TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Skirtingi, bet vieningi? Kodėl gi ne!

2014 05 29 11:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Moksleiviai, kuriems įdomi Europos Sąjungos (ES) diplomatija, vidaus reikalai, įvairūs ES šalyse vykstantys politiniai ir ekonominiai procesai, kovo mėnesį dalyvavo Vilniuje vykusioje projekto „My Europe“ sesijoje.

Moksleiviai lankėsi taip pat ir projekto informacinio rėmėjo – dienraščio „Lietuvos žinios“ – redakcijoje, kur domėjosi kasdieniu žurnalistų darbu, straipsnių rašymo subtilybėmis. Projekto pabaigoje jie rašė esė apie tai, kokią jie įsivaizduoja Europą 2030 metais.

Konkurso komisija, kurią sudarė Vokietijos organizacijos „Frankfurter Zukunftsrat“, Vilniaus miesto savivaldybės, AB „Litgrid“ ir „Lietuvos žinių“ atstovai išrinko geriausius rašinius. Keturių laureatų tekstus pristatome portalo lzinios.lt skaitytojų dėmesiui.

IV vieta. Gediminas Goda, Skirtingi, bet vieningi? Kodėl gi ne!

***

Tomas padėjo pieštuką ant stalo. Jis jau valandų valandas spokso į popieriaus lapą, o šis vis dar beveik tuščias. Ir kaip tai iš viso įmanoma? Jis, prestižinės Paryžiaus politikos mokslų mokyklos magistras, Europos Sąjungos ambasadorius Jungtinėse Amerikose Valstijose, nesugeba pasirašyti paprasčiausios kalbos, kurią Harvardo studentams pasakyti turi jau rytoj! Tomas teturėjo kalbos pradžią, kuri skambėjo taip: „Jei prieš devyniasdešimt metų kas nors būtų pasakęs, kad vieną dieną arogantiškieji prancūzai, pedantiškieji vokiečiai ir karštakošiai ispanai mokės draugiškai sugyventi vienoje artimoje bendruomenėje, jis būtų buvęs apšauktas paskutiniu svajokliu. Ir vis dėlto, šios svajonės tapo tiesa!“ Deja, čia jo kalba ir baigėsi. Europa jam atrodė tokia didžiulė ir beribė sąvoka, kad ją apibrėžti prireiktų ištisų valandų, o kalbėti jis turėjo vos penkiolika minučių.

Staiga jis prisiminė žodžius, kuriuos prieš šešiolika metų dar studijų laikais išgirdo iš vieno amerikiečio draugo: „Ta jūsų Europos Sąjunga niekuomet nebus pajėgi varžytis su mūsų Jungtinėmis Valstijomis. Jūs nesate viena šalis, jūs kalbate skirtingomis kalbomis, skurdesnės jūsų šalys neapkenčia turtingesniųjų ir atvirkščiai... Jūs neturite ateities!“ Tomas pajuto nenumaldomą norą savo kalboje visa tai paneigti.

Taip, 2014-aisiais Europai iš tiesų teko susidurti su daugybe problemų: ekonomine krize, jaunimo nedarbu, ir, visų blogiausia, didžiule euroskepticizmo banga – kai kurios šalys narės, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, netgi svarstė palikti Europos Sąjungą. Laimei, taip nenutiko. Ir būtent tuo metu Europos viršūnės suvokė, kad pagrindinė bendrijos užduotis – įskiepyti europiečio tapatybę kiekvieno Europos Sąjungos piliečio širdyje.

To siekiant buvo pradėta daugybė tarptautinių programų. Viena jų – „EuroMainai“ – iniciatyva, suteikusi kiekvienam Europos paaugliui galimybę metus praleisti bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje gyvenančioje šeimoje, mokytis tos šalies mokykloje. Programos rezultatai buvo tiesiog neįtikėtini. Kai Tomo sūnus grįžo namo iš viešnagės Austrijoje, Tomas matė, jog jis ne tik subrendo kaip asmenybė, bet ir galutinai suprato, ką reiškia būti Europos piliečiu.

Be to, prieš keletą metų Europos Taryboje ir Europos Parlamente buvo patvirtintas įstatymas, teigiantis, kad kiekvienas mokinys, baigęs mokyklą, turi gebėti laisvai bendrauti bent dviem užsienio Europos šalių kalbomis. Tomo nuomone, tai buvo didžiulis žingsnis į priekį – kalbos atveria kelią prie kitų Europos tautų kultūrinių lobių, o tai taip pat prisideda prie europiečio identiteto formavimo.

Politiniai pasikeitimai 2030-ųjų Europoje, lyginant su 2014-aisiais, taip pat buvo nesunkiai pastebimi. Vietoje nacionalinių valstybių parlamentų šalys narės dabar turėjo bendras įstatymo leidybos institucijas visam regionui. Pavyzdžiui lietuviai, latviai ir estai kartu rinko vieną bendrą Baltijos Parlamentą, vietoje trijų atskirų. Tas pats nutiko Skandinavijos šalims ir visoms kitoms. Ši reforma išmokė žmones, kaip gyventi ir valdyti drauge, kaip priimti bendrus sprendimus, siekiant bendrų tikslų.

Net ir požiūris į bendrą valiutą buvo visiškai kitoks. Jei prieš šešiolika metų valstybės euro įvedimą sulygino su visišku tautinės savimonės praradimu, dabar jos suprato, kad euras – puiki priemonė, leidžianti šalių nacionaliniams simboliams pasklisti po visą žemyną.

Tomas būtų galėjęs paminėti ir daugelį kitų pokyčių Europos Sąjungos gyvenime per pastaruosius penkiolika metų: dvigubai didesnį bendrąjį vidaus produktą, faktą, kad kitoms pasaulio valstybėms šiuo metu susiduriant su energetinių išteklių trūkumu, Europa galėjo būti visiškai rami, kadangi net 50 procentų energijos Europos Sąjungoje buvo pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Bet visa tai pasiekta dėka sugebėjimo gyventi drauge. „Mes vieningi, nes esame skirtingi, tai mūsų stiprybės priežastis, būtent todėl mes galime kurti skirtingas idėjas ir įgyvendinti jas siekiant bendrų tikslų, ir būtent todėl tikiu, kad Europos Sąjunga egzistuos dar daugelį amžių.“ – šiais žodžiais Tomas užbaigė savo kalbą ir pakilo nuo rašomojo stalo su išdidžia šypsena veide.

Nors yra begalės pesimistiškų Europos ateities scenarijų, aš tikiu būtent šiuo, pozityviuoju. Ir viskas, ko reikia jam įgyvendinti, telpa šiuose paprastuose žodžiuose, kuriuos kitados ištarė Žanas Klodas Džiunkeris, buvęs Liuksemburgo ministras pirmininkas: „Turime atsigręžti ir išmokyti europiečius pamilti Europą.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"