TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Skaudus „Brexit“ smūgis Lenkijai

2016 06 29 6:00
Vykstant deryboms dėl „Brexit“, Varšuva privalės surasti pusiausvyrą tarp ES interesų ir savo siekio apsaugoti daigiau nei 800 tūkst. Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lenkų. Reuters/Scanpix nuotraukos

Didžiajai Britanijai nusprendus pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), Lenkija netenka savo svarbiausios sąjungininkės Bendrijoje. Neišvengiama, kad ateityje Lenkijos pozicija ES tik silpnės.

Kai dabartinė Lenkijos vyriausybė visuomenę supažindino su savo užsienio politikos prioritetais, nebuvo jokių abejonių, kokia ES šalis yra jos pagrindinė partnerė. „Visų pirma, tai Didžioji Britanija“, – savo sausį Lenkijos parlamentui pasakytoje kalboje teigė užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis. Jis pridūrė, kad abiem šalims būdingas toks pats Europos problemų supratimas.

Dabar tauta, kurios ES vizija buvo panaši į Lenkijos – proamerikietiška ir orientuota į rinką, didžiausia, be Lenkijos, euro zonai nepriklausanti valstybė nusprendė pasitraukti iš ES. Dėl šios priežasties Varšuva netenka vienos įtakingiausių sąjungininkių tokiais klausimais kaip sankcijos Rusijai ar priešinimasis glaudesnei ES integracijai, kurią palaiko kontinentinės ES valstybės.

Vos dienai praėjus, kai buvo paskelbti „Brexit“ referendumo rezultatai, Berlyne susitiko šešių ES narių steigėjų užsienio reikalų ministrai. Bendrame pareiškime jie patvirtino savo paramą „vis glaudesnei sąjungai“, nors ir įsipareigojo „pripažinti skirtingas valstybių narių ambicijas dėl Europos integracijos projekto“. Pirmadienį paskelbtame pranešime Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris ir jo kolega Prancūzijoje Jeanas-Marcas Ayrault kvietė politinę Europos sąjungą kurti apie euro zoną.

„Dviejų greičių“ Europa

Ši pakartota idėja apie „dviejų greičių“ Europą, kurioje euro zonos valstybės vystytųsi greičiau, palikdamos periferiją užnugaryje, smarkiai kertasi su Lenkijos interesais ES. „Kaip euro neįsivedusi valstybė, Lenkija greičiausiai nebus pakviesta į naują Europos branduolį, – teigė Vašingtone įsikūrusio tyrimų instituto „Center for European Policy Analysis“ viceprezidentas Marcinas Zaborowskis. – Ką tai reiškia? Marginalizaciją.“

Lenkijos užsienio reikalų ministro Witoldo Waszczykowskio teigimu, jo šaliai ir Didžiajai Britanijai buvo būdingas toks pat požiūris į Europos problemas.

Lenkija nesiėmė jokių iniciatyvų, kad greičiau įsivestų eurą. Vyriausybė yra sakiusi, kad tai įvyks tik tuomet, kai lenkų pajamos supanašės su vokiečių pajamomis. O tai reiškia, kad euro įsivedimas yra nustumiamas į gana tolimą ateitį.

Nors Lenkija ir neslepia savo skepticizmo dėl bendros valiutos, jai labai nepatinka būti paliktai už pagrindinio ES branduolio ribų. Komentuodamas prancūzų ir vokiečių „politinės sąjungos“ iniciatyvą, Lenkijos Europos reikalų ministras Konradas Szymanskis šalies žurnalistams teigė, kad tai nėra tinkamas sprendimas. „Tokie scenarijai tik dar labiau priartina prie ES subyrėjimo“, – sakė jis.

Be Londono Lenkijai bus sunkiau ginti savo interesus. Visos britų vyriausybės kovojo už tai, kad nebūtų sumenkinta euro zonai nepriklausančių valstybių įtaka ES. Ši pozicija buvo skirta Londono kaip ES finansinio centro vaidmeniui apsaugoti, tačiau ji buvo labai palanki ir tokioms euro nepriėmusioms valstybėms kaip Lenkija.

Didžiajai Britanijai nusprendus pasitraukti iš ES, Lenkijai bus sunkiau rasti savo poziciją bloke, kuriame dar labiau dominuos Vokietija. Ankstesnė šalies vyriausybė Vokietiją buvo pasirinkusi kaip pagrindinę partnerę ES, ir tai leido buvusiam premjerui Donaldui Tuskui tapti Europos Vadovų Tarybos pirmininku. Naujoji dešiniojo sparno „Įstatymo ir teisingumo“ (ĮT) vyriausybė savo santykius su Berlynu susigadino.

Mažai draugų Briuselyje

Kontroversiškos lenkų vyriausybės pastangos susilpninti teismų nepriklausomybę sukėlė konstitucinę krizę ir sulaukė kritikos iš ES. Dėl to Lenkija dar labiau save izoliavo Briuselyje. Šiomis dienomis jos artimiausia sąjungininkė ES yra dešiniojo sparno vyriausybė Vengrijoje.

