TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Skandalo sūkuryje - J.Assange'o areštas

2010 12 08 0:00
Iš "WikiLeaks" paviešintų dokumentų aišku - NATO pasirengusi ginti Baltijos šalis.
AFP/Scanpix nuotrauka

Britų policija vakar Londone suėmė tinklalapio "WikiLeaks" įkūrėją Julianą Assange'ą pagal Švedijos išduotą tarptautinį arešto orderį dėl įtarimų išžaginimu.

J.Assange'as sulaikytas vakar ryte, kai atvyko į iš anksto suplanuotą susitikimą vienoje policijos nuovadoje Londone. Vėliau jis stojo prieš Vestminsterio magistrato teismą. Susitikime su britų pareigūnais J.Assange'as ir jo advokatai aptarė Švedijos išduoto orderio detales. Švedijos pareigūnai jį kaltina dėl neteisėtų seksualinių santykių su dviem moterimis rugpjūtį, kai J.Assange'as viešėjo Stokholme. Dvi moterys tvirtina, kad iš pradžių suartėjimas su "WikiLeaks" skandalų herojumi vyko abipusiu sutarimu. Tik tuomet, kai J.Assange'as nusprendė nesinaudoti prezervatyvu, malonumai virto prievarta. Toks elgesys - "netikėtas seksas" - yra už Švedijos įstatymo ribų. Švedija prašo 39 metų australą išduoti, tačiau ekstradicijos procesas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki mėnesių.

J.Assange'as neigia bet kokius kaltinimus ir tvirtina, kad jie galėjo būti surežisuoti, neva keršijant už jo sukurtą "WikiLeaks". Prieš kurį laiką "WikiLeaks" įkūrėjas pagrasino dar viena informacine bomba, jei bus imtasi teisinių priemonių prieš jį ar jo organizaciją. Britų dienraščiui "The Guardian" J.Assange'as pareiškė, kad visus 251 287 šifruotų dokumentų turi daugiau nei 100 tūkst. žmonių, tad jei jam ar jo organizacijai kas nutiktų, "viskas būtų automatiškai paviešinta".

Tuo metu kompiuterių serverių bendrovės Amazon.com ir PayPal.com atsisakė teikti komercines paslaugas jo organizacijai. Pirmadienį Šveicarijos bankas įšaldė sąskaitą J.Assange'o vardu, į kurią patekdavo žmonių aukos "WikiLeaks" puslapiui. Bankas tvirtina, kad sąskaita įšaldyta dėl to, kad J.Assange'as apie save pateikė netikslią informaciją, tvirtindamas, jog gyvena Šveicarijoje.

Slapti gynybiniai planai

Tuo metu britų dienraštis "The Guardian" paskelbė dar keletą diplomatinių pranešimų, iš kurių paaiškėjo, kad Vašingtonas ir jo sąjungininkai turi paruošę slaptus gynybinius planus, pagal kuriuos nuo Rusijos agresijos būtų ginamos pažeidžiamiausios Rytų Europos šalys - Baltijos valstybės ir Lenkija.

Anksčiau tik Lenkijai skirtas gynybos planas buvo išplėstas šių metų sausį, kad apimtų Lietuvą, Latvija ir Estiją. Sprendimą kurti tokią regioninę gynybinę sistemą tuomet palaimino JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton. Jau keletą metų nesaugiai besijaučiančios trys Baltijos šalys Aljanso prašė papildomos apsaugos. Ypač daug joms nerimo sukėlė 2008-ųjų rugpjūtį įvykęs trumpas karas tarp Rusijos ir Gruzijos. "Gruzijos įvykiai vyravo žiniose ir diskusijose, nedaugelis kitų pastaruoju metu prisimenamų įvykių sulaukė tokio dėmesio", - rašoma iš JAV ambasados Rygoje išsiųstame pranešime. Neva į Gruziją žvelgdami etniniai latviai "galvoja, kad gali lengvai atsidurti gruzinų vietoje".

Pagal planą karinėms operacijoms yra paruoštos devynios NATO divizijos - amerikiečių, britų, vokiečių ir lenkų. Šiauriniai Lenkijos ir Vokietijos uostai priimtų karines desanto pajėgas ir Jungtinės Karalystės bei JAV karinius laivus. Remiantis planu "Erelis sergėtojas" ("Eagle Guardian"), pirmosios pratybos Baltijos šalyse jau vyks kitąmet. Atrodo, NATO lyderiai šį planą tyliai palaimino per Aljanso viršūnių susitikimą praėjusį mėnesį Lisabonoje.

Amerikiečių diplomatai pageidavo, kad ši tema liktų paslaptis, mat tai galėjo sukelti papildomą įtampą tarp NATO ir Rusijos. JAV išreiškė susirūpinimą, jog planai neatitinka oficialios NATO politikos po šaltojo karo. Aljansas deklaruoja, kad Rusija nebelaikoma grėsminga, bando su ja užmegzti artimesnį bendradarbiavimą.

Paralelinėse derybose su Varšuva amerikiečiai siūlė sustiprinti Lenkijos apsaugą nuo Rusijos Gdansko ir Gdynios oro uostuose dislokuojant specialias jūrines pajėgas. Amerikiečiai taip pat siūlė į Lenkiją perkelti "F-16" naikintuvų eskadrilę, C-130 "Hercules" karinio transporto lėktuvus. Be to, paaiškėjo, kad raketų "Patriot" buvimas Lenkijoje turi tik simbolinę reikšmę. Vos 60 kilometrų nuo Kaliningrado dislokuotos raketos skirtos tik apmokymams, jos nėra užtaisytos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"