TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Skaudės abiem, bet Rusijai labiau

2015 12 02 6:00
Turistai poilsiauja prie baseino Turkijoje. Reuters/Scanpix nuotrauka

Turkijai numušus Rusijos bombonešį Su-24, Vladimiras Putinas ėmėsi sankcijų prieš šalį, su kuria dar visai neseniai labai draugavo ir net laikė alternatyva, kai Maskvos santykiai su Europos Sąjunga šitaip pablogėjo ir Rusija iš esmės buvo izoliuota.

V. Putinas pyksta ant Recepo Tayyipo Erdogano, bet mažai kuo gali jam ir Turkijai pakenkti. Jis tik gali dar šiek tiek labiau komplikuoti rusų gyvenimą.

Rusijos lyderio retorika ne tiek pikta, kiek įžeidi ir užgauli. Kol kas jokių karinių veiksmų prieš Ankarą V. Putinas nesiėmė. Nežinia, ar Turkijos ir Rusijos konfliktas tikrai kvepia trečiuoju pasauliniu karu, kaip dabar dažnai nuogąstaujama, bet iki šiol girdėjome tik V. Putino pageidavimą, kad Turkija atsiprašytų už tai, jog numušė lėktuvą, ir kategorišką jos atsisakymą tai padaryti. Taigi karas vyksta labiau emociniu lygmeniu, ir V. Putinas jame atrodo gana menkutis, tuo metu Turkija – ori ir tvirta.

Priešiškumą tarp abiejų šalių dar labiau kursto tai, kad jų lyderiai itin panašūs. Abiem labai svarbus yra statusas, baimė pasirodyti silpnam, polinkis į nacionalizmą ir autoritarizmą, nesugebėjimas ieškoti kompromiso. Nei vienas, nei kitas nemoka trauktis, abu linkę dėl nesėkmių kaltinti išorės priešus ir tarptautinį sąmokslą. Prezidentai labai populiarūs savo šalyse, todėl jaučiasi nebaudžiami. Užsienio spauda rašo, kad V. Putinas ir R. T. Erdoganas – tikri dvyniai, vienas kito atspindys. Maža to, jie nepasitiki vienas kitu.

Turkiški vaisiai Maskvos prekybos centre./SIPA/Scanpix nuotrauka

Gavęs per nosį baudžia atsargiai

Kol kas V. Putinas, taip įžūliai gavęs per nosį nuo R. T. Erdogano, padarė vienintelį dalyką – dislokavo Sirijoje priešlėktuvinės gynybos sistemas S-400. Rusijos propaganda trimituoja, kad tai verčia JAV vadovaujamą koalicija susilaikyti nuo oro smūgių. Bet jei šie teiginiai būtų tiesa, dėl to laimėtų tik „Islamo valstybės“ teroristai, kuriuos V. Putinas vadina svarbiausiais priešais. Turkijai Rusijos priešlėktuvinės sistemos mažai ką reiškia – oro antskrydžių Sirijoje ji nevykdo.

Kad ir kokie lietųsi žodžiai, Rusijos kariškiai Sirijoje po incidento, susijusio su bombonešiu Su-24, tapo pastebimai atsargesni – Rusijos lėktuvai nė karto nebuvo priartėję prie Turkijos sienos arčiau kaip per 5 kilometrus.

Užsienio apžvalgininkai nurodo, kad V. Putinas galėjo kur kas labiau pakenkti R. T. Erdoganui – nutraukti dujų tiekimą ir atominės elektrinės, pirmosios Turkijoje, statybą, kuria užsiima Rusijos valstybinė kompanija „Rosatom“. Tačiau tokiu atveju Rusijos bendrovės prarastų pelningą rinką, o valstybinis dujų milžinas „Gazprom“ – galimybę pasiekti Pietų Europą. Į jų vietą kaipmat galėtų stoti tiekėjai iš Azerbaidžano ir Irano. Azerbaidžanas jau tiekia Turkijai dujų ir mielai jų tiektų dar daugiau. Šiuo metu Turkija 60 proc. priklausoma nuo gamtinių dujų iš Rusijos.

Taigi V. Putinas šitaip nerizikuoja, jis perkelia visą naštą Rusijos piliečiams ant pečių. Bet kurstanti propaganda viską atperka. Nors Maskva demonstruoja agresyvų elgesį ir gadina santykius su vis daugiau kaimynių, Rusijos žmonės nelinkę manyti, jog V. Putinas – joks stabilumo garantas, o pats yra didžiausia savo šalies problema. Prezidento retorika Rusijoje populiari ir puikiai prigijusi – dėl visko kalti priešai, norintys paklupdyti Rusiją, bet ji yra didi valstybė ir šito neleis. Nuo tada, kai buvo numuštas lėktuvas ir V. Putinas tai pavadino „dūriu peiliu į nugarą“, daugelis rusų mano, kad šalies vadovas teisingai elgiasi su Turkija.

„Yra svarbesnių dalykų nei paplūdimiai, jūra ir atostogos „viskas įskaičiuota“, – pareiškė liūdnai pagarsėjęs Rusijos televizijos laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas, ne per seniausiai grasinęs radioaktyviais pelenais paversti JAV.

„Patriotinės“ atostogos

Šiek tiek daugiau abiem šalims atsilieps Rusijos embargas, taikomas vaisiams, daržovėms ir kitoms turkiškoms prekėms, bevizio režimo atšaukimas ir turizmo stabdymas į Turkiją. Tačiau paprasti rusai šias sankcijas pajus kur kas skaudžiau negu turkai.

Rusija įveda Turkijai vizų režimą nuo sausio 1 dienos. Turkijos verslininkams jau neleidžiama imtis tam tikros veiklos Rusijoje, o Rusijos kompanijoms draudžiama įdarbinti Turkijos piliečius ir parduoti turistinius kelialapius į tą šalį. Netrukus vyriausybė turi paskelbti tikslesnį draudžiamų turkiškų prekių ir paslaugų sąrašą.

