TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Skirtingi rusų pasauliai

2015 09 09 6:00
Rusijoje jaučiamas didelis atotrūkis tarp labai turtingų ir labai vargingų žmonių. AFP/Scanpix nuotrauka

Kalbant apie Rusiją svarbu ne tik akcentuoti tai, kas vyksta politiniame šios šalies gyvenime, bet ir įvardyti svarbiausius procesus visuomenėje. Ypač reikšmingai žmonių sąmonę veikia socialinė atskirtis. Šį aspektą straipsnyje, publikuotame portale geopolitika.lt, aptaria politologas Viktoras Denisenka.

Socialinė atskirtis - rimtas iššūkis bet kuriai valstybei. Geriausiai ir stabiliausiai gyvena tos šalys, kuriose yra stiprus vidurinis sluoksnis, t. y. tarpinė grandis tarp turtingųjų ir vargšų. Rusijoje pastebima priešinga tendencija – didelis atotrūkis tarp labai vargingų ir labai turtingų žmonių. Vadinamoji vidurinė klasė taip pat smarkiai fragmentuota ir susiduria su įvairiomis problemomis bei ideologinėmis dilemomis. Kitaip tariant, egzistuoja skirtingi „rusų pasauliai“, kurie turi mažai ką bendra.

Turtuoliai

Akivaizdu, kad turtingų rusų sluoksnis iš esmės palaiko dabartinę Rusijos valdžią ir politinę sistemą. Prezidentas Vladimiras Putinas su savo komanda aiškiai parodė vadinamiesiems oligarchams jų vietą naujoje socialinėje ir politinėje sistemoje. „Jukos“ byla tapo parodomuoju procesu, o Michailas Chodorkovskis - pavyzdžiu, kas gali nutikti turtingam ir įtakingam žmogui, turinčiam su Kremliumi nesuderinamų politinių ambicijų.

Dauguma šalies turtuolių renkasi atsargią poziciją: atvirai neprieštarauja valdžiai, kartais ją palaiko arba aktyviai su ja bendradarbiauja (tokios taktikos laikosi Rusijos žydų kilmės milijardierius Romanas Abramovičius). Tačiau laikyti savo aktyvus ir gyventi, ilsėtis ir pramogauti šie žmonės labiau mėgsta oficialiai Rusijos peikiamuose Vakaruose. Pavyzdžiui, visi yra girdėję apie „rusiškąjį“ Kurševelį - prabangų kalnų slidinėjimo kurortą Prancūzijoje. Vienas Vakarų pasaulio forpostų – Jungtinės Karalystės sostinė Londonas – irgi gana „rusiškas“.

Ne taip seniai Amerikos verslo ir finansų žurnalas „Forbes“ apžvelgė „rusiškąjį Londoną“. Leidinio duomenimis, sostinės centre nekilnojamojo turto turi tokie oligarchai kaip Olegas Deripaska ir R. Abramovičius, verslininkai Vladislavas Doroninas, Grigorijus Guselnikovas bei kiti. Čia taip pat nemažai nuosavybės yra įsigiję aukšti įvairių Rusijos korporacijų vadybininkai. Londono priemiesčiuose nekilnojamojo turto turi ir turtingiausias Rusijos žmogus Ališeras Usmanovas, buvęs bankininkas Aleksandras Lebedevas, verslininkai Piotras Averinas, Jevgenijus Čičvarkinas (šis pasitraukė iš Rusijos, kai buvo nusavintas jo verslas – mobiliojo ryšio paslaugų įmonė „Euroset“) ir kiti.

Rusui priklauso ir pats brangiausias Londono privatus namas, mažai kuo nusileidžiantis karališkiesiems Bakingamo rūmams. Teigiama, jog šis pastatas - Andrejaus Gurjevo šeimos nuosavybė. Minėtas asmuo užima 28 vietą tarp turtingiausių Rusijos žmonių, yra buvęs Murmansko srities gubernatorius.

Pažymima, kad dauguma Rusijos turtuolių, perkančių nekilnojamojo turto užsienyje, nemėgsta to afišuoti ir visaip slepia šią informaciją.

Pareigūnai

Beje, uždrausta meile Vakarams kaltinami ne vien Rusijos turtuoliai, bet ir valdžios atstovai. Žinoma, kad nemažai aukštų pareigūnų vaikų mokosi arba gyvena užsienyje. Tarp jų, pavyzdžiui, minimi Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo dukra ir Federacijos Tarybos pirmininkės Valentinos Matvijenko sūnus. Klausimų kyla net dėl V. Putino atžalų. Prezidento dukrų gyvenimas slepiamas nuo pašalinių akių, tačiau esama pagrįstų įtarimų, kad jos taip pat yra palikusios Rusiją ir gyvena Vokietijoje arba Italijoje.

Rusijos valdžios atstovus irgi nesunkiai galima priskirti prie turtuolių luomo. Nemažai ginčijamasi dėl to, kokią sumą sudaro V. Putino turtai. Dažniausiai skamba teiginys, jog įvairių aktyvų, kuriuos valdo dabartinis Rusijos prezidentas, vertė siekia apie 40 mlrd. JAV dolerių. Tačiau neseniai duodamas interviu žurnalui „Forbes“ britų verslininkas Billas Browderis, kuris kadaise buvo išstumtas iš Rusijos verslo pasaulio, pareiškė, kad, jo skaičiavimais, V. Putinas per valdymo metus galėjo sukaupti apie 200 mlrd. JAV dolerių.

