TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Slaptasis Šiaurės Korėjos kapitalizmas

2010 02 24 0:00
Šiaurės Korėjoje viena po kitos rodomos Kim Jong-Ilo (antras iš kairės), inspektuojančio įmones, nuotraukos, nors jo paties viešumoje nematyti net per didžiąsias šventes.
AFP/Scanpix nuotrauka

Šiaurės Korėjos žiniasklaidoje viena po kitos rodomos naujos šalies lyderio Kim Jong-Ilo nuotraukos, tačiau jau beveik niekas neabejoja, kad jis serga vėžiu. Tuo metu pasaulinis seklių mėgėjų tinklas atkreipia dėmesį į visiškai naują tendenciją šioje stalinistinėje valstybėje - kapitalizmą.

Nuolatiniai stebėtojai, analizuodami palydovines nuotraukas, kurios platinamos per "Google Earth" programą, užfiksavo, kad Šiaurės Korėjoje plėtojasi kaimo prekyba. "Pasirodė daug smulkių privačių įmonių. Lygindami naujausias nuotraukas su ankstesnėmis matome, kaip ta rinka plečiasi. Ypač daug prekyviečių yra dideliuose miestuose, bet jų jau esama ir kiekviename miestelyje bei gyvenvietėje", - aiškina ekonomistas Curtisas Melvinas iš George'o Masono universiteto.

Tokių prekyviečių Šiaurės Korėjoje plėtra, seniai balansuojanti ties teisėtumo riba, privertė vyriausybės vadovus imtis griežtų žygių šiam reiškiniui suvaržyti. Nuolat skelbiama, kad jis kelia grėsmę režimui. Jau praėjusiais metais pasienio policija pradėjo kovoti su plačiai paplitusia kontrabanda, kuri toms prekyvietėms ir leidžia turėti prekių. Gruodžio mėnesį Pchenjanas uždraudė Pietų Korėjos piliečių turistines keliones į pasienyje esantį Kesono miestą, apribojo šios šalies žmonių, turinčių leidimus dirbti Kesono pramonės parke, skaičių.

"Santykinis Šiaurės Korėjos ūkio stabilizavimas sudarė prielaidas imtis priemonių prieš institucijas, kurios orientuojasi į rinką ir kurios tam tikrą laiką sukandus dantis buvo toleruojamos", - rašo savo studijoje Šiaurės Korėjos istorijos profesorius Andrejus Lankovas, dirbantis Seulo Kukmino universitete.

Devintajame dešimtmetyje rusas A.Lankovas metus praleido Šiaurės Korėjoje. Jis ne kartą rašė apie kapitalizmo bangavimą šioje valstybėje. Istorikas tvirtina, kad prekyvietės šalyje ėmė dygti dešimtajame dešimtmetyje, kai Šiaurės Korėjoje prasidėjo badmetis ir gyventojai ėmė grumtis dėl papildomo duonos kąsnio bei pajamų. "Sovietų Sąjungai nutraukus paramą visuomeninė maisto ir tiekimo sistema subyrėjo, tačiau ėmė formuotis kapitalizmo pagrindai", - teigia A.Lankovas.

Istorijos profesorius, įveikdamas visus lankymosi šioje komunistinėje valstybėje suvaržymus, kiekvienais metais atvyksta į Šiaurės Korėją. Daugiausia informacijos apie šalies prekyvietes jis gauna dažnai keliaudamas prie Kinijos sienos ir kalbėdamas su "gerai įvykius suprantančiais žmonėmis - kontrabandininkais ir krikščionių misionieriais". Pasak mokslininko, Šiaurės Korėjos vyriausybė atrodo sutrikusi ir stengiasi įveikti kapitalizmą savo teritorijoje, nors 2002-aisiais buvo pripažinusi tokių prekyviečių legalumą. Tais pačiais metais Šiaurės Korėjoje pradėta legaliai prekiauti ir mobiliaisiais telefonais, bet 2004-aisiais jie buvo uždrausti. Pastaraisiais metais vėl imta varžyti rinką. 2009-ųjų pabaigoje vyriausybė pranešė vietos pareigūnams, kad visos privačios prekyvietės gali veikti tik tris dienas per mėnesį, tačiau dėl sunkios padėties naujieji ribojimai dar nė karto nebuvo pritaikyti.

