysla

Protestai prieš skalūnų gavybą vyksta visose šalyse, kur tik ji planuojama. Kai kurios, pavyzdžiui, Prancūzija ir Bulgarija, uždraudė hidraulinį gręžimą, Olandija dar svarsto. Nepaisant to, susidomėjimas skalūnais plinta. Paaiškėjo, kad "ant didelių išteklių sėdi" Australija, nors plataus masto gavyba pareikalaus infrastruktūros.

Australijoje, kaip ir daug kur kitur, skalūnų gavyba traktuojama kategoriškai: kaip aukso gysla arba kaip aplinkosauginė katastrofa. Australijos akademikas dr. Peteris Cookas sako, jog tai nebus nei viena, nei kita: reikės labai gerų įgūdžių, atkaklumo, kapitalo, atsargios vadybos, skaidraus ir veiksmingo reguliavimo. Jei Australija visa tai sutelks, skalūnų dujos šaliai taps reikšmingu nauju energijos šaltiniu.

Trečiojo tūkstantmečio išvakarėse JAV gamtinių dujų gavybos pramonė išgyveno nuosmukį, bet dabar skalūnai jau sudaro apie trečdalį energijos tiekimo, o 2035 metais tenkins pusę poreikių. Australijos skalūnų pramonė dar tėra kūdikystės stadijos, šalyje veikia tik vienas komercinis gręžinys pietuose, o Amerikoje jų yra apie 2 tūkstančiai. Dėl tokio skirtumo, manoma, Australijos hidrauliniai gręžiniai atsieis tris keturis kartus brangiau nei JAV. Be to, Australija numato įvairių apribojimų, susijusių su gamtosauga ir peizažo darkymu.

Norėdama išplėtoti skalūnų gavybos pramonę šalis gerai supranta, jog turi laimėti visuomenės pasitikėjimą bei pritarimą. Atliktas tyrimas rodo, kad labiau energetikos sektoriuje pereidama prie dujų Australija gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančią atmosferos taršą. Skalūnai taip pat prisideda prie šios taršos, bet ji yra nuo 50 iki 75 proc. mažesnė nei anglių pramonės, tad anglis pakeitus dujomis taršos sumažėjimas būtų akivaizdus. Tai nemenkas argumentas patraukiant visuomenę į savo pusę.

Anglys neturi ateities

Tarptautinė energetikos agentūra ragina pasaulio šalis didinti energetikos efektyvumą, statyti mažiau elektros stočių, naudojančių anglis, arba visai jų atsisakyti, kad būtų sumažintas išmetamųjų dujų kiekis į atmosferą, taip pat pamažėle mažinti subsidijas. Tai perša mintį, kad per 20 metų energetinė rinka labai pasikeis. Anglimis varomų elektros stočių pajamos sumažės 1,8 trln. dolerių atominių elektrinių ir atsinaujinančių šaltinių naudai. Kova su klimato šiltėjimu pamažėle paliks pasaulinę anglių gavybą be pinigų.

Tiesa, atmosferos užterštumo geografija labai netolygi. Elektros gamyboje nuo anglių prie dujų perėjusios JAV padėjo sumažinti šiltnamio efektą didinančią taršą 200 mln. tonų, Europoje ši tarša sumažėjo 50 mln. tonų, o Kinijoje, kuri yra didžiausia atmosferos teršėja, tarša padidėjo 300 mln. tonų. Kita vertus, tas didėjimas buvo lėčiausias, perpus lėtesnis nei metais anksčiau. Pernai elektros poreikis Kinijoje padidėjo 5,2 proc., o anglių energijos paklausa augo tik 1,2 procento. Padidėjusi elektros paklausa buvo tenkinama dėl hidroelektrinių ir alternatyvių šaltinių, įskaitant saulės ir vėjo.

Pažvelgus į nuogus skaičius kova su klimato kaita atrodo kone beviltiška. Kol kas tarptautinius įsipareigojimus sumažinti kenksmingų dujų išmetimą 2013-2020 metams yra prisiėmusios tik 38 šalys, kurioms tenka vos 13 proc. taršos. 2011-aisiais per Jungtinių Tautų konferenciją Durbane (PAR) šalys sutarė imtis priemonių, kurios neleistų šiame šimtmetyje pasaulinei temperatūrai pakilti daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus.

"The Financial Times", Bloomberg, Reuters, AP, BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"