TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Skurdesnės kaimynės neužjaučia Graikijos

2015 07 02 6:00
Juoda audra šiomis dienomis tvenkiasi virš Atėnų. Reuters/Scanpix nuotrauka

Paskutinę akimirką Graikijos premjeras Alexis Tsipras parašė tarptautiniams kreditoriams, jog Graikija sutiks su jų reikalavimais, jei kai kurios pagalbos sąlygos bus pakeistos. Tačiau skolintojai nusiteikę skeptiškai. Vokietija pareiškė, kad laiškas atėjo per vėlai, o to, kas jame išdėstyta, nepakanka. Tačiau vyriausybė dar gali ir atšaukti sekmadienį Graikijoje numatytą referendumą.

Tūkstančiai graikų, susirūpinę, kad jų šalis iškris iš euro zonos, o galbūt net ir visai pasitrauks iš Europos Sąjungos (ES), Atėnuose prie parlamento surengė demonstraciją, per kurią ragino pritarti skolintojų reikalavimams per referendumą, jei jis dar įvyks sekmadienį, kaip buvo paskelbęs premjeras A. Tsipras.

Panašu, kad šis sprendimas sukėlė šoką ne tik Europoje, bet ir pačioje Graikijoje. Jį jau norima stabdyti, jei ES iš naujo suteiks galimybę derėtis Graikijai dėl finansinio gelbėjimo programos sąlygų. Graikija prašo naujo finansinės pagalbos paketo - 29 mlrd. eurų per ateinančius dvejus metus, kad išvengtų pasitraukimo iš euro zonos. Jei bus susitarta dėl naujos finansavimo programos, referendumas bus atšauktas.

Išsigandę be Europos

"Graikija, Europa, demokratija!", - skandavo minia prie parlamento, virš jos plevėsavo Europos vėliavos. Į šią demonstraciją antradienio vakarą susirinko maždaug tiek pat žmonių, kiek į dieną anksčiau surengtą kitą mitingą paremti kairiųjų premjerą ir jo raginimą per referendumą atmesti skolintojų siūlymus.

Graikijos visuomenė šiuo metu susiskaldžiusi į dvi stovyklas: vieni piktinasi, kad skolintojų reikalavimai pakelti mokesčius ir apkarpyti biudžeto išlaidas stumia ir taip ekonomiškai parklupdytą šalį į dar didesnes kančias, kiti bijo, kad Graikijai atsisakius euro ir netekus bet kokios ES pagalbos žala bus nepalyginamai didesnė.

"Bet kokiu atveju bus sunku, bet su Europa turime geresnę ateitį, - sakė 24 metų studentė Paula Papagiannopoli. - Jaučiuosi nesaugi. Nežinau, ar ateityje turėsime pinigų ir darbo".

"Laikai visiems sunkūs, bet svarbiausia, kad išliktume Europoje, - kalbėjo 21 metų medicinos studentė Irene Mathioudaki. - Europa mums siūlo sunkų susitarimą, bet euro atsisakymas būtų blogiausias dalykas".

Europos lyderiai aiškina Graikijai, kad nesiėmusi griežto taupymo šalis turės palikti 19 narių euro zoną, o tuomet patirs dar didesnę ekonominę ir socialinę sumaištį. Jei per referendumą graikai pritartų skolintojų reikalavimams, A. Tsipras ir jo vyriausybė privalėtų trauktis, o Graikijai atsivertų galimybė pradėti naujas derybas dėl pagalbos.

Už Graikiją Europoje! / Reuters/Scanpix nuotrauka

Kaimynų užuojautos nesulaukia

Kol vyko pikti ginčai su kreditoriais, kairuoliška Graikijos vyriausybė vaizdavo save godaus Europos finansinio ir politinio elito, ypač vokiečių, auka. Regis, Atėnai nieko nenorėjo girdėti apie tai, kad daug skurdesnės nei Graikija šalys, pavyzdžiui, Latvija, sugebėjo susiveržti diržus, kaip to reikalavo Tarptautinis valiutos fondas (TVF), ir išlipo iš duobės. Gyvenimas Latvijoje ir toliau nėra lengvas, tačiau krizė įveikta, o ekonomika auga.

Graikijoje nemąstoma apie tai, kodėl šios šalies skolas turi dengti skurdžiausios ES narės, tokios kaip Baltijos šalys, dešimtmečius kentusios sovietinį skurdą ir dar iš jo galutinai nė neišbridusios. Visos trys Baltijos šalys dabar turi įsivedusios eurą, Lietuva tai padarė paskiausiai, todėl turi įnešti savo indėlį į Europos stabilizavimo fondą ir drauge su kitomis euro zonos narėmis dalyvauti Graikijos gelbėjimo programoje.