Kai kurie užsienio ekonomistai mano, jog daugiau kaip 50 proc. savo pajamų Šiaurės Korėja gauna iš nelegalios prekybos. Šia tema net niūriai juokaujama. A.Lankovas cituoja populiarų šalyje anekdotą: "Šiaurės Korėjoje gyvena tik dviejų rūšių žmonės: tie, kurie kuo nors prekiauja, ir tie, kurie merdi." Manoma, regioninės valdžios galvos iš privatininkų veiklos savo rajone užsidirba tiek pinigų, kad leidžia jiems plėstis netrukdydamos. "Tačiau neaišku, kur visa tai nuves?" - klausia A.Lankovas.

Tyrinėjimų nenutraukia ir ekonomistas C.Melvinas su kolegomis. Surinktą informaciją jis apibendrino tinklalapyje "Nepridengta Šiaurės Korėja". Čia trumpai apibūdinami visos šalies pastatai, objektai ir monumentai, tarp kurių yra ir Kim Jong-Ilo rūmai (vienuose jų įrengti vandens kalneliai), numanomos masinės kapvietės, kalinimo stovyklos ir branduoliniai įrenginiai.

2004 ir 2005 metais su grupe europiečių Šiaurės Korėjoje apsilankęs C.Melvinas po dvejų metų ėmėsi savo projekto. "Keliaudami susidūrėme su Šiaurės Korėjos propaganda, kuri labai vargino. Kad ir kur ėjome, visur girdėjome apie Didžiojo vado nuopelnus, jo patarimus užtvankos statytojams ar valstiečiams. Kelionei baigiantis net ėmėme bijoti, nes kelių iš mūsų kambariai buvo apieškoti, įsilaužta į mūsų kompiuterius", - pasakoja ekonomistas.

2005-aisiais C.Melvinas grįžo pažiūrėti masiškos Gegužės dienos, vadinamos "Arirang", demonstracijos Pchenjane, kai buvo švenčiamos 60-osios Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės. "Pasirodė Kim Jong-Ilas, 150 tūkst. svečių sėdėjo tribūnose ir 100 tūkst. žmonių vaidino aikštėje. Tai buvo tikras siurrealistinis renginys, kurio niekada nepamiršiu", - prisimena C.Melvinas. Šiaurės Korėjoje jis it užkerėtas apžiūrinėjo stalinistinio komunizmo liekanas. "Lyg laiko mašina būtum nusikėlęs atgal į šeštąjį dešimtmetį: muzika, stiuardesių šukuosenos... Mane visada domino totalitarizmas, bet įspūdis buvo toks, tarsi stebėčiau traukinio katastrofą", - sako ekonomistas.

C.Melvino kelionės Šiaurės Korėjoje buvo griežtai ribojamos. Jam leista lankytis tik ten, kur norėjo vyriausybė. Tačiau ekonomistas teigia, kad dabar jau internetas, t. y. tinklalapis "Google Earth", leidžia pažvelgti pro tvorą ir pamatyti, kas ten vyksta. "Internetas - puikus dalykas, nes leidžia suburti viso pasaulio žmones, turinčius informacijos apie Šiaurės Korėją. Galima sutikrinti vieno žmogaus pateiktus duomenis su kitų, palyginti juos su žemėlapiais", - pažymi C.Melvinas.

Naujausias šio mokslininko "atradimas" - smulkūs objektai visose Šiaurės Korėjos upėse. Jis niekaip negalėjo suprasti, kas tai, bet padėjo vienas tinklalapio lankytojas: "Paaiškėjo, jog tie objektai - dugno valymo mašinų flotilės. Atsirado vaikinas, kuris jose dirbo."

Aprašinėti dugno valymo įrenginius gal ir nėra svarbus, į viešumą keltinas dalykas, tačiau griežti kelionių ir informacijos ribojimai C.Melviną ir kitus Šiaurės Korėjos stebėtojus skatina nagrinėti kiekvieną smulkmenėlę. "Jei Šiaurės Korėjos vyriausybė būtų atviresnė, ši tema nieko nedomintų", - mano mokslininkas.

Parengė Rima KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"