TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Skepticizmo sala vidury Europos

2012 12 17 6:00
Tradiciškai vasarai šveicarai išgena bandas į kalnų ganyklas./Reuters/Scanpix nuotrauka

Klestinti Šveicarija džiaugiasi neįstojusi į krizės kamuojamą Europos Sąjungą (ES). Tačiau kiek iš tikrųjų ši Alpių šalis nėra susisaisčiusi su Briuseliu? 

Prieš 20 metų šveicarai labai mažu skirtumu pasisakė prieš narystę Europos ekonominėje erdvėje, kaip tuomet ji vadinosi. Jei būtų pritarę, tai būtų buvęs pirmas žingsnis į visateisę narystę ES ir dabar Šveicarija tikriausiai būtų viena seniausių narių.

Tada balsavimo rezultatas nustebino visus. Referendumas buvo laimėtas mažiausiu skirtumu per visą pokario Šveicarijos istoriją: 49,7 proc. gyventojų pasisakė už, 50,3 proc. - prieš narystę. Tuometis Šveicarijos ekonomikos ministras Jeanas Pascalis Delamurazas tą dieną pavadino Juoduoju sekmadieniu ir perspėjo, kokia žala padaryta šalies darbo rinkai ir jaunajai šveicarų kartai, - ji liko "apiplėšta".

Praėjo du dešimtmečiai, o niūrūs J.P.Delamurazo perspėjimai neišsipildė. Net priešingai - Šveicarijos ekonomika laikosi kuo puikiausiai, nedarbo lygis mažesnis nei 3 proc. ir jai to pavydi visos kaimynės Europoje.

Už alternatyvas

Daugybė šveicarų dar puikiai prisimena dieną, kai šalis nubalsavo prieš glaudesnę sąjungą su Europa. Christophas Blocheris iš dešiniosios Šveicarijos liaudies partijos buvo vienas pagrindinių agitatorių prieš narystę ES. Jis apeliavo į tradicinį Šveicarijos įvaizdį, rengė aiškiai nacionalistinius mitingus ir dažnai pasirodydavo apsikarstęs dideliais karvių skambalais. Ch.Blocheris, būdamas vienas stipriausių Šveicarijos verslininkų, net išleido kampanijai 2 mln. frankų (2,2 mln. dolerių) asmeninių pinigų. Vertindamas Šveicariją dabar, jis kaip niekada įsitikinęs, kad laikymasis atokiau - vienintelė teisinga politika. "Prieš 20 metų girdėjau tą patį, kas kartojama nuolat: kad narystei ES ir toms kolonijinėms sutartims (su Briuseliu) nėra alternatyvos , - kalbėjo verslininkas parlamente. - Tačiau tik pažiūrėkite į alternatyvas, už kurias balsavo Šveicarijos žmonės, ir palyginkite jas su intelektiniu bankrotu už mūsų sienų. Alternatyva - likti ištikimiems Šveicarijai, ginti savo stipriąsias savybės, savo finansų sektorių, savo darbo vietas, savo gerovę ir savo laisvę. Alternatyva yra pasakyti "ne" sutartims su Europa."

Saisto 100 sutarčių

Vis dėlto Šveicarijos santykių su Europa analizė rodo, kad tikrovė nėra tokia paprasta kaip kalba Ch.Blocheris. Šveicarų "ne" sutapo su šalies ekonomikos nuosmukiu - didėjo ir deficitas, ir nedarbas. Šveicarijos politikai ir verslo lyderiai su siaubu mąstė apie tai, kad Europos rinka jiems bus uždaryta, todėl praėjus po balsavimo vos kelioms savaitėms valstybės diplomatai išlėkė į Briuselį prašyti dvišalių derybų. Jie puikiai žinojo, kad norėdami išlaikyti priėjimą prie pelningų Europos prekybos rinkų turės pasirašyti sutartis, ir kaip tik tokias, kokias atmetė šveicarų rinkėjai. Taip nuo 1992 metų Šveicarija su ES sudarė daugiau kaip 100 sutarčių. Jos verčia paisyti esminių Bendrijos politikos elementų, tokių kaip, pavyzdžiui, laisvas žmonių judėjimas, nors būtent šis klausimas 1992-aisiais labiausiai ir paskatino šveicarus tarti "ne", nes žmonės bijojo imigracijos, bijojo įsileisti pernelyg daug darbininkų iš užsienio. Tuo metu užsieniečiai sudarė 20 proc. Šveicarijos gyventojų. Šiandien jų yra 25 proc., bet padidėjimą lėmė beveik vien atvykėliai iš ES šalių. Ironiška, tačiau prieš narystę balsavusi Šveicarija sulaukė kur kas daugiau darbininkų iš ES nei daugelis jos kaimynių, priklausančių Bendrijai.

Kaip geriau?

Tad klausimas, ar Šveicarijai geriau būti už ES ribų? "Atsakymo niekas nežino, - teigė politikos mokslų specialistas Georgas Lutzas iš Lozanos universiteto. - Taip, ekonomika sveika, nedarbas mažas, tačiau kas žino, gal šalis būtų suklestėjusi dar labiau, jei būtų įstojusi į ES."

Nėra ko stebėtis, kad šveicarai, girdėdami apie krizę euro zonoje, nerodo jokio entuziazmo dėl narystės ES. Kaip rodo naujausios apklausos, tam pritartų tik 11 proc. gyventojų.

Tačiau nuo šiol gali prasidėti nauja era, nes Briuselis pranešė Šveicarijos vyriausybei, kad ES daugiau nebenori sudaryti dvišalių sutarčių. Briuselis ragina Šveicariją automatiškai priimti ES teisę. Šis pasiūlymas net kelia pagaugus šalies politikams ir gyventojams.

Nepasirašytos dvišalės sutartys, pavyzdžiui, dėl energetikos, jau dūla Briuselyje. Šveicarijos ekonomikai būtini susitarimai su Europa, todėl toks sustingimas jai nenaudingas. Tačiau kai vienas šveicarų politikas paragino dar kartą balsuoti dėl narystės ES, jis buvo išjuoktas ir sulaukė pasiūlymo "išgerti taurę šveicariško vyno galvai prablaivinti". Bet koks kvietimas oficialiai stoti į ES Šveicarijoje suveikia it bomba, tad labai retas politikas drįsta liesti šią temą. Pasak G.Lutzo, nukenčia ir ES, nes ji ypač daug gautų iš Šveicarijos narystės. "Jei būtume buvę nariai, greičiausiai visą laiką būtume propagavę fiskalinį konservatizmą, nes tai mūsų šalies tradicija. Bet ar Šveicarijai dėl to būtų pasisekę, turiu abejonių", - sakė politikos mokslų specialistas.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"