TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Skausmingos olimpinių žaidynių šeimininkų patirtys

2016 08 04 6:00
Monrealio stadionas pašaipiai vadinamas “Didžiąja skola”. cutcaster.com nuotrauka

Jau rytoj prasideda vasaros olimpinės žaidynės. Tai bus pirmoji olimpiada Pietų Amerikoje. Daugelis spėlioja, ar Rio de Žaneiras spėjo tinkamai pasirengti šiai sporto šventei, mat organizatoriams rūpesčių netrūksta. Tačiau problemų neišvengė ir kiti miestai, kuriems praeityje teko garbė organizuoti šį renginį.

Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki žaidynių atidarymo ceremonijos Rio de Žaneire kai kas jau nerimavo, kad organizatoriai nespės įrengti stadionų ir olimpinio kaimelio. Tokių minčių sukėlė vėluojantys pasirengimo darbai, sunki šalies finansinė padėtis ir prezidentės apkaltos procesas.

Neseniai Australijos delegacija baisėjosi gyvenimo olimpiniame kaimelyje sąlygomis. Pro lubas esą teka vanduo, nerimą kelia nesutvarkyta elektros instaliacija, maža to, daugeliui sportininkų lovos per mažos.

Rūpesčių kelia ir šio didmiesčio saugumas. Kaip rodo oficiali statistika, Rio de Žaneire padaugėjo nužudymų, o apiplėšimų gatvėse užfiksuota beveik 60 tūkst. – trečdaliu daugiau negu pernai.

Tūkstančiai karių patruliuoja Rio de Žaneiro gatvėmis kartu su smarkiai sustiprintomis policijos pajėgomis. Bet ar pavyks apsaugoti miesto svečius? Antradienį paskelbta, kad apiplėšti keli Kinijos sportininkai ir žiniasklaidos atstovai.

Tačiau atrodo, kad dėl kiekvienos olimpiados reiškiama nuogąstavimų. Ne mažiau problemų turėjo ir ankstesnių olimpinių žaidynių šeimininkai.

ANTVERPENAS, 1920 metai: sulankstomosios lovos

Oficialus Antverpeno olimpinių žaidynių plakatas./latimes.com nuotrauka

Belgijos miestui olimpinių žaidynių organizavimas buvo skirtas kaip kompensacija ir belgų, kovojusių ir žuvusių per Pirmąjį pasaulinį karą, pagerbimas. Tikėtasi, kad ši sporto šventė padės Belgijai atsigauti. Karą pralaimėjusių valstybių (Vokietija, Austrija, Vengrija, Bulgarija ir Turkija) sportininkai nebuvo kviečiami, o tuometė Sovietų Rusija nusprendė nedalyvauti.

Ekonominių sunkumų kamuojamas miestas turėjo per mažai laiko, kad sutvarkytų karo laikų griuvėsius ir pasirūpintų infrastruktūra. Kai prasidėjo olimpiada, stadionas dar nebuvo parengtas, o atletams teko įsikurti perpildytuose kambariuose ir miegoti sulankstomosiose lovose.

Į sporto renginius susirinkdavo labai mažai žmonių, nes bilietai jiems buvo per brangūs. Paskutinėmis dienomis tribūnas užėmė moksleiviai, kurie ten buvo įleisti nemokamai.

Šioje vasaros olimpiadoje dalyvavo daugiau kaip 2,6 tūkst. sportininkų (tarp jų apie 60 moterų) iš 29 valstybių. Nors buvo nedidelių nesėkmių, viskas vyko, kaip buvo suplanuota. Beje, Antverpene pirmą kartą plevėsavo olimpinė vėliava.

MEKSIKAS, 1968 metai: žudynės

Septintąjį dešimtmetį pasaulyje vyko įvairūs studentų judėjimai. Vasaros olimpinių žaidynių šeimininkė Meksika nebuvo išimtis. Spalio 2 dieną įvyko studentų žudynės sostinės Meksiko Tlatelolko rajone. Artėjant olimpiadai šalies studentai pasinaudojo pasaulio dėmesiu ir surengė eitynes, reikalaudami demokratinių reformų. Per susirėmimus su saugumo pajėgomis žuvo dešimtys ar net šimtai žmonių.

Smurtas prasiveržė likus dešimčiai dienų iki atidarymo ceremonijos, bet tai nepakoregavo organizatorių planų. Šis sprendimas nustebino daugelį užsienio žurnalistų, kurie buvo įvykio liudininkais. Per pačią olimpiadą didesnių problemų dėl saugumo jau neiškilo.

