TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Skalūnų revoliucija JAV purto Persijos įlanką

2013 10 01 6:00
Skalūnų naftos gavybos aikštelė Šiaurės Dakotoje. Reuters/Scanpix nuotraukos

Skalūnų naftos gavyba Jungtinėse Valstijose taip suintensyvėjo, kad jau po kelerių metų šalis aplenks Saudo Arabiją ir taps didžiausia pasaulyje naftos gamintoja. Tai smarkiai keičia paveikslą pasaulio rinkoje ir kelia susirūpinimą Persijos įlankos valstybėms šalims.

Jungtinėse Valstijose kilęs skalūnų bumas keičia šalies pramoninį peizažą ir žada energetinę nepriklausomybę Amerikai, kuri yra didžiausia pasaulyje naftos vartotoja. Suklestėjusi skalūnų dujų ir naftos gavyba kuria darbo vietas, pagyvina energiją vartojančią pramonę ir keičia JAV prekybos balansą. "Skalūnų revoliucija yra reali", - sakė Charlesas Ebingeris, Brukingso instituto Vašingtone energetinio saugumo vadovas.

Pastaruoju metu skalūnų gavyba, prasidėjusi nuo skalūnų dujų, perorientuojama į skalūnų naftą. Pernai skalūnų naftos gamyba pasiekė 2 mln. barelių per dieną. Dabar JAV pagaminamos naftos kiekis jau siekia 6,4 mln. barelių kasdien - daugiausia per 15 metų ir 32 proc. daugiau negu prieš penkerius metus.

Aplenks Saudo Arabiją

Skalūnų gavyba visiškai pakeitė ekonominį paveikslą kai kuriose Pensilvanijos dalyse, smarkiai nukentėjusiose nuo nekilnojamojo turto burbulo, ir labai suaktyvino darbo rinką Šiaurės Dakotoje. 2012 metais nekonvencinė naftos gavyba JAV tiesiogiai sukūrė pusę milijono darbo vietų, o viso sektoriaus, įskaitant su gavyba susijusį būstą, maistą, transportą ir statybas, bendras poveikis rinkai - 2,1 mln. darbo vietų. 2012-aisiais ši pramonė generavo beveik 75 mln. dolerių federalinių ir valstijų mokesčių bei 283 mlrd. dolerių padidino JAV bendrąjį vidaus produktą. Tikimasi, kad iki 2020 metų šie skaičiai padidės 50 procentų.

Staiga atsiradęs didelis kiekis vidaus energijos davė daug naudos keliems nuo energetikos priklausomiems sektoriams, ypač plieno, petrochemijos ir cemento. "Galime tapti labai mažos savikainos prekių, kurių gamyba buvo iškelta į užsienį, kai gamtinės dujos kainavo gerokai daugiau, gamintojais", - pabrėžė Ch.Ebingeris.

Geresnis apsirūpinimas vidaus energija žadina viltis, kad JAV gali išvengti maždaug 400 mlrd. dolerių išlaidų importuojamai energijai. Kaip spėja Tarptautinė energetikos agentūra, jau 2020 metais JAV aplenks Saudo Arabiją ir taps didžiausia pasaulyje naftos gamintoja. Kita vertus, skalūnų gavyba JAV, specialistų nuomone, gali ir sulėtėti dėl mažėjančios energijos paklausos. Mat didelės naftos kainos padeda mažinti paklausą, taip pat stebima benzino mažesnio suvartojimo tendencija. Žmonės stengiasi važinėti kuo mažiau ir pigiau.

Šiaip ar taip, Artimieji Rytai rūpės JAV net ir tada, kai šalis savarankiškai galės apsirūpinti energija. Nafta vis tiek dominuos pasaulio rinkoje. Jei kainos kils ten, jos didės ir JAV.

Saudo Arabijos milijardierius princas A.bin Talalas ragina savo šalį kurti atsinaujinančią ir atominę energetiką.

Be to, Jungtinės Valstijos vis dar neturi reikiamų vamzdynų ir naftos infrastruktūros tinklų, kurie garantuotų, kad žaliava iš gavybos laukų pasieks perdirbimo gamyklas ir kitus vartotojus. Kol tiesiami nauji vamzdynai, padidėjo naftos pristatymo geležinkeliais ir sunkvežimiais apkrova.