Graikų neužjaučia nė Bulgarija, dar skurdesnė už Baltijos valstybes ES narė. "Mes daug neturtingesni nei graikai, bet vykdome reformas", - sakė Bulgarijos prezidentas Rosenas Plevnelievas. "Kai turi problemą, ją reikia spręsti, o ne peradresuoti Briuseliui ar dar kam nors", - šaipėsi jis iš "Syrizos" skundų, jog tai Europa nustekeno Graikiją.

Prieš pusmetį į valdžią Graikijoje atėjusi "Syriza" sulaukė plojimų visoje Europoje daugiausia iš kairiųjų grupuočių, nuolat smerkiančių godžių rinkų ir elitinių technokratų tironiją. "Syriza" patiko ir Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų "Nacionaliniam frontui", kurio lyderė Marine Le Pen džiūgavo dėl Graikijos bėdų, įrodančių Europos neveiksnumą. Britų konservatyvus laikraštis "The Daily Telegraph", besilaikantis skeptiškos pozicijos ES atžvilgiu, smerkė A. Tsipro marksistines pažiūras, bet entuziastingai sveikino jo atsisakymą paklusti "korporacinėms ES galioms".

Per mažos pensijos

Tačiau kai Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis derybų pradžioje Briuselyje skundėsi, kad Graikija negali dar labiau apkarpyti pensijų, kolega iš Lietuvos jam priminė, kad Lietuvos pensininkai išgyvena su dar mažiau. Tuomet Y. Varoufakis atsikirto, kad su tiek mažai graikai niekuomet nesitaikstys.

Pagal 2012 metų Europos statistikos agentūros "Eurostat" duomenis, Lietuva išleidžia pensijoms mažiau nei trečdalį to, ką nuo bendrojo vidaus produkto skiria Graikija, o Bulgarija - dar mažiau. Nuo to laiko Graikijoje pensijos sumažėjo, bet vis tiek yra daug didesnės nei Bulgarijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Kroatijoje bei daugumoje kitų Rytų, Vidurio ir Pietryčių Europos šalių. Ši statistika kebli "Syrizai", aiškinančiai, jog Graikija patiria precedento neturinčią skausmingą "humanitarinę katastrofą", todėl kitos ES šalys turi sunešti savo pinigus ir gelbėti Atėnus nuo bankroto.

"Graikija ne taip jau labai ir kenčia, - mano Ognyanas Georgievas, Bulgarijos verslo laikraščio "Kapital" redaktorius. - Mūsų akimis žiūrint, jų gyvenimas labai patrauklus. Jie turi jūrą, dideles pensijas, gyvena daug geriau nei mes čia".

Tokios nuostatos palieka Graikiją izoliuotą ne tik turtingesnėje Europoje labiau į šiaurę, kur, ypač Vokietijoje, graikai vertinami kaip darbo vengianti nedėkinga tauta, bet ir tarp skurdesnių šalių, kurias "Syriza" tikėjosi patraukti į savo pusę. Bulgarijos politikai, sausį sveikinę "Syrizos" atėjimą į valdžią, dabar pritilę. Tuomet jie džiūgavo dėl graikų pasipriešinimo Briuseliui, bet dabar nemano, kad būtų labai populiaru reikalauti daugiau pinigų Graikijai.

Centro dešiniųjų Bulgarijos vyriausybės premjeras Boiko Borisovas Briuselyje skundėsi, kad Graikija suryja visą diskusijų laiką, nors kitos šalys turi daugybę savų problemų. "Mes irgi norime skirti daugiau pinigų algoms ir pensijoms, bet laikomės finansinės drausmės", - sakė B. Borisovas. Jis pabrėžė, jog Bulgarija kategoriškai pasisako prieš bet kokius atidėjimus ar kompromisus Graikijai.

Vaško sparnai ištirpo

Graikijos drama kartais lyginama su Dedalo ir Ikaro mitu. Dedalas padarė sparnus iš vaško ir plunksnų sau ir savo sūnui, bet perspėjo Ikarą pernelyg nepriartėti prie saulės, nes karštis ištirpdys vašką. Apimtas skrydžio jaudulio Ikaras pamiršo tėvo perspėjimą ir pakilo per aukštai. Sparnai suiro, jis nukrito į jūrą ir paskendo.