Tiesa, per prizininkų apdovanojimo ceremoniją daugelį papiktino JAV sprinteriai Tommie Smithas ir Johnas Carlosas. Sportininkai ant nugalėtojų pakylos atsistojo be batų, o skambant himnui iškėlę juodomis pirštinėmis apmautas rankas laikė sugniaužtus kumščius. Tai buvo juodaodžių teises ginančio „Juodosios galios“ judėjimo narių pasisveikinimas. Žiūrovai tąkart nušvilpė sportininkus. Atletai visam laikui pašalinti iš JAV olimpinės komandos.

MIUNCHENAS, 1972 metai: įkaitų krizė

Tai buvo antrosios žaidynės, vykstančios Vokietijoje po 1936 metų Berlyno olimpiados. Vakarų Vokietija siekė pristatyti pasauliui naują demokratiškos šalies viziją ir nuslopinti prisiminimus apie nacių režimą. Daugeliui atrodė, kad Miuncheno olimpiada bus labai politiška.

Siekdami pademonstruoti šalies nusiginklavimą, žaidynių rengėjai gana aplaidžiai žvelgė į olimpinio kaimelio saugumą. Rugsėjo 5 dieną palestiniečių teroristų grupuotė „Juodasis rugsėjis“ paėmė įkaitais 11 izraelio sportininkų. Užpuolikai reikalavo paleisti daugiau kaip 200 savo tautiečių, kalinamų Izraelio kalėjimuose. Derybininkams nepavyko susitarti, o gelbėjimo operacija buvo itin nesėkminga.

Per įkaitų krizę Miuncheno žaidynės buvo sustabdytos 34 valandoms. Po šio išpuolio reikalauta visai nutraukti olimpiadą, tačiau tuometinis Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas tvirtai pasakė, kad žaidynės turi būti tęsiamos. Nerimaudami dėl savo saugumo išvyko likę Izraelio sportininkai. Jų pavyzdžiu pasekė Egipto, Alžyro ir Filipinų olimpinės delegacijos.

MONREALIS, 1976 metai: „Didžioji skola“

Monrealio žaidynėms pastatytas stadionas pašaipiai vadinamas „Didžiąja skola“. Išliaupsintas išskleidžiamas stogas taip ir nesuveikė, o garsusis stadiono bokštas buvo statomas dar gerą dešimtmetį jau pasibaigus olimpiadai.

Galutinė olimpiados sąskaita siekė tais laikais labai solidžią sumą – 1,2 mlrd. dolerių. Vienas didžiausių Kanados miestų ilgam įklimpo į skolas. Joms grąžinti prireikė daugiau kaip trijų dešimtmečių. Tačiau Monrealio meras patikino, kad rengti žaidynes vis tiek verta. „Man vis dar šiurpsta oda, kai prisimenu aplodismentus žmonių pilname stadione“, – sakė jis.

ATLANTA, 1996 metai: sprogimas

Atidžiau apžiūrėjus šią Atlantoje esančią skulptūrą galima rasti sprogimo paliktų žymių./flickr.com nuotrauka

Atlanta irgi patyrė nemalonumų, kai rengėsi vasaros olimpinėms žaidynėms. Vienas žmogus žuvo, kai staiga sugriuvo specialiai šiam renginiui baigiamo statyti naujo stadiono apšvietimo bokštas.

Be kita ko, likus keliems mėnesiams iki olimpiados stiprėjo būgštavimai dėl galimų teroro atakų. Amerikiečiai anuomet gyrėsi, kad renginys bus saugiausias per visą jo istoriją. Vis dėlto praėjus kiek daugiau nei savaitei nuo žaidynių pradžios Olimpiniame parke sprogo savadarbis sprogmuo. Du žmonės žuvo ir 111 žmonių buvo sužeisti. Šis išpuolis neišderino žaidynių tvarkaraščio.

Pareigūnams pavyko sučiupti sprogdintoją tik praėjus septyneriems metams. Vyras prisipažino norėjęs sugadinti olimpiadą ir užtraukti JAV gėdą, nes jį papiktino valdžios sprendimas legalizuoti abortus.