Šeichai sunerimę

Energetinė Persijos įlankos šalių gerovė suvaidino lemiamą vaidmenį pasaulio rinkoje ir geopolitinės svarbos žemėlapyje. Saudo Arabija yra didžiausia pasaulyje naftos gamintoja, bet ji tik vos lenkia JAV, kurių gamybos apimtis sparčiai didėja dėl skalūnų išteklių. Tai gali labai smarkiai pakeisti Saudo Arabijos eksportą, nes karalystės nafta jau pernai sudarė vos 16 proc. JAV importo.

Saudo Arabijos milijardierius princas Alwaleedas bin Talalas prisidėjo prie skambinančiųjų pavojaus varpais dėl karalystės priklausymo nuo naftos eksporto ir perspėjo, kad skalūnų naftos bei dujų grėsmė "neišvengiamai artėja".

Vis dėlto vidutiniu laikotarpiu paklausa išliks dėl energijos stokojančių Azijos valstybių, jei jos išlaikys spartų augimo tempą. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) liepą teigė, jog vidutiniu laikotarpiu Saudo Arabija išsaugos svarbiausias pozicijas pasaulinėje naftos rinkoje, kurią formuos tiek pasiūla, tiek paklausa, bet įspėjo, kad "skalūnų dujų revoliucija Šiaurės Amerikoje" gali sumažinti naftos produktų paklausą ateityje.

Turtingi energijos ištekliai suteikė Persijos įlankos arabų šalims stiprius politinius svertus Artimuosiuose Rytuose ir leido vykdyti daugybę valstybinių bei nevalstybinių pagalbos programų. Saudo Arabija labiausiai naudojosi savo statusu ir galimybe didinti arba mažinti produkciją ir taip paveikti rinkos balansą bei kainas.

Kai kurie ekspertai mano, kad skalūnų gavyba padarys žalos naftą išgaunančioms arabų valstybėms daug greičiau, nei prognozuoja TVF. Jos visos kartu turi maždaug 40 proc. pasaulio žalios naftos išteklių, tačiau skalūnų poveikį pajus ne vidutiniu, bet trumpuoju laikotarpiu. JAV gali jau 2017 metais tapti didžiausia naftos gamintoja pasaulyje, o 2030-aisiais - didžiausia eksportuotoja.

JAV energetikos informacijos administracijos duomenimis, galimos išgauti skalūnų naftos ištekliai šalyje siekia 58 mlrd. barelių ir yra antri pasaulyje po Rusijos, turinčios maždaug 75 mlrd. barelių. Be to, JAV turi 665 trln. kubinių pėdų techniškai išgaunamų skalūnų dujų. Šiuo požiūriu Jungtinės Valstijos yra ketvirtos pasaulyje po Kinijos, Argentinos ir Alžyro.

Iki šiol maždaug trečdalis Kataro dujų eksporto keliavo į JAV. Dabar dėl padidėjusios vidaus gavybos taip nebėra. 2010 metais Kataras, pasiekęs 77 mln. tonų per metus pajėgumą, džiaugėsi tapęs didžiausiu pasaulyje suskystintų gamtinių dujų gamintoju.

Kai kurie ekspertai nurodo, kad gaminti skalūnų naftą ir dujas brangu, kad ekonomiškai tai nepasiteisina, kai naftos kaina krinta žemiau tam tikro lygio. Šiaip ar taip, Persijos įlankos šalys, dėl skalūnų gavybos praradusios JAV rinką, galiausiai turės konkuruoti su kitomis eksportuotojomis. Daugelis valstybių, ypač Kinija, pačios nori pradėti gaminti skalūnų energiją, kai tik joms taps prieinama JAV technologija.

Tuo metu Persijos įlankos šalims gresia dar vienas pavojus - vis didesnis energijos poreikis vidaus rinkoje. Saudo Arabijoje kasmet suvartojama 8-10 proc. daugiau energijos. Princas Alwaleedas paragino kurti atsinaujinančią ir atominę energetiką, kad būtų sumažintas vidaus naftos ir dujų, svarbiausio šalies eksporto, vartojimas. Žinovų nuomone, Persijos įlankos vyriausybės, siekdamos racionalizuoti vartojimą, turėtų panaikinti subsidijas, nes tai būtų veiksmingiau, nei investuoti pinigus į brangią alternatyvią žaliąją energiją ir pavojingą branduolinę energiją.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"