TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Škotai apsisprendė

2014 09 20 6:00
Daugelis škotų balsavimo rezultatų laukė užgniaužę kvapą. Reuters/Scanpix nuotrauka

Škotija lieka Jungtinės Karalystės sudėtyje. Tai bent kol kas turėtų apraminti kitas nepriklausomybės siekiančias tautas Europoje. Dar prieš balsavimą centrinė šalies vyriausybė Vestminsteryje teigė suteiksianti regionui daugiau galių, jeigu škotai išreikš norą ir toliau gyventi Jungtinėje Karalystėje. Nuo šio pažado tesėjimo vargu ar pavyks išsisukti.

Škotijos gyventojų per 15 valandų trukusį referendumą buvo prašoma atsakyti į vienintelį klausimą – „Ar Škotija turėtų būti nepriklausoma šalis?“ Dalyviai galėjo pažymėti vieną iš dviejų atsakymų: „Taip“ arba „Ne“. Už sąjungos su Anglija išsaugojimą pasisakė 55,3 proc. balsavusiųjų, o už atsiskyrimą - 44,7 proc. referendumo dalyvių. Jungtinė Karalystė liks vientisa, tačiau jos regionams bus suteikta daugiau galių.

Nors nacionalistai laimėjo didžiausiame Škotijos mieste Glazge, jiems nepasisekė virtinėje kitų apygardų, įskaitant Edinburgą. Referendume dalyvavo 84,6 proc. tokią teisę turinčių žmonių - tai rekordinis aktyvumas per visą rinkimų Jungtinėje Karalystėje istoriją. Yra požymių, kad turtingesnieji ir kaimo rajonai balsavo prieš atsiskyrimą, o urbanistiniai centrai ir neturtingesni rajonai – už.

Istorinis referendumas įtraukė daugelį škotų, kurie anksčiau nelabai domėjosi politika, tarp jų – 16-mečius ir 17-mečius, kuriems pirmą kartą buvo leista balsuoti. Tačiau ši kampanija taip pat įplieskė ginčus šeimose ir į nepriklausomybės priešininkus ar šalininkus suskirstė senus draugus.

Britų apžvalgininkų teigimu, vien tai, kad centrinė šalies valdžia leido rengti šį referendumą ir pažadėjo gerbti jo rezultatus, reiškia didžiulę Jungtinės Karalystės demokratijos pergalę.

Finansų rinkos palankiai reagavo į referendumo rezultatus, o svaro kursas euro atžvilgiu pakilo aukščiausiai per dvejus metus.

Pažadus teks tesėti

Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas Davidas Cameronas penktadienį užtikrino, kad naujų galių ir platesnę autonomiją suteiks ne tik Škotijai, kaip buvo žadėjęs dar iki balsavimo, bet ir kitoms Jungtinės Karalystės sritims. Veiksmų ketinama imtis ilgai nelaukiant. Naujos galios Škotijai mokesčių, išlaidų ir socialinio aprūpinimo srityse turėtų būti aptartos lapritį, o jas suteikiantis įstatymo projektas parengtas sausio mėnesį. Premjeras minėjo, kad šiuos klausimus savarankiškai spręsti gali būti patikėta ne vien Škotijos parlamentui, bet ir Anglijai, Velsui bei Šiaurės Airijai.

BBC politikos apžvalgininko Nicko Robinsono manymu, referendumo rezultatai gal ir užbaigė vienus debatus Škotijoje, bent kol kas. Tačiau, anot jo, netrukus turėtų prasidėti ir kita, ne ką mažiau aistras kurstanti diskusija apie valdžių padalijimą tarp Jungtinės Karalystės sričių. Geriausiai šią diskusiją iliustruotų dar 1977 metais iškelta vadinamoji Vakarų Lodiano problema: kodėl Jungtinės Karalystės parlamento narys, išrinktas Vakarų Lodiano srityje, Škotijoje, gali balsuoti už sprendimus, kurie paveiks Angliją, o parlamentaras, atstovaujantis Blakberno miestui šiaurinėje Anglijoje, negali spręsti Škotijos reikalų.

Tuo tarpu britų analitikas Andrew Marras prognozuoja, kad greitai valstybėje įvyks tikra konstitucinė revoliucija, kurios išvengti politikai tikrai negalės: juos atidžiai stebės ne vien milijonai škotų, bet ir kitų Jungtinės Karalystės sričių gyventojai. Besirutuliojančius įvykius A. Marras vadina tikriausiai labiausiai jaudinančia savo gyvenimo politine istorija.

1999 metais veikti pradėjęs Škotijos parlamentas jau dabar turi kai kuriuos Londono perduotus įgaliojimus ir gali lemti tam tikras vidaus politikos sritis, tokias kaip sveikatos apsauga ir švietimas.

Lengviau atsikvėpė

Nemanoma, kad šalies nepriklausomybės klausimas greitu laiku vėl galėtų būti keliamas. Jungtinės Karalystės premjeras, sužinojęs galutinius rezultatus, sakė, kad dabar šis klausimas išspręstas mažiausiai vienos kartos gyvenimui. Už nepriklausomybę agitavusios kampanijos vadovas, pirmasis Škotijos ministras Alexas Salmondas pareiškė, kad "gal net ir visam mūsų gyvenimui".

Ne vien britai sulaikę kvapą laukė galutinių balsavimo rezultatų. Ne vienos pasaulio šalies vyriausybė taip pat galėjo lengviau atsikvėpti, sužinojusi, kad separatistų judėjimas nesurinko pakankamo gyventojų palaikymo.

Kai kurie baiminosi, kad Škotijos nepriklausomybė tik pakurstys kitų valstybių separatistinius judėjimus. Kiti nerimavo (ir vis dar nerimauja), kad naujasis statusas pavers Jungtinę Karalystę silpnesne partnere sprendžiant tarptautinius reikalus. Pasak ekspertų, šis scenarijus vis dar gali pasitvirtinti, kai valstybę sudarančioms šalims bus suteikta didesnė autonomija. Buvęs britų ambasadorius lordas Davidas Hannay'us mano, kad ėmus keisti Konstituciją ir derėtis su sritimis dėl naujų galių rimtai nukentės Jungtinės Karalystės užsienio politika.

Dažnas Europos Sąjungos (ES) politikas nerimauja ir dėl galimo 2017 metų referendumo, į kurį jau rinksis ne vien škotai, bet visi Jungtinės Karalystės gyventojai. Jeigu konservatoriai su D. Cameronu priešakyje laimės ateinančius parlamento rinkimus, premjeras taip pat yra pažadėjęs surengti referendumą dėl atsiskyrimo - šį kartą nuo ES.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"