TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Skitų auksas į Krymą negrįš

2014 06 28 6:00
Skitų menas iš Krymo archeologinio lobyno. newsru.com nuotrauka

Tuo metu, kai Vladimiras Putinas atplėšė Krymą nuo Ukrainos, neįkainojami pusiasalio istorinės praeities ir meno kūriniai buvo iškeliavę į Amsterdamą. Ten buvo surengta seniai planuota skitų meno paroda "Krymas: Juodosios jūros auksas ir paslaptys". Dauguma eksponatų buvo paimti iš Krymo muziejų. Apie tai, kad pusiasalis staiga atsidurs kitoje valstybėje, niekas nė nesapnavo. Dėl skitų aukso užvirė kova.

Maskva agresyviai reikalavo, kad Nyderlandai perduotų eksponatus Rusijai. Kijevas buvo įsitikinęs, kad jie priklauso Ukrainai. Krymas, savaime aišku, norėjo, kad kūriniai grįžtų, kur buvę. Parodą surengęs Amsterdamo universiteto Allardo Piersono istorijos muziejus, regis, nežinojo, kaip elgtis. Galiausiai Ukrainos kultūros ministerija pranešė, kad Nyderlandų Karalystė pripažino šias kultūros vertybes valstybine Ukrainos nuosavybe. Į Ukrainą grįžusiais skitų dirbiniais turės pasirūpinti Ukrainos nacionalinis istorijos muziejus.

Venecijiečiai buvo didžiausi vagys, parsigabenę ne tik šiuos įstabius bronzinius žirgus iš Konstantinopolio, bet pavogę ir paties Šv. Morkaus palaikus iš Aleksandrijos./toms-travels.net nuotrauka

Kultūra - politikos įkaitė

Paroda "Krymas: Juodosios jūros auksas ir paslaptys" buvo surinkta iš penkių Ukrainos muziejų, bet tik vienas jų yra Kijeve, kiti keturi - Kryme. Tai daugiausia archeologiniai radiniai: dirbiniai iš aukso ir brangiųjų akmenų, auksinis ceremonijų šalmas, ginklai, senovės graikų ir skitų namų apyvokos reikmenys - iš viso 500 eksponatų. Patys vertingiausi - iš Tauridės centrinio muziejaus. Tarp jų - vėlyvojo laikotarpio grifono pavidalo skitų palapinės viršūnė, skitiškas bronzinis katilas ir žirgų puošmenos, avių pavidalo indai.

Kadangi Nyderlandų Karalystė nepripažino Krymo prijungimo prie Rusijos, iškilo keblumų, kam rugpjūtį, kai baigsis paroda, grąžinti vertybes. Krymas, jei jų neatgaus, grasina nutraukti bendradarbiavimą su Europos muziejais ir teistis tarptautiniuose teismuose. Tauridės centrinio muziejaus direktorius Andrejus Malginas mano, kad kultūra neturi tapti politikos įkaite.

Ir iš tiesų: meno kūriniai - kaip ir valstybių sienos, kurias dabar taip trokštama perbraižyti. Kiek jų buvo išvežta per įvairiausius karus, išgrobstyta ir išplėšta, nors kai kuriais atvejais taip jie buvo ir išgelbėti. Daugybę antikos vertybių iš Graikijos ir Mažosios Azijos slapta išgabeno britai ir vokiečiai tuo metu, kai jiems grėsė turkų valdžios sunaikinimas. Jei šie lobiai būtų grąžinti į vietas, iš kurių buvo išvežti, didžiųjų Europos muziejų nebebūtų galima pažinti. Ištuštėtų pusė "Ermitažo" Sankt Peterburge, Berlynas netektų nuostabiųjų Babilono vartų ir Pergamo frizo "Dievų kova su gigantais", o Britų muziejus Londone - Partenono skulptūrų. Kaip tik šito ir siekia Graikija, pradėjusi tarptautinę kampaniją dėl jų susigrąžinimo. Šiuo metu Atėnuose vyksta konferencija "Partenonas. Paminklų simbolių vientisumas. Piliečių vaidmuo. Tarptautinė kampanija". Joje dalyvauja UNESCO, teisininkai, politikai.

Graikija pakilo į kovą

Graikai laiko Partenoną savo šalies simboliu, kuris neturi būti išblaškytas dalimis po visą pasaulį. Skulptūros buvo nuo Partenono nuplėštos ir išgabentos iš šalies neteisėtai. Jų grąžinimas Graikijai būtų teisingumo atkūrimas. Graikijos turizmo ministrė Olga Kefalogianni pareiškė, kad Partenonas - ne tik klasikinės Graikijos, bet ir viso Vakarų pasaulio simbolis, kuris turi būti atkurtas, kad taptų vienybės paminklu susiskaldžiusiame pasaulyje.

Britai anksčiau atsikirsdavo, kad Graikijoje nėra vietos, kur tas skulptūras padėti. Bet dabar, kai Atėnai pasistatė naują nuostabų Akropolio muziejų, šis argumentas nebeveikia.

Graikai jau atkūrė ir skaitmeninį Partenono vaizdą, pagal kurį ketina atstatyti ir pačią šventyklą, bet jį papuoš kopijos, o originalai bus saugomi muziejuje. Taip yra daug kur: pavyzdžiui, įstabios Minotauro rūmų Kretoje freskos saugomos Herakliono muziejuje, o Venecijos Šv. Morkaus katedroje galima pamatyti bronzinius žirgus, atgabentus arba, kitaip tariant, pavogtus iš Konstantinopolio. Šventyklos frontoną puošia jų kopijos.

Ši Graikijos su nauja jėga pradėta tarptautinė kampanija dar sykį atkreipia pasaulio dėmesį į neteisėtai išvežtų meno kūrinių problemą. Kol kas niekas neskuba kūrinių grąžinti, visais atvejais tai - sudėtingas procesas, muziejai, kuriuos tai paveiktų, tvirtina tarnaujantys visai žmonijai, saugantys vertybes ir garantuojantys, kad jos būtų visiems prieinamos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"