Lenkijos vyriausybė bijo sumažėsiančios savo įtakos ES ir ieško būdų, kaip atsverti Vokietijos dominavimą bloke. /newsweek.com nuotrauka

Europos Parlamente ĮT partijos nariai yra pagrindiniai britų konservatorių sąjungininkai Europos konservatorių ir reformistų frakcijoje. Be britų konservatorių ši grupė susitrauks.

Varšuvos marginalizacijos kaina naujojoje ES gali būti gana didelė. Lenkija yra didžiausia ES struktūrinių fondų gavėja. Tačiau veikiausiai ši programa ateityje bus smarkiai apkarpyta, nes Didžioji Britanija yra viena svarbiausių valstybių donorių.

Varšuva nori, kad ES išlaikytų sankcijas Rusijai dėl jos įsitraukimo į Ukrainos konfliktą, ir Londonas buvo griežtos pozicijos Maskvos atžvilgiu šalininkas. Iki šiol tokios pozicijos laikėsi ir Berlynas, tačiau kanclerės Angelos Merkel vyriausybė yra spaudžiama nusileisti.

Kai ES pradės vesti derybas dėl „Brexit“, Varšuva privalės surasti pusiausvyrą tarp platesnių ES liekančių 27 valstybių narių interesų ir savo siauresnių tikslų apsaugoti daugiau nei 800 tūkst. Didžiojoje Britanijoje gyvenančių ir dirbančių lenkų. Migrantų teisių apsauga vyriausybei yra labai svarbi, tačiau ji pripažino, kad lenkams ateityje bus daug sunkiau persikelti į Didžiąją Britaniją.

Paaiškėjus „Brexit“ rezultatams, spaudos konferencijoje Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Szydlo prižadėjo per ES derybas su Didžiąja Britanija dirbti, „kad užtikrintume, jog Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lenkai išsaugotų savo privilegijas“.

Naujos ES vizijos

Po „Brexit“ Prancūzijai ir Vokietijai pradėjus kurti naują ES viziją, Lenkija stengiasi būti išgirsta. Sekmadienį laikraštyje „Rzeczpospolita“ išspausdintame interviu ĮT vadovas Jaroslawas Kaczynskis kalbėjo, kad valstybėms narėms reikia suteikti daugiau galių. Anot jo, Europos Parlamentas turėtų būti sudarytas iš nacionalinių parlamentų narių ir daugiau sprendimų ES turėtų būti priimta konsensuso būdu. Tai sumažintų tokių didelių valstybių kaip Vokietija ir Prancūzija galias.

„Mes turime imtis permainų ir atmesti pražūtingą idėją, kad jei nutinka kas nors bloga, Briuselis turi įgyti daugiau galių, o tai reiškia, kad jų įgyja ir Berlynas su Paryžiumi“, – pirmadienį žurnalistams teigė J. Kaczynskis. Jis pridūrė, jog Sąjunga turėtų taip pasikeisti, kad „Didžioji Britanija galėtų sugrįžti į ES, kad galėtų įvykti antras referendumas“.

Nepalankiai klostantis situacijai ES, Lenkija nerodo iniciatyvos pagerinti santykius su Vokietija. Priešingai, naujoji vyriausybė rodo norą sukurti atsvarą Vokietijos dominavimui bloke. Parlamentui pasakytoje kalboje W. Waszczykowskis minėjo nuo Baltijos iki Juodosios jūros nusidriekusių šalių sąjungą, vienijančią daugumą buvusių pokomunistinių Europos valstybių.

Tačiau problema yra ta, kad visų šių šalių interesai gana skirtingi. „Bet kokia mintis integruoti Vidurio ir Rytų Europos šalis neturi galimybių būti įgyvendinta, nes kitų šalių tai nedomina“, – tinklaraščiui politico.eu teigė Varšuvoje įsikūrusio Tarptautinių santykių centro užsienio politikos ekspertas Eugeniuszas Smolaras.

Veikiausiai trys Baltijos valstybės ir Slovakija, kurios visos yra įsivedusios eurą, bus labiau linkusios tapti naujo vidinio ES branduolio dalimi. Čekijos Respublika, kuri nėra įsivedusi euro, įtartinai vertina pastangas labiau integruoti ES ir jai, kaip ir visoms kitoms regiono valstybėms, būdingas nenoras priimti prieglobsčio prašytojus. Tačiau Praha taip pat skeptiškai žiūri į Lenkijos kaip regiono lyderės pretenzijas. Be to, čekai palaiko glaudžius santykius su Berlynu ir jie nenorėtų jiems pakenkti.

Vengrija yra Lenkijos partnerė kovoje su Komisija dėl ginčų, susijusių su teisės viršenybe, tačiau į Rusiją ji nežiūri su tokiu pat įtarimu. Budapeštas sudarė susitarimą su Rusija dėl dujų tiekimo ir stengėsi sutrukdyti sankcijoms prieš ją.

„Iš esmės Lenkijos saugumą garantuoja NATO, tačiau „Brexit“ smarkiai pakeis Lenkijos padėtį ES, – teigė E. Smolaras. – ES bus mažesnė ir dar labiau sumažės Lenkijos vaidmuo.“

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"