Žinoma, pajamos iš turizmo Turkijai svarbios, tačiau Rusijos turistai nesiekia nė 4 proc. visų atvykėlių, kurių sulaukia saulėta jūrų šalis, išplėtojusi aukštą aptarnavimo lygį, nestokojanti istorinių paminklų. O štai rusams žiemą bus visai liūdna, nes Turkija buvo viena mėgstamiausių jų krypčių, ypač kai Egiptas tapo nesaugus, sprogus bombai Rusijos keleiviniame lėktuve virš Sinajaus. Po šios katastrofos Rusija lapkričio pradžioje nutraukė skrydžius į Egiptą.

Pernai Turkiją rinkosi 3,2 mln. turistų iš Rusijos (beveik 19 proc. į užsienį keliavusių rusų), Egiptą – 2,6 milijono. Tačiau Rusijos mastu tai nėra daug palyginti su gyventojų skaičiumi – keliavo turtingesni žmonės iš didesnių miestų, o dauguma rusų į jokį užsienį atostogauti nevyksta.

Didžiausią smūgį patirs Rusijos turizmo agentūros, kurioms jau ir taip buvo atėjusios liūdnos dienos. Netekusios Turkijos ir Egipto, jos galbūt nukreips rusų turistus į Tailandą ar Vietnamą, bet šios šalys kur kas toliau – iki Turkijos tebuvo 2 valandos skrydžio. Be abejo, lieka dar tokios vietos kaip Ispanija ar Graikija, tačiau daugeliui jos tampa ne pagal kišenę, nes ten kainos – europietiškos, reikia ir vizų.

Kai kurie Rusijos komentatoriai dėsto, kad sankcijos gali išeiti Rusijai į naudą – paskatinti vidaus turizmą. Neva nebegalėdami išvykti į užsienį rusai daugiau keliaus po savo šalį, leis pinigus namie ir taip didins vartojimą, kuris dėl rublio nuvertėjimo ir krintančio gyvenimo lygio yra smarkiai smukęs. Rusijos vidaus produktas šiemet traukėsi bemaž 4 procentus.

Laikas parodys, ar Rusija sugebės plėtoti savo turizmo infrastruktūrą ir pateikti vidaus turistams tokios pat kokybės produktą, prie kokio jie pratę užsienyje. Vilčių mažai, nes taip pat buvo kalbama ir apie galimybes Rusijos žemės ūkiui bei maisto pramonei, kai Maskva uždraudė importą iš Vakarų, tačiau nieko tokio neatsitiko.

Rusijos turistų praradimas turkams anaiptol nėra mirties ar gyvybės klausimas. Kultūros ir turizmo ministerijos duomenimis, pernai liepą, per turistinio sezono įkarštį, Turkija sulaukė 686 256 svečių iš Rusijos ir beveik 3,1 mln. – iš Europos.

Kol kas lėktuvai į Turkiją tebeskraido, o Turkijos ambasada pabrėžia, kad turistų iš Rusijos laukiama. Turkija neįvedė ir neplanuoja įvesti Rusijai vizų režimo.

Naujieji metai be apelsinų

Turkija buvo viena tų šalių, kuri laimėjo iš Rusijos atsakomųjų sankcijų Vakarams. Pastaruoju metu jos eksportas į Rusiją buvo smarkiai išaugęs, ypač maisto pramonės srityje, turkiški produktai užpildė dalį importo rinkos Rusijoje. Dar rugsėjį Turkija planavo patrigubinti prekybą su Rusija iki 100 mlrd. dolerių.

Iš Turkijos į Rusiją gabenami citrusiniai vaisiai ir pomidorai (jie sudaro ketvirtį visų iš Turkijos atvežamų maisto produktų), taip pat vynuogės, saulėgrąžos, kai kurios daržovės ir vaisiai, saldumynai, šviežios žuvys. Apie 20 proc. Rusijos importuojamų daržovių atvežtos iš Turkijos, net 90 proc. citrusinių vaisių, parduodamų prekybos tinkluose, irgi – iš Turkijos.

Pernai Turkijos žemės ūkio produktų eksportas į Rusiją pasiekė 1,2 mlrd. dolerių ir sudarė maždaug 7 proc. viso maisto eksporto. Nors Turkijos eksportas ir jo augimo tempas lėtėja, šalies ekonomika nėra silpna. Turkijos ūkininkai tikriausiai sugebės užpildyti dėl Rusijos sankcijų atsivėrusią spragą be didelio vargo. Lygiai taip pat nutiko ir Europos ūkininkams, kurie pernai, nepaisydami prarastos Rusijos rinkos, padidino savo produkcijos eksportą.

Egiptas jau pasišovė savomis prekėmis pakeisti turkiškas. Rusijos žemės ūkio ministras Aleksandras Tkačiovas ramino piliečius, kad rinką gali užpildyti ir kiti alternatyvūs tiekėjai: Azerbaidžanas, Uzbekistanas, Marokas, Izraelis. Tačiau jų produktai bus brangesni, tad pirkėjai vėl pamatys padidėjusias kainas. Kai praėjusią vasarą Rusija paskelbė embargą Vakarams, kainos šoktelėjo 20–30 procentų. Analitikai mano, kad prekybos apribojimas vėl įsuks Rusijoje infliaciją.

Šįkart V. Putinas linkęs veikti kiek atsargiau – sankcijų sąrašą ketinama koreguoti atsižvelgiant į Turkijos žingsnius ir artėjančius Naujuosius metus. Rusijos valdžia vis dėlto bijo erzinti žmones prieš šventes.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"