TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Skubus pasitraukimas reikštų, kad Irano įtaka ir įvairių pakraipų džihado frontas pasislenka dar arčiau Izraelio ir Turkijos

2007 05 26 0:00

JAV prezidentas George'as W.Bushas susitarė su JAV Kongresu dėl kompromisinio karo Irake finansavimo projekto, kuris nebesieja paties finansavimo su karių išvedimo iš Irako terminais.

Nenorėdami sulaukti dar vieno prezidento veto JAV Kongresą kontroliuojantys demokratai sutiko nusileisti ir finansuoti karą Irake be aiškių pasitraukimo iš jo datų.

Ši naujiena nėra nei kiek nors netikėta, nei neįprasta. Esmė net ne tai, kad aritmetiškai trūksta balsų prezidento veto įveikti. Amerikos vadovai šią teise naudojasi tikrai nedažnai - keliolika kartų rečiau nei parlamentinėje Lietuvoje. Tik tuomet, kai klausimas itin susijęs su nacionaliniais interesais ir strateginėmis vizijomis.

Kongresmenai neturi nė mažiausio noro būti laikomi tais, kurie "paliko karius likimo valiai karo lauke". Todėl parlamentarai, išsiderėję iš administracijos keliolika milijardų iš skiriamos sumos "vietos reikmėms", davė G.W.Bushui laiko toliau plėtoti savo strategiją, o gal tiesiog ją užbaigti. Mat iki šiol ne visai žinomas galutinis jos tikslas.

Aišku tik viena: jei prezidentas sutiktų grąžinti karius namo ir pripažintų nesėkmę jau dabar, jis vargiai galėtų tikėtis, kad bauginimo strategija ar net kariniai smūgiai Iranui išliks tie ginklai, kuriais galėtų pasinaudoti. Kas tada patikės, jog prisipažinus pralaimėjus vieną karą (kad ir nepralaimėjus beveik nė vieno mūšio) tuoj bus įmanoma veltis į kitą?

O Teheranas su savo branduolinėmis ambicijomis visiškai neketina nusileisti, šaiposi iš simbolinių sankcijų ir visokių Vakarų derybininkų. Todėl G.W.Bushas ne tik derėsis su Europos partneriais dėl sankcijų Iranui griežtinimo, kaip paskelbė, bet ir bus tiesiog priverstas laikyti, o gal net iki tam tikros ribos didinti karines pajėgas teritorijose netoli Irano. Jei vis dėlto būtų ryžtasi plataus masto karo veiksmams prieš šią valstybę, nors tai mažai tikėtina, akivaizdu, kad prieš tai JAV tiesiog negalėtų palikti valdyti Irako šiitams. Pastariesiems Irano įtaka itin jaučiama ir dabar. Teheranas net siūlosi "padėti JAV kariuomenei saugiai pasitraukti".

Skubus pasitraukimas reikštų, kad Irano įtaka ir įvairių pakraipų džihado frontas pasislenka dar arčiau Izraelio ir Turkijos. Kitaip sakant, artyn Europos. Tokiu scenarijumi nesuinteresuotos ir gretimų musulmoniškų šalių vyriausybės, nes joms tai irgi gali turėti neprognozuojamų padarinių.

Ieškodamas naujų būdų, kaip paspausti Iraną nusileisti, JAV vadovas gali pasidžiaugti nebent tuo, kad po naujojo prezidento rinkimų vienu taktu su juo pasiryžusi prabilti Prancūzijos valdžia. Tačiau svarstant pačius blogiausius raidos scenarijus tai nedidelė paguoda, nes dar vienam puolimui nepasirengusi ne tik pastaroji šalis, bet ir ištikimiausia JAV sąjungininkė - Didžioji Britanija. Teheranas tai puikiai supranta, be to, suvokia turįs nebylią Rusijos ir Kinijos paramą JT Saugumo Taryboje. Taigi jokio aiškumo ir įtampos mažėjimo vizijų šiame regione nematyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"