ATĖNAI, 2004 metai: pustuščiai stadionai

Pustuštė paplūdimio tinklinio arena per 2004 metų Atėnų olimpiadą./mapio.net nuotrauka

Žurnalistai, stebėję, kaip Atėnai rengiasi vasaros olimpiadai, sakė, kad mėgindami pašalinti visus trūkumus graikai lenktyniauja su laiku. Prieš žaidynes Graikijos sostinėje nugriaudėjo keletas sprogimų, kurie privertė susirūpinti saugumu.

Prasidėjus žaidynėms organizatoriai susidūrė su gana netikėta problema – stadionai buvo pustuščiai. Kai kurie žurnalistai net juokavo, kad žymioji tenisininkė Venus Williams žaisdama stadione girdi savo aidą. Rengėjai turėjo ieškoti būdų, kaip įtikinti žiūrovus pirkti bilietus į sporto varžybas.

Praėjus daugiau nei dešimtmečiui kai kurie olimpiniai stadionai jau turi kitokią paskirtį – juose valdžia apgyvendino pabėgėlius.

PEKINAS, 2008 metai: oro tarša

Kinai taip pat skubėjo laiku baigti statybos darbus. Pekino nacionalinis stadionas, dėl panašios į lizdo formos struktūrą pavadintas Paukščio lizdu, pradėtas statyti 2003 metų gruodį.

Likus keliems mėnesiams iki žaidynių pradžios, pareigūnai pranešė sužlugdę islamistų rengiamą ataką. Jie esą taikėsi į viešbučius, vyriausybės pastatus ir karines bazes.

Tačiau, pasak kai kurių sportininkų, didžiausia problema buvo oro tarša. Tai trukdė atletams sėkmingiau pasirodyti per bėgimo varžybas. Vienas JAV triatlonininkas per treniruotes dėvėdavo kaukę. Likus savaitei iki žaidynių pradžios Kinija paskelbė nepaprastąjį planą, kaip mažinti oro taršą. Pekine buvo uždaryti fabrikai ir sustabdyti statybų darbai.

Vis dėlto, daugumos nuomone, šios žaidynės buvo vykusios. Gana greitai Kinija vėl turės galimybę padaryti įspūdį, nes Pekinas 2022 metais rengs žiemos olimpiadą.

VANKUVERIS, 2010 metai: sniego trūkumas

Vankuverio žiemos olimpinės žaidynės prasidėjo liūdna žinia apie Gruzijos rogutininko žūtį. Nodaras Kumaritašvilis per treniruotę lėkdamas dideliu greičiu išvažiavo iš trasos ir rėžėsi į trasos sienelę. Po incidento varžybos vyko šiek tiek pakeistoje ir sutrumpintoje trasoje.

Pasaulio spauda šią olimpiadą vadino blogiausia per visą istoriją. Žaidynių rengėjai netrukus suprato, kad dėl šiltų ir lietingų orų sparčiai senka pagrindinis šventės atributas – sniegas. Jo gabenta ir sraigtasparniais, ir sunkvežimiais. Tuo metu dienraščio „The Guardian“ žurnalistai juokavo, kad pastangos parūpinti balto puraus sniego prilygo olimpinei rungčiai. Dėl to keitėsi varžybų tvarkaraščiai, o sportininkai ir žiūrovai patyrė daug nepatogumų.

SOČIS, 2014 metai: benamiai šunys

Per Sočio žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją daug diskusijų sukėlė neišsiskleidęs olimpinis žiedas. Netrukus socialiniuose tinkluose paplito saitažodis #SochiProblems (Sočio problemos). Sportininkų delegacijos šaipėsi, kad rusai nespėjo tinkamai pasirengti šiai olimpiadai, ir paviešino nuotraukas iš viešbučių.

Sočio gatvėse įprasta matyti šmirinėjančių benamių šunų. Gyvūnai sugebėdavo prasmukti net į olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos repeticijų aikštelę. Žaidynių rengėjai kaip įmanydami stengėsi pagražinti miesto vaizdą ir jų atsikratyti. Tuo labai piktinosi gyvūnų mylėtojai. Dauguma šunų buvo išgelbėta ir apgyvendinta prieglaudoje.

Artėjant olimpiadai taip pat daug dėmesio skirta saugumui, mat likus mažiau nei šešioms savaitėms iki atidarymo ceremonijos savižudis sprogdintojas Volgograde traukinių stotyje nužudė 16 žmonių. Siekiant užkirsti kelią kitai atakai, buvo sustiprintos pareigūnų pajėgos. Per žaidynes jiems talkino 400 kazokų.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"