Labai panašiai ir šiuolaikiniai graikai pastaruosius 35 metus vis kilo į aukštų standartų gyvenimo lygį, bet juos nešė sparnai, padaryti iš ES fondų gaunamų pinigų. Besikeičiančios konservatorių ir socialistų vyriausybės nesiteikė aiškinti graikams, jog skristi reikia savomis išgalėmis, nesiėmė jokių struktūrinių reformų, kurios atvertų valstybės valdomą ekonomiką, nekovojo su korupcija, nesiekė skaidraus ir veiksmingo administravimo, neišgyvendino ydingos balsų mainais į darbo vietas praktikos.

Taigi, graikams susidūrus su pasaulinės ekonomikos krizės tikrove, jų vaškas ištirpo ir jie nugarmėjo į galimo bankroto chaosą. Nepaisant to, vidutinis graikas nenori pripažinti, jog dėl to kaltas valdantysis elitas, kurį jis pats ir išrinko ir kuris ir nuvedė šalį gyvenimo ne pagal išgales keliu. Vietoj to, vidutinis graikas kaltina Europą ir kreditorius, kurie nustekeno stiprią Graikiją, 2004 metais surengusią sėkmingas olimpines žaidynes, iki merdinčios šalies, kurioje net policija ir greitoji medicinos pagalba dažnai stokoja degalų nuvykti į iškvietimo vietą.

Per šešerius krizės metus graikų pajamos sumažėjo maždaug trečdaliu, smuko bendrasis vidaus produktas, nedarbas pašoko iki siaubingo lygio - darbo neturi daugiau kaip ketvirtadalis graikų ir daugiau nei 60 proc. jaunimo. Vidinė devalvacija, vykdoma per atlyginimus ir mokesčius, išsekino graikus.

"Syriza" ne tik davė visuomenei melagingai pažadėjo, kad atstatys algas į prieš krizę buvusį lygį, bet ir varė nacionalistinę propagandą bei demonizavo išorės jėgas, tokias kaip Vokietija, ES, Europos centrinis bankas ir TVF. Tačiau tai supranta tik mažuma išsilavinusių, keliaujančių graikų, jų balsas silpnas, paskęstantis masių grūmojimo gaudesy.

Tose miniose - ne tik pensininkai, tokie kaip 62 metų buvusi valstybės tarnautoja Zoe, įsitikinusi, jog "kreditoriai nori pažeminti ir nuskurdinti Graikijos žmones, o "Syriza" mėgina apginti vargšus". Tikriausiai ji nėra girdėjusi, kad Europos Komisijos pirmininkas Jeanas - Claude'as Junckeris neseniai atskleidė, jog A. Tsipro vyriausybė atmetė jo pasiūlymą apmokestinti turtuolius Graikijos laivybos savininkus.

Neturintys ko prarasti yra ir jauni dvidešimtmečiai protestuotojai Yiannis ir Kostas, abu studijuojantys elektros inžineriją Atėnų universitete ir sakantys, kad uždaryti bankai ir neveikiantys bankomatai jiems nė motais, nes jie vis tiek neturi nei sąskaitų, nei santaupų, nei perspektyvos gauti tikrus darbus.

29 metų architektas Panayiotis dar nežino, kaip balsuotų per referendumą, bet yra apsisprendęs palikti Graikiją, jei viskas pakryps į bloga, ir ieškotis darbo užsienyje, kaip padarė tūkstančiai jo tėvynainių per pastaruosius penkerius metus.

55 metų Maria baiminasi, kad "Syriza" pavers Graikiją antra Bulgarija. "Mes tapsime Balkanų, o ne Europos dalimi. Tai nepriimtina", - sakė ji.

35 metų Tania prekybos centre piktinosi, kad Europos ir Graikijos politinis elitas ir jo vykdoma griežto taupymo politika sukūrė didžiulę skurdžių klasę, kurią sudaro darbo neturintys piliečiai, nusivylę žmonės, pasiduodantys nacionalistinėms idėjoms ir sąmokslo teorijoms, įsitikinę, jog atsukdami Europai nugarą neturi ko prarasti.

Visos šios nuotaikos bus atspindėtos sekmadienį per balsavimą, jei jis įvyks. O kol kas Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad dėl Graikijos krizės Europos ateitis nėra pastatyta ant kortos. Taip būtų tik tokiu atveju, jei europiečiai pamirštų, kas daro juos stiprius - bendrija, pagrįsta taisyklėmis ir atsakomybe.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"