Šiame kontekste vertėtų prisiminti ir skandalą dėl Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo laikrodžio. Jo ir žinomos dailiojo čiuožimo sportininkės Tatjanos Navkos vestuvių nuotraukose matyti, kad D. Peskovas segi prabangų Richard'o Mille RM 52-01 laikrodį, kurio kaina - 620 tūkst. JAV dolerių, o tai daugiau kaip keturis kartus viršija oficialų deklaruotą atstovo spaudai praėjusių metų uždarbį. D. Peskovas vėliau pareiškė, esą laikrodis yra nuotakos dovana, tačiau entuziastai nepatingėjo ir, panagrinėję šių metų ankstesnes V. Putino atstovo nuotraukas, nustatė, kad jis turi mažiausiai dar keturis itin prabangius laikrodžius.

Reuters/Scanpix nuotrauka

Masės

Egzistuoja ir kitas – masiškesnis „rusų pasaulis“, kurio portretą neseniai pateikė portalas Lenta.ru. Sociologinių apklausų duomenimis, daugiau kaip 80 proc. Rusijos gyventojų nemėgsta JAV, o 59 proc. bijo galimos karinės Jungtinių Valstijų agresijos. Be to, 55 proc. rusų neigiamai vertina Ukrainą. Įdomu, jog net 64 proc. Rusijos žmonių mano, kad šiandieniniame pasaulyje gali kilti branduolinis karas.

Pasirodo, rusai nelabai ir pilietiški. 87 proc. Rusijos gyventojų nepasirengę dalyvauti masinėse protesto akcijose, 84 proc. nėra skaitę savo šalies Konstitucijos, 80 proc. palaiko idėją, kad gali būti cenzūruojami meno kūriniai, 70 proc. pasisako už cenzūrą internete, 72 proc. mano, jog žiniasklaida gali meluoti, jeigu padeda įgyvendinti valstybės interesus. Be to, 71 proc. rusų tiki, kad tvarka yra svarbesnė už demokratiją, o 51 proc. teigiamai vertina Stalino valdymą.

Statistika taip pat atskleidžia, kaip susiformavo tokia Rusijos visuomenė. Lenta.ru skelbia, kad 88 proc. rusų sužino naujienas žiūrėdami televizorių, o 79 proc. nė karto nėra buvę užsienyje. Įdomu tai, jog 78 proc. Rusijos gyventojų tvirtina esantys laimingi (arba patenkinti esama situacija), nors 59 proc. jų neturi santaupų, o 51 proc. žmonių priversti taupyti pirkdami produktus.

Apie blogėjančią socialinę padėtį Rusijoje byloja ir kiti duomenys. Teigiama, jog liepos mėnesį vargingai gyvenančių rusų skaičius pasiekė 22 milijonus. Tai labai daug net ir tokiai didelei valstybei kaip Rusija. Nors, kaip rodo socialinių apklausų duomenys, net vargingai gyvenantis „rusų pasaulis“ tiki, kad yra laimingas.

Mąstantieji

Būtina paminėti dar vieną tendenciją ir iš esmės dar vieną „rusų pasaulį“. Tai yra sparčiai mažėjantis vidurinis sluoksnis, o tiksliau – tie jo atstovai, kurie neprarado įpročio mąstyti ir kliautis ne vien Rusijos televizijos skelbiamomis žiniomis. Šie žmonės, matydami stiprėjančią propagandinę isteriją ir nykstančią toleranciją kitoniškumui (kitokiam požiūriui), bando palikti Rusiją, persikelti į kitas valstybes. Nemaža dalis jų, beje, renkasi Baltijos šalis. Filosofas Gintautas Mažeikis net iškėlė mintį apie naujo (liberalaus) rusų (slavų) pasaulio formavimąsi už Rusijos ribų. Jis galėtų tapti tinkama atsvara Rusijos propaguojamam ideologizuotam „rusų pasauliui“.

Kai tam tikras procentas mąstančių žmonių siekia palikti Rusiją, o atskirtis tarp turtingųjų ir beturčių tik didėja, kyla socialinio sprogimo grėsmė. Ją didina ir tokios nevykusios politinių viešųjų ryšių akcijos kaip demonstratyvus „sankcijinių“ produktų naikinimas. Be to, Rusijos ekonomikos stabilumui vėl rimtą pavojų kelia krintanti naftos kaina.

Kremlius labai bijo vadinamųjų spalvotųjų revoliucijų, tačiau dabartinė Rusijos valdžia, atrodo, kaip tik bando jas sukelti. Nežinia, kiek dar propagandinė mašina sugebės tikinti gyventojus, kad dėl visų Rusijos negandų kaltas Vakarų pasaulio sąmokslas. Jei ši propaganda nustos veikti, Kremliui beliks kliautis tik jėga ir represiniais įstatymais. Rusijos atveju tai paprastai reiškia viena - daug kraujo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"