TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Škotijos vanduo - nauja aukso gysla

2011 05 25 0:00
Vanduo - didžiausias Škotijos turtas.
AFP/Scanpix nuotrauka

Škotija išgyvena neregėtą mažų hidroprojektų bumą. Kodėl ši žaliosios energetikos forma staiga tapo tokia populiari?

Škotijos kalnuose prasidėjo aukso karštinė. Tačiau ieškoma ne šio brangaus metalo, o didžiausio Škotijos gamtos ištekliaus - vandens. Ypač vandens, kuris šniokščia gana stačiais šlaitais ir gali generuoti vis labiau brangstančią energiją.

Vienas hidrospecialistas sako, kad tokio karšto laiko jo kompanija dar nebuvo patyrusi per visą savo gyvavimo dešimtmetį. Kitas džiaugiasi patrigubėjusia veiklos apimtimi. Kai kurios vietos bendruomenės planuoja įgyvendinti savus projektus.

Kas sukėlė tokį staigų susidomėjimą hidroenergija?

Pirma priežastis - finansai. Parama žaliajai energijai padidėjo, todėl šie projektai tokie gyvybingi. Be to, palūkanos tokios menkos, kad daug labiau apsimoka investuoti kapitalą į vandenį, nei palikti jį banko sąskaitoje. Tie, kurie turi pinigų, gaus daugiau grąžos investuodami į hidroprojektus, negu laikydami pinigus bankuose. Elektra, gaunama iš šių projektų, visais atvejais vartotojui pigesnė, negu jis mokėjo anksčiau.

Prie viso šito dar reikia pridurti, kad hidroenergijos duodamos pajamos daug labiau nuspėjamos, nei gaunamos iš vėjo jėgainių. Be to, infrastruktūra ilgalaikiškesnė ir mažesnės eksploatavimo išlaidos.

Dar vienas hidroenergijos privalumas, kad šios rūšies jėgainės sulaukia kur kas mažesnio pasipriešinimo nei vėjo malūnų ūkiai - aplinkoje jie labai matyti. Hidrojėgainei tereikia trijų elementų: vamzdžio, turbinos (tai gali būti paslėpta po žeme) ir įsiurbimo įrenginio srovės viršuje, kuris paprastai menkai matomas.

Tai pagrindinės priežastys, dėl ko kaimai ir miesteliai nori statytis hidrojėgaines.

Maža to, elektros energiją galima parduoti. Viena tokia bendruomenė netoli Stirlingo nori įgyvendinti 240 kilovatų pajėgumo projektą ant kalno už kelių mylių nuo miestelio. Jėgainės pakaks 200 namų aprūpinti ir dar elektra bus parduodama nacionaliniam tinklui. Tikimasi, kad pajamos iš šio projekto per 30 metų sieks 3 mln. svarų. Pradžiai investuoti reikės 700 tūkst. svarų. Iš parduotos energijos gautas lėšas miestelis galės panaudoti savo reikmėms, pavyzdžiui, apsisaugoti nuo potvynių arba įrengti naujus viešuosius tualetus.

Tačiau hidroenergetika turi ir priešininkų. Vienas projektas buvo sustabdytas vietiniams pasipriešinus - žmonės buvo susirūpinę dėl neigiamos įtakos augalams ir turizmui, dėl pavojaus, kad išnyks retos samanos ir kerpės, kuriomis apžėlę upelio krantai. Kitur gyventojai baiminosi dėl žuvų populiacijos.

Hidroprojektų konsultantai sutinka, kad nėra pakankamai ištirta, koks ilgalaikis šių jėgainių poveikis, kas iš tiesių atsitinka, kai vanduo nustoja tekėjęs upe.

Škotai siekia, kad nugalėtų sveikas protas - kraštas turtingas upokšnių, kurie puikiai tinka tokiems projektams, tačiau statytojai turėtų laikytis atokiau griovų, ties kuriomis iš tiesų telkiasi rečiausi augalai. Škotai nori kuo geriausiai panaudoti savo neįkainojamą turtą - vandenį, bet žiūri, kad nebūtų žalojama aplinka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"