TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Slaptas Šiaurės Korėjos kapitalizmas

2009 07 21 0:00
Oficialiai Šiaurės Korėjos išplatinta nuotrauka, kurioje Kim Jong Ilas sveikina kareivius Pchenjano aikštėje.
AFP/Scanpix nuotrauka

Daugiau kaip pusę pajamų Šiaurės Korėja gauna iš prekybos juodojoje rinkoje, o dėl bado atsiradusios prekyvietės, nors valdžios ir ribojamos, nuolat plečiasi.

Spėlionės, kad Kim Jong Ilas serga vėžiu, - naujausias Šiaurės Korėjos stebėtojų įtampos sklidino darbo mėnesio įvykis. Be to, JAV karo laivynas prikirpo uodegą Šiaurės Korėjos laivui, kuris, kaip manoma, gabeno ginklus Mianmarui. Diplomatai apgailestavo, kad valstybė nelinkusi grįžti prie derybų stalo net Pchenjano režimui Amerikos nepriklausomybės dieną pažymėjus septynių trumpojo nuotolio raketų paleidimu į Japonijos jūrą.

Viso to kaip tik ir galima laukti iš Šiaurės Korėjos, tačiau pasaulinis seklių mėgėjų tinklas stebi ir naują, visiškai kitokią tendenciją stalinistinėje valstybėje - kapitalizmą.

Stebėti padeda internetas

Pagrindinė Šiaurės Korėjos stebėtojų grupė seka kaimo prekybos plėtrą naudodama "Google Earth" paieškos sistemos palydovines nuotraukas. Jie lygina savo pastabas ir analizuoja nuotraukas tinklalapyje "Šiaurės Korėjos ekonomikos stebėjimas" (www.nkeconwatch.com).

"Atsirado daug smulkių privačių įmonių, - pareiškė Curtis Melvinas, tinklalapio kūrėjas ir Georgo Masono universiteto, kuriame jis rengia daktaro disertaciją, ekonomistas. - "Google Earth" leidžia grįžti į praeitį, palyginti naujausias nuotraukas su ankstesnėmis ir matyti, kaip plečiasi rinka." Dideliuose miestuose prekyviečių gana daug, bet jų jau yra ir kiekviename miestelyje bei gyvenvietėje.

Šių prekyviečių plėtra, Šiaurės Korėjoje seniai balansuojanti ant teisėtumo ribos, privertė vyriausybę imtis griežtų žygių šiam reiškiniui suvaržyti. Jis paskelbtas kaip keliantis grėsmę režimui. Šiaurės Korėjos stebėtojai teigia, kad pasienio policija praėjusiais metais pradėjo kovoti su plačiai paplitusia kontrabanda. Gruodį Pchenjanas uždraudė Pietų Korėjos piliečių turistines keliones į pasienio Kesono miestą ir apribojo pietų korėjiečių, turinčių leidimus dirbti Kesono pramonės parke, skaičių.

Reikėjo gelbėtis nuo bado

"Santykinis Šiaurės Korėjos ekonomikos stabilizavimas sudarė prielaidas imtis priemonių prieš į rinką orientuotas institucijas ir veiksmus, kurie kurį laiką sukandus dantis buvo toleruojami", - rašo Andrejus Lankovas, Seulo Kukmino universiteto Šiaurės Korėjos istorijos profesorius. Devintąjį dešimtmetį rusas metus praleido Šiaurės Korėjoje, tyrinėjo ir rašė apie kapitalizmo bangavimą šalyje. Pasak jo, prekyvietės pradėjo dygti praėjusį dešimtmetį Šiaurės Korėjoje prasidėjus badmečiui, kai gyventojai grūmėsi dėl papildomo maisto ir pajamų. Visuomeninė maisto ir jo tiekimo sistema subyrėjo, kai Sovietų Sąjunga nutraukė paramą ir "susiformavo kapitalizmo pagrindai".

Nors A.Lankovas kasmet įveikia visus įvažiavimo į šalį suvaržymus ir atvyksta į Šiaurės Korėją, daugiausia informacijos jis gauna dažnai lankydamasis prie Kinijos sienos ir kalbėdamas su "gerai įvykius suprantančiais žmonėmis - kontrabandininkais ir krikščionių misionieriais".

