TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Skrydis virš ekonominės audros

2011 08 18 0:00
Vokiečių vasara rami ir be didesnių nuopuolių.
AFP/Scanpix nuotrauka

Nors, naujausiais duomenimis, Vokietijos ekonominis augimas beveik sustojo (per ketvirtį bendrasis vidaus produktas pakilo vos 0,01 proc.), kartu sulėtindamas visos euro zonos augimą, Berlyno gatvėse tvyro ramybė, o kavinėse šurmuliuoja žmonės.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kritikai dažniausiai jai prikiša tai, kad ši nesugebėjo greitai atkurti pasitikėjimo euru ir numalšinti krizės. Bet pasivaikščiokite Berlyno gatvėmis ir taps aišku, kodėl viena iškiliausių Europos politikių tokia rami. Įdegę vokiečiai vienas po kito grįžta iš atostogų finansinių skolų nualintuose kraštuose - Graikijoje, Portugalijoje ar Ispanijoje, apžiūrinėja prekes per vasaros išpardavimus.

Vokietija - greičiausiai vienintelė Europos valstybė, kuri yra pakankamai turtinga ir didelė, kad galėtų padengti kaimynių skolas. Tačiau jos piliečiai priešinasi šiai idėjai. Šalia pučiantys atšiaurūs krizės vėjai beveik nekliudo vokiečių krašto. Čia, priešingai nei Atėnuose, Londone ar Madride, niekas neplėšia parduotuvių, nepurškia ašarinių dujų ir neskanduoja pagrindinėse aikštėse. Kol Europos valstybės griebiasi vis daugiau taupymo priemonių, Vokietija diskutuoja apie mokesčių mažinimą 10 mlrd. eurų. Paprasti piliečiai krizės nejaučia, nes vyriausybė, anot jų, "labai protingai" sumažino išlaidas.

Per šiuos metus Vokietijoje buvo protestuojama tik dėl dviejų dalykų - griaunamos Štutgarto geležinkelio stoties ir šalies atominės energetikos programos. Dar žmonės galbūt išeitų į gatves dėl gyvūnų teisių ir prieigos prie interneto... Paprasčiausias ramybės paaiškinimas - darbas. Valstybės duomenimis, vien gegužę buvo įdarbinta 706 tūkst. vokiečių, iš jų 415 tūkstančių - visą darbo dieną, 289 tūkstančiai - ne visą. Tiesa, struktūrinis nedarbas šalyje visuomet išlieka didelis dėl stiprių profsąjungų ir teisinės darbuotojų apsaugos. Tačiau mažėjant gimstamumui ekonomistai labiau nerimauja dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo, o ne dėl nedarbo, kuris šiuo metu siekia 7 procentus. Jaunimo nedarbo lygis - vos 9,1 procento. Tai trečias rodiklis Europoje po Nyderlandų ir Austrijos (Europos vidurkis - 20,5 proc.). "Neičiau protestuoti, nes esu labai patenkinta savo padėtimi. Jaunimas gali studijuoti, rasti darbą ir turi karjeros galimybių", - sakė studentė Kristina Kuhn. Ekspertų teigimu, darbuotojų paklausa ateinančiais metais tik didės.

Kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, 53 proc. vokiečių yra nusiteikę optimistiškai, tik 12 proc. gyventojų laikosi priešingos nuomonės. "Apie krizę vokiečiai girdi per žinias, tačiau jų pačių gyvenimas visiškai kitoks. Krizė yra virtuali. Svarbiausia, kad per šiuos trejus ar ketverius metus daugelio žmonių situacija pastebimai pagerėjo", - aiškino Alensbacho viešosios nuomonės tyrimų instituto direktorė Renate Kocher.

Tiesa, valstybei, kuri priklauso nuo eksporto augimo, globalios ekonomikos sulėtėjimas gali turėti staigių ir skausmingų pasekmių. Dabar niekas nepasakytų, kaip savimi susirūpinę vokiečiai reaguotų, jei pablogėtų jų padėtis. Anot R.Kocher, gali būti, kad Vokietijos piliečiai taptų dar kandesni kaimynams ir ne taip geranoriškai nusiteikę dėl Europos Sąjungos (ES).

"Vokietija labai priklausoma nuo eksporto rinkos ir pasaulinio ekonomikos augimo. Bet kol kas jos darbo rinka, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, atrodo kur kas stipriau", - kalbėjo ekonomistas Stefanas Bachas iš Vokietijos ekonominių tyrimų instituto Berlyne. Pranašiškas krizės ženklas galėtų būti tas nelemtas 0,1 proc. ūkio augimas pastarąjį ketvirtį. Šis rodiklis kaip reikiant sugadino nuotaiką Europos akcijų rinkose. Ekspertų manymu, tokį sulėtėjimą lėmė mažesnis vartojimas ir investicijų stygius statybų sektoriuje. Manoma, vartotojai nusprendė bent šiek tiek pataupyti, o ne išlaidauti kaip pašėlę.

Tam tikru požiūriu vokiečiai jau atkentėjo, kai A.Merkel pirmtakas Gerhardas Schroederis ėmė vykdyti darbo rinkos reformas, įskaitant supaprastintą darbuotojų atleidimo procedūrą. Daug vokiečių neteko darbo, kai kuriems jų daugybę metų nebuvo keliami atlyginimai. Tačiau skausmingos reformos, nors konkurencingumas turėjo savo kainą, ėmė atsipirkti. Vokietijos stiprybė nėra anomalija, tai įrodymas, kiek pranašumų gali suteikti euras. Žinios apie bendrą ES valiutą nuolat pranešamos per televiziją, bet vokiečiai ir toliau pasitiki euru. Laikraščio "Bild" apklausos duomenimis, 65 proc. šalies gyventojų tikisi, kad euras išliks iki 2021 metų, o trečdalis respondentų tuo abejoja.

Po susitikimo antradienį Vokietijos kanclerė A.Merkel ir Prancūzijos vadovas Nicolas Sarkozy pateikė keletą svarbių siūlymų dėl bendros Europos ekonominės ateities. Tačiau tarp jų nebuvo to, kurio laukė rinkos, - įvesti bendrus skolų įsipareigojimus visoms euro zonos šalims. Lyderiai ragina bent pustrečių metų laikotarpiui sudaryti euro zonos vyriausybę, kurį narpliotų ekonomines problemas. Jei A.Merkel ir N.Sarkozy pateikti siūlymai bus įgyvendinti, Europa toliau žengs integracijos keliu, bet tai gali neišspręsti opiausių skolų problemų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"