Valdžia bijo

Šiaurės Korėjos vyriausybė atrodo sutrikusi stengdamasi įveikti kapitalizmą savo teritorijoje. 2002 metais vyriausybė pripažino prekyviečių legalumą, bet pastaraisiais metais vėl pradėjo varžyti rinką. Mobilieji telefonai buvo pradėti legaliai pardavinėti 2002 metais, bet 2004-aisiais vėl uždrausti. Praėjusių metų pabaigoje vyriausybė pranešė vietos pareigūnams, kad visos privačios prekyvietės 2009 metais galės veikti tik 3 dienas per mėnesį, nors nauji ribojimai dar nė karto nebuvo taikomi.

Kai kurie ekonomistai mano, kad daugiau nei 50 proc. savo pajamų Šiaurės Korėja gauna iš nelegalios prekybos. Šia tema net niūriai juokaujama: "Šiaurės Korėjoje gyvena tik dviejų rūšių žmonės: tie, kurie kuo nors prekiauja, ir tie, kurie merdi."

Manoma, kad regioninė valdžia iš privatininkų veiklos užsidirba tiek pinigų, kad leidžia jiems be problemų plėstis, tačiau, kaip teigia C.Melvinas, neaišku, kur visa tai nuves.

Įspūdinga kelionė į praeitį

C.Melvinas ir jo kolegos, Šiaurės Korėjos stebėtojai, apibendrino informaciją tinklalapyje "Nepridengta Šiaurės Korėja", kuriame trumpai apibūdinami visos šalies pastatai, objektai ir paminklai, tarp jų - Kim Jong Ilo rūmai (vienuose iš jų yra vandens kalneliai), numanomos masinės kapvietės, kalinimo stovyklos ir branduoliniai įrenginiai.

2004 ir 2005 metais su grupe europiečių apsilankęs Šiaurės Korėjoje 2007-aisiais C.Melvinas pradėjo įgyvendinti savo projektą. "Keliaudami patyrėme varginamą Šiaurės Korėjos propagandą. Kur tik eini, girdi apie Didžiojo Vado nuopelnus, jo patarimus užtvankos statytojams ar valstiečiams. Kelionei baigiantis mažumėlę suima baimė - kažkieno kambarys buvo apieškotas, įsilaužta į kažkieno kompiuterį."

2005 metais jis grįžo pasižiūrėti masinės demonstracijos Pchenjane švenčiant 60-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines. "Pasirodė Kim Jong Ilas, tribūnose sėdėjo 150 tūkst. žmonių, o 100 tūkst. vaidino aikštėje. Tai buvo visiškai siurrealus renginys, kurio niekada nepamiršiu."

Ekonomistas C.Melvinas it užkerėtas apžiūrinėjo stalinistinio komunizmo liekanas. "Tarsi laiko mašina būtum nusikėlęs atgal į šeštąjį dešimtmetį: muzika, stiuardesių šukuosenos. Mane visada domino totalitarizmas, tad įspūdis buvo lyg stebėtum traukinio avariją."

Jo kelionės buvo griežtai ribojamos - leista lankytis tik ten, kur norėjo vyriausybė, bet "Google Earth" leidžia pažvelgti per tvorą ir pamatyti, kas ten vyksta.

"Internetas šiuo metu - puikus dalykas, nes galima suburti viso pasaulio žmones, turinčius savų įspūdžių apie Šiaurės Korėją. Galima sutikrinti vieno žmogaus informaciją su kitų ir su žemėlapiais", - sako C.Melvinas.

Naujausias jo atradimas - visos šalies upėse pastebėti smulkūs objektai. Jis niekaip negalėjo suprasti, kas tai yra. Padėjo vienas tinklalapio lankytojas. Paaiškėjo, kad tai dugno valymo mašinų flotilės. Parašęs vaikinas tvirtino visą gyvenimą jose dirbęs.

Aprašinėti dugno valymo įrenginius gal ir nėra svarbus, į viešumą keltinas dalykas, bet Šiaurės Korėjos griežti kelionių ir informacijos ribojimai skatina C.Melviną ir kitus stebėtojus mėgėjus nagrinėti kiekvieną smulkmenėlę. "Jei Šiaurės Korėjos vyriausybė būtų atviresnė, ši tema nieko nedomintų", - mano C.Melvinas.

Parengė